Algimantas RUSTEIKA: Tas beprotiškas, beprotiškas, beprotiškas pasaulis

Epinio įniršio beprotybė

Pasaulinis virsmas įsibėgėja "Epsteino koalicijai" pradėjus "epinio kvailumo" agresiją - operaciją, kur kiekviena diena kaip pelkė, įtraukia JAV vis giliau. Nepaisant kilometrinių Pasaulinio Narcizo, mirtinai įsižeidusio negavus Taikos premijos, postringavimų apie priešo sunaikinimą ir dešimto ar dvidešimto penkto karo "sustabdymą".

Nepaisant melo kasdieninio apie derybas, kurios nevyksta, Irano avantiūros blickrygas sparčiai virsta naujuoju Vietnamu.

Amerikos pirtyje komedija vystosi toliau ir vis labiau matosi, kad karalius nuogas ir Akela nepataikė. Saugiu 1000 km atstumu atitraukęs nuolat apšaudomus lėktuvnešius nuo Hormūzo D.Trampas reikalauja, kad europiečiai su keliais savo laiveliais patys atkimštų sąsiaurį, kurio galingoji JAV nesugeba atblokuoti, nes jai esą to "nereikia".

Protingasis Donaldas nepatingi viešai paskelbti, kad Saudo Arabijos sosto įpėdinis princas Mohammedas bin Salmanas bučiavo jam į užpakalį. Šį valdovą gerbia visa valstybė, arabų pasaulyje pagarba ir garbė reiškia daug. Neabejokim, tokia diplomatija tikrai sutelkia strateginius sąjungininkus ir tai labai padės Amerikai.

Nei trijų dienų, nei trijų savaičių karas nepavyko. Pasitraukti dabar, barbariškai pabombardavus, įvėlus pasaulį į naftos krizę ir palikus sąjungininkus arabų šeichus vienus prieš Irano raketas būtų totalus pralaimėjimas, prarasta politinė įtaka ir gal net karinis buvimas strateginiame regione, prakišti rudens rinkimai ir apkalta.

"Batai ant žemės", kelių salelių ar kelių dešimčių kilometrų pakrantės užėmimas ir šimtai ar tūkstančiai žuvusių JAV karių be galutinės pergalės, užimant šalį ir jos sostinę, kuriai reikia šimtų ir šimtų tūkstančių kariuomenės - toks pat pralaimėjimas ir apkalta.

Ilgas karas nesuplanuotas, jam nepasirengta ir jį pradėjus būtų pražūtingas. Išeities nežino niekas, D.Trampas - ne Miunhauzenas, savęs su arkliu už plaukų iš pelkės neištrauks. Prasideda panika, karo įkarštyje atleidinėjami aukščiausi kariuomenės vadovai.

Tai rodo tik viena - nesutinkama su tuo, kaip vykdomas karas žinant, kad už prezidento beprotybės pasekmes teks atsakyti vykdytojams.

Šį karą su pilna sausumos operacija JAV gali greit laimėti tik masiškai panaudojus bent jau taktinį branduolinį ginklą, įbloškus pasaulį į ilgalaikę recesiją, nusipelnius savo ir visų tautų neapykantą ir tapus XXI amžiaus Hitleriu. Tik niekas pasaulyje nepasakytų, ką reikėtų daryti po tokios "pergalės".

D.Trampo reitingai jau dabar rekordiškai žemi. Džiaugtis dar esančiu, bet mažėjančiu MAGA palaikymu - reiškia nieko nesuprasti. JAV elektoratas susiskaldęs kaip ir pas mus, partijos turi savo fanatiškus balsuotojus, kurių "meilių seilių" niekas nepakeis.

Viską lemia neapsisprendusi mažuma, kuri per kiekvienus rinkimus laksto nuo vienos partijos prie kitos ir "nubaudžia buvusius" už nesąmones. O jų pridaryta tiek, kad tos mažumos D.Trampui gal jau nei vieno nebeliko.

Kinija šypsosi tūkstantmetės imperijos šypsena ir patyliukais tiekia Iranui kosminę ir antžeminę žvalgybos informaciją, priešlaivines raketas ir oro gynybos sistemas, detales dronams. Kinai moka laukti.

