2 nuotr.Atleiskit man, broliai, vis rečiau pamatau jūsų akyse tikėjimą, kad šis pasaulis gali būti pakeistas. Šiandien tikėjimo, kad šios gatvės, dar neišsprogę klevai ir amžinai skubantys žmonės sustotų kelyje į sočią, riebią sapno tamsą - nepajutau.
Gyvybei reikia tikslo už savęs, net tuštumoj, kur niekas niekuo nebetiki, tik vaidina gyvenančius kaip reikia, mylinčius kada reikia ir kaip reikia, gražiai važinėja, vaikštinėja ir kalbasi paukščių kalba, kur nėra nei svajonės, nei norų anapus tavęs - tik visko čia ir dabar reikalaujantys kūnai, proto tamsa ir širdies šaltis.
Per daug abejingumo ir pilkumos aplinkui, broliai, ir abejonė vėl užtvindė viską, bet numirėlių valdomame baimės pasaulyje gyvieji dar susirenkame pajusti vienas kitą, nes svarbiausia dabar ne tikėjimas ir net ne meilė, o viltis. Ir būna gera pajusti tikrumą ir žinoti, kad ji dar yra ir gyvena tarp mūsų.
Netikras tiesas parašo nugalėtojai, o teisybė trenkia prakaitu ir krauju, meilės ir neapykantos skysčiais, ir tie, kuriems nevilties taurė vakarais ant stalo, gerai supranta, kad teisieji niekada nežino, kas teisus, o neteisūs visada pasakys kas kaltas.
Netikėkit, kada jums sako, jog esame tik trumpa kelionė iš tamsos į tamsą, kur reikia pasiduoti, kad pasiimtum viską - tai bus ilgas ir sunkus kelias, kurio pradžioje sustojom, mūsų ir visų tikrų ir gyvųjų laukia šviesa, kurios po dalelę parsinešėm namo šį rytą.
Kas aš toks, kad smerkčiau - man tik truputį skauda. Kur dingo tikėjimo jėga, kuri išeidavo iš Jono Pauliaus lūpų? Juk niekas nepasikeitė, kryžiai ir bokštai su balandžiais tie patys, ir artimų prisiglaudimai, ir žodžiai, ir šita vėl atbundanti Žemė.
Dievas yra meilė, apgavystės neįmanomos ir netikrumą pajunti iš karto. Žmogaus šviesa gyvena ne šventyklose ir stabuose, o pasaulyje ir širdyse tų, kurie laukia. Argi daugelį kartų Jo nesutikot tarp paprastų žmonių? Tai ne tik tolima viltis, tai gyvenimo džiaugsmas, gyvenantis mylimų kojyčių šlepsėjime ir kai mažutėlis prisiglaudžia.
Štai močiutė išeina iš bažnyčios šviesos pilnomis akimis, ir ligonis aplankytas nusišypso, ir pamiršti amžinąją tamsą aplinkui, kai tavo šuo atėjęs padeda galvą ant rankos. Sakė - mylėkit vienas kitą kaip aš jus mylėjau.
Pažadas duotas tiems, kurie myli, šiandien Vilties diena. Apsidairykim, pamatykim iš tikrųjų vienas kitą - amžinoji šviesa gyvena tarp mūsų. Mes prisikelsim.