Europidai su mūsų budriais taip pat - tupi ir laukia lapkričio rinkimų, kad tik D.Trampas pralaimėtų. Tik nesugeba suvokti, kad nuo to niekas nepasikeis, išskyrus jų pačių statusą Baltųjų Rūmų akyse, pakenkiant Lietuvos (iš?)likimui.

Europos bepročių situacija

JAV jau suprato, kad tikslai Europoje pasiekti ir pasikeitus valdžiai Vašingtone politika nepasikeis. Baltieji rūmai neplanuoja 2027 m. skirti lėšų Ukrainai. Nė cento - nei karinei, nei humanitarinei pagalbai. Jokiai. Ir tuo pačiu metu JAV ketina didinti karinį biudžetą iki 1,5 trilijono dolerių.

Europa tapo marionetine Vašingtono kolonija, kritiškai priklausoma nuo amerikietiškų dujų, naftos ir saugumo skėčio ir nieko nereiškianti geopolitinėje šachmatų lentoje, todėl neapsimoka stengtis.

"Amerika pirmiausia" reiškia tą patį seną ir gerą izoliacionizmą, kaip ir per pirmąjį ir antrąjį pasaulinį - jūs ten išsižudykit tarp savęs į sveikatą, o mes tieksim ginklus, uždirbsim, įsijungsim pabaigoje ir nusigriebę grietinėlę įvelsim jus į dar didesnę priklausomybę.

Lygiai tas pats ir su NATO, kuri buvo tik JAV įrankis ir parodžius nepaklusnumą šeimininkui tapo neveiksnia ir nereikalinga butaforija. Pliurpalai apie Europos Sąjungos pajėgas su Ukraina, dubliuojančias NATO funkcijas ir galinčias savarankiškai veikti - tolimos perspektyvos ir vargu ar iš viso įgyvendinamas planas, turint omenyje, kokie menkystos visame žemyne prie valdžios vairo.

Dabar iškilę kalbos apie Rusijos ir NATO derybas dėl Lietuvos pavertimo buferine valstybe - nieko naujo. Kiek kalbėjom, kad Vakarams ant mūsų nusispjaut ir buvom "vatnikais". O pasirodė, kad tikra teisybė apie NATO yra "prorusiška", būsim parduoti kai tik tai bus naudinga didiesiems vaikinams. Net neabejokit.

Piktintis neverta ir kvaila - tokia geopolitinė realybė buvo, yra ir visada bus. Reikia tik išeiti iš "superpatriotiškos" saviapgaulės propagandinio sapno.

Tie, kurie seniai matė tą teisybę ir nebijojo ją garsiai sakyti, yra didesni patriotai už žviegiančius apie „ruzzų" grėsmę, perkančius vilas Graikijoje pasislėpti nuo karo ir griaunančius Lietuvą debiliškomis "sankcijomis", naudingomis tik Rusijai.

Visos mūsų karinių pajėgų doktrinos buvo ir yra tik apie atsilaikymą kol pagalba ateis. Dar viena brigada ar divizija tik pratęs tą terminą ir sugriovimų mastą.

Apie tai, kad ta pagalba didiesiems susitarus gali ir neateiti, nekalba niekas, nors visi apie tai galvoja. Ir jokio plano tam nėra. Tik likti buferiu, kuris užgesintų pirmą smūgį, kol Berlynas, Londonas ir Paryžius pareiškę tuziną "gilių susirūpinimų" ir "ryžtingų protestų" su Maskva ramiai susitars.

Būsimoji Europos saugumo architektūra gali būti veiksminga tik tada, kada bus pasiektas susitarimas tarp konkuruojančių galių, joje rasta tinkama vieta Rusijos interesams ir atsisakyta iliuzijų vieniems kitus nugalėti.

Tą jums išjungus kameras, neviešai pasakys kiekvienas rimtas analitikas ar karininkas. Visi kasdien klykaujantys apie "karą iki pergalės" yra tikrieji tautos priešai ir susinaikinimo šaukliai.

Karo laukiantys bepročiai

Paranojos ir psichozės aplinkoje apie tai nekalbama viešai, nors signalų iš Vakarų sostinių jau ateina. Kol kas didžiųjų britų strategų svajonė - konfliktas Rytų Europos jėgomis su Rusija, nors patys gal nesukrapštytų nei dviejų galinčių stoti į kovą brigadų su keliolika dar važiuojančių tankų, nei jiems amunicijos ilgiau kaip kelioms savaitėms.

Laivybos blokada Baltijos ir Šiaurės jūrose, ant kurios ribos balansuojama, būtų ir realus, ir teisinis casus belli.

Paradoksalu, bet kitų išprovokuotam karui gal pritartų Pasaulio Taikdarys. D.Trampas laukia nesulaukia progos tapti taikos nešėju, galinčiu išspręsti situaciją nieko praktiškai nedarant - senas JAV politikos Europoje triukas.

Galutinai pastatytų į reikiamą pozą maištaujančius "norinčius", įtvirtintų dar naudingesnį susitarimą dėl pokarinės tvarkos Europoje ir gautų iš Rusijos daug dovanėlių geopolitiniame žaidime su Kinija.

Kaina būtų vienintelė - mes. Kartais atrodo, kad lietuviška pašlemėkų politika siekiama tokią tik vieną iš daugelio tikimybių paversti tikrove ir duoti pretekstą.

Nereikia tik pamiršti, kad šie keli metai - minutė istorijoje. Ir šių metų įvykiai, ir D.Trampas su savo Taikos Taryba, visokie beviltiški starmeriai ir makronai - tik praeinantys, laikini scenos komediantai ilgalaikėje perspektyvoje.

Ukrainos karas anksčiau ar vėliau užbaigs įtakų dalybas Europoje tarp Rytų ir Vakarų. O Irano karas - tik vienas iš didžiojo geopolitinio vyksmo - prasidėjusio susidūrimo tarp islamiškos ir krikščioniškos civilizacijų - epizodų. Jame Vakarų Europa kol kas turi nedaug šansų.

Penktoji kolona - Trojos arklys su milijonais migrantų jau viduje ir ne bombomis, o dauginimosi organais baigia užimti strategines pozicijas.

Britų karalius Karolis III yra krikščioniškos Anglijos bažnyčios aukščiausiasis vadovas - gubernatorius. Vasario mėnesį pasveikino musulmonus su Ramadanu. Artėjant Velykoms šis Anglijos bažnyčios aukščiausiasis vadovas paskelbė, kad krikščionių su Velykomis nesveikins.

Du pastaruosius metus toks karaliaus sveikinimas buvo skelbiamas ketvirtadieniais, prieš Didįjį Penktadienį. Šį ketvirtadienį paskelbė - nesveikins ir viskas. Taigi, kaip ir pasirinko, kieno karalius ir kokios bažnyčios vadovas yra. Kilus nepasitenkinimui, šiaip ne taip išstenėjo sveikinimą X tinkle sekmadienį, kai nebebuvo kur dingti.

Dar viena karta ir islamo kultūros demografinė aritmetika išspręs šią nesudėtingą lygtį. Pažvelkit, kiek Vakarų Europoje krikščioniškų bažnyčių uždaroma, paverčiama muziejais, klubais. Kiek minaretų dešimtimis ir šimtais dygsta Europos sostinėse.

Pažvelkit į tuos dešimtis tūkstančių, iki horizonto Londono gatvėse, kasdien maldos valandą suklaupiančius veidais į Meką. Ir į tuščias mūsų bažnyčias su keliolika senukų nešventinę dieną. Ir pajusit istorijos vėjo dvelksmą.

Rusijos praradimai

Rusai turi tris svarbiausias naftos jūrinio eksporto vietas. Baltijos uostai Primorskas ir Ust Luga 40-45 % eksporto, Juodoji jūra, Novorosijskas 25-30 % ir Tolimieji Rytai, Kozmino irgi apie 25-30 %. Po Ukrainos dronų spiečių smūgių didelė dalis Ust Lugos ir infrastruktūros buvo sunaikinta.

Tai naikina ir didelę dalį Rusijos pajamų padidėjimo dėl išaugusių naftos kainų, nes esmingai mažėja eksportuojamos naftos kiekis. Baltijos terminaluose krova faktiškai sustojo. Iš ten išplaukdavo 40-50 tanklaivių per savaitę, dabar 0 arba 1.

Atstatyti jų darbą, jei nebus kitų atakų, užims nuo 2 savaičių iki 2 mėnesių. Jei bus - automatiškai vėl reikės atstatinėti tiek pat ar ilgiau. Perorientuoti eksportą per Novorosijską ar juolab Tolimuosius Rytus galima tik labai dalinai ir kainuotų labai daug.

Baltijos eksporto sustojimas jau kainuoja Rusijai virš 70-75 mln. JAV dolerių per dieną vien iš žaliavinės naftos, tai per 30 dienų gaunasi apie 2.1-2.25 mlrd. dolerių. Be to, šie uostai krauna dyzeliną ir kitus naftos produktus, kurie brangesni ir netektį galima didinti iki 3 mlrd.

Tai kas, kad D.Trampas truputį sušvelnino rusiškos naftos sankcijas. Rusija didelės jos dalies nebegali krauti ir laikinai praranda didelę dalį eksporto, nes kainų dėl karo Irane padidėjimą suvalgo eksporto fizinis sumažėjimas. Ir užuot auginę raumenis lieka prie to, ką turėjo, ir tai tik geriausiu atveju.

Kinija ir Indija gauna mažiau pigios naftos ir dėl išaugusių kainų labai pralošia. Išlošia tik JAV, nusilpnindama šiuos geopolitinius varžovus ir pastatydama į dar didesnę priklausomybę nuo JAV dujų ir naftos Europos Sąjungą. Tai įvykis šių metų kare.

Galite manyti, kad tai atsitiktinumas. Kad niekas tokių dalykų neplanuoja, nederina, žvalgybos nedirba ir neturi supratimo, kas darosi. Kad tai nebuvo gerai parengta ir įgyvendinta būtent tuo metu, kai JAV to labai reikėjo. Kad JAV lyderiai ir planuotojai to "nežinojo", ir švedų žvalgybinis lėktuvas atakų metu šalia neskraidė, ir dronai į Estiją tik užklydo ir dar 25 "kad".

Mat, tai galingasis Volodymyras Kijevietis savo genialiu protu tokį geopolitiškai strateginį smūgį sugalvojo trenkė per kelių NATO valstybių teritorijas. Ir dabar labai nori susitikti su Putinu ir paliaubų.

Nes bijo atsako, kuris bus, kai "Patriotai" baigiasi, vokiečiai atidavė paskutines 16 raketų, o naujų D.Trampas neduos nei vienos net už pinigus, nes pačiam trūksta.

Kremliuj irgi ne durniai sėdi ir viską mato bei supranta. Tik atsaką tikrajam autoriui sukandę dantis sulaiko. Nes juk "Ankoridžo susitarimų dvasia" dar tvyro it "kasiako" dūmai, nors supratimas apie eilinį išdūrimą po truputį net Maskvai jau turėtų ateiti.

Karą provokuojantys bepročiai

Dronai atėjo į Rusijos naftos strateginius objektus iš Estijos pusės, ko niekas labai smarkiai ir neneigia. Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje krito demokratiški Ukrainos dronai. Su koviniais sprogmenimis.

Lietuvoje - į ežerą, Latvijoje - keli šimtai metrų nuo gyvenamųjų namų, kurių kiemuose žaidžia vaikai. Estijoje - į valstybinės Estijos energetikos įmonės ENEFIT, panašios į mūsų IGNITIS, iš kurios ir aš perku elektrą, elektrinę. Ačiū Dievui, be aukų.

Rusija teigia, kad jos oro gynybos sistema buvo apeita ir netikėtumas garantuotas leidžiant kovinius dronus per Latviją, Lietuvą ir Estiją, apeinant priešdroninės gynybos pajėgumus, Rusijoje išdėstytus į Ukrainos pusę.

Mūsų oro gynyba iki šiol nei vieno drono nesugebėjo pastebėti ir reikiamus radarus žada gauti tik po kelių metų. Todėl reikšmingas tik klausimas, ar per mus skrido visa puolimo banga, ar tik nuklydę vienetai. Ir ar su mūsų valdžios žinia, ar jai nežinant.

Kur tiesos kriterijus? Ukrainietiškų dronų atakos metu, jeigu ji vyko valstybės teritoriją ir buvo žinoma mūsų valdžiai, vienintelė problema, kurią reikėjo išspręsti - civilinių orlaivių skrydžių saugumas. Nes koviniai dronai galėjo susidurti su kylančiais ar besileidžiančiais lėktuvais.

Ką būtų daroma žinant apie dronų skrydį į Rusijos taikinius? Teisingai, vaikučiai - būtų apribota oro uostų veikla atakų metu, nes, nors dronai skrenda žemai, bet besileidžiantis ar kylantis lėktuvas prieš oro uosto taką pereina tą dronų skrydžio 300 m aukščio zoną.

Per kovo mėnesį Vilniaus oro uosto veikla buvo apribota arba pilnai stabdoma tik du kartus. Ir dar įdomiau - labai panašiu laiku, kai vyko dronų atakos. Visiško vienareikšmiškumo sutapimuose nėra, tačiau informacija įdomi. Atakos prieš Rusiją vyko 2026-03-22/23 ir 2026-03-26/27 naktimis.

Vilniaus oro uosto veikla buvo pilnai sustabdyta kovo 22 d. naktį. Vienas skrydis nukreiptas į Kauną, du reisai grįžo į Varšuvą ir Kopenhagą. Ir tie patys du išvykimai į Varšuvą ir Kopenhagą atšaukti. O dronas Lavyse nukrito kitą naktį, kovo 23 d. rytą. Sutapimo su atakomis prieš Rusiją nėra.

O 2026-03-26 į 2026-03-27 naktis? Vilniaus oro uosto veikla ribojama du kartus. 21:56-22:55 ir pakartotinis ribojimas 00:24-00:50 val. Dalis skrydžių vėlavo, nes nebuvo duodami leidimai pakilti ar nusileisti pagal grafiką, vienas skrydis iš Ciuricho nukreiptas į Kauną. Visiškas sutapimas su atakomis prieš Rusiją.

Aišku, teigiama, jog "dėl kontrabandinių oro balionų", nors radaruose ir dronai, ir oro balionai iš viso sunkiai aptinkami ir identifikuojami, juolab atskiriami vienas nuo kito dėl oro objektų nedidelio dydžio. Tai tik vadinamieji "radarų žymenys".

Iš šių duomenų aišku tik tai, kad niekas 100 proc. neaišku. Tačiau ir JAV, ir Rusijos, ir mūsų žvalgybai, kuri yra rimta ir panoramose nepliurpia nesąmonių, apie tai yra žinoma daug daugiau. Ir sprendimų priėmėjams visose suinteresuotose valstybėse taip pat žinoma ir aišku. Tik jie mums to niekada nepasakys.

Visi tie pikti propagandiniai jakilaičių ir co vakariniai šou per LRT yra tik visuomenei, kuri nori paprasto vaizdelio. Ir bukuomenei, kuri "viską žino". Išankstinio nuomonių suformavimo "skiepas" - rutininis informacinio karo veiksmas. Lygiai kaip normali ir Rusijos reakcija į didžiulę žalą, kuri buvo jai padaryta šiomis Ukrainos dronų atakomis.

O mums - kiekvienam - svarbus ne šitas informacinio karo triukšmelis. Pasikeitė mūsų valstybės statusas. Iš rėmėjų ir palaikytojų mes tapome šalimi, per kurios teritoriją vykdomos karinės atakos. Iš kasdien kiauksinčių, juokingų visam pasauliui "Baltijos tigrų" tapome kare dalyvaujančia valstybe. Su kuo visus ir sveikinu.

Tėvyniniai bepročiai kainas mažina

Pateiksiu primityvų (skaičiai simboliniai) aritmetikos uždavinį penktokui. Jei degalų kaina be PVM 1 EUR, o PVM 20 proc, tai pardavimo kaina 1,2 EUR ir valstybė gauna 20 centų. Jei kuro litro kaina be PVM 2 EUR, o PVM tie patys 20 proc, tai pardavimo kaina 2,4 EUR ir valstybė gauna 40 centų.

Kuro kainai be PVM dvigubai padidėjus nuo 1 iki 2 EUR, o PVM dvigubai sumažinus nuo 20 iki 10 proc, pardavimo kaina bus 2,2 EUR ir valstybė gaus tuos pačius 20 centų, kaip iki kainos padidėjimo, t.y. nieko nepraras.

Proporcingai kainos padidėjimui sumažinus PVM valstybė gautų tą patį, tačiau kalbančios galvos iš dėžės "paaiškina" piliečiams, kad tokio veiksmo atsisakymas valstybei "žalingas". Daug lengviau iš krizės daugiau prisiplėšti į biudžetą ir juos ištaškyti, ar ne?

Vietoj to pasirenkamas akcizo mažinimas. Padidėjus kainai 60 ct PVM surenkama 12,6 ct daugiau, o mums gerovės valstybė grąžins 6 ct, o kitus 6,5 nuo kiekvieno litro įsidės į kišenę nei piršto nepakrutinusi. Galima bus džiaugtis biudžeto padidėjimais, už kuriuos gal išeis dar kokia patranka ar drakono dantų.

Tuo tarpu PVM mažinimas taikomas ar svarstomas kitose valstybėse. Artimiausias realus pavyzdys - Ispanija, kuri sumažino PVM energijai (įskaitant kurą) nuo 21% iki 10%. Italija - dar arčiau šios idėjos - svarstomas modelis, kur akcizas automatiškai proporcingai mažinamas, kai PVM pajamos išauga dėl kainos.

Lenkija jau sumažino PVM iki 8 procentų, taip pat akcizą ir įvedė maksimalias degalų kainas. A95 benzinas 1,45 EUR, dyzelinas 1,79 EUR. Ir valstybė kuo puikiausiai išsilaiko neplėšdama savo piliečių. Brangioje Lietuvoje to niekas net pagalvoti nedrįsta. Nes juk daug paprasčiau verkšlenti susirietus amžinosios aukos poza ir kaltinti "Irano ajatolas".

Jei Gitanas išeitų ir pasakytų: ne mes šią situaciją sukūrėme, bet valstybė nepaims nei cento daugiau į biudžetą iš savo piliečių dėl padidėjusių kainų! Bet ar pasakys? Jis pateikia kongenialų projektą, nusirašytą iš genialiųjų belgų - degalinės negalės didinti kainų daugiau kaip kartą per dieną. Na, tai kitą rytą padidins dvigubai. Kiek nuo to sumažės degalų kaina - tu vėjo paklausk.

O juk galima priimti įstatymą, kuris tą garantuotų. Išaugus kuro apmokestinamajai bazei PVM tarifas automatiškai būtų mažinamas tiek, kad PVM pajamos litrui neviršytų nustatytos ribos pagal vidutinę ikikrizinę kainą.

Vyriausybė patvirtintų formulę, pagal kurią būtų koreguojamas PVM dydis. Kartą per mėnesį pakoreguoti programėlę degalinių kasos aparatuose jokia problema.

Valstybė iš žmonių mokesčių nepaimtų nei cento daugiau, negu ėmė iki tol. Tai depolitizuotų sprendimą, nebereikėtų kas kartą ginčytis, „mažinti, ar nemažinti". Formulė suveiktų pati, neliktų nepasitikėjimo savo valstybe, degalinių tinklai ir importuotojai iš anksto žinotų taisyklę ir galėtų prognozuoti veiklą.

Atspėkit iš trijų kartų, ar mūsų ligoninėje apie tai bus bent diskusija?

Nebeprotiška išvada

Bobutė nori per šventes atvyksiantiems vaikams ir anūkėliams išvirti savo vaikystės šaltienos ir turguje ieško kiaulės pusgalvio. Pardavėja: "Pusgalvių nebeturim, visi valdžioje".

Patarimas paprastas - netikėkit nei vienu pusgalviu kiaulės akutėmis. Jie nebepasveiks. Jei nenorime gyventi palatoje Nr. 6 - išmokim kritiškai vertinti mums peršamą propagandą ir galvoti savo galva. Nebegyvenkime mele.