Algimantas RUSTEIKA: „Epinis įniršis" ar epinė klaida?

Epinė "epinio įniršio" frazė - Taikos tarybos pirmininkas pareiškia: "bombos kris visur"! Nors su didele pompa buvo pasauliui pasakęs, kad 2025 metais Irano branduolinius pajėgumus sunaikino ir jokio pavojaus nebėra. Kada melavo - tada ar dabar?

"Teisė ir teisingumas"

Seniau, tais baisiais viduramžiais ar net dar XX amžiuje karo paskelbimas buvo formaliosios diplomatijos dalis. Suteikdavo pagrindą karo veiksmams, aktyvuodavo tam tikras teisines pasekmes (neutralumo režimą, karo belaisvių statusą ir kt.).

Senovės Romoje karas nebuvo laikomas teisėtu vien dėl to, kad jis prasidėjo. Pradėti karą spręsdavo Senatas, tautos susirinkimai, vėliau, Imperijos metu - imperatorius. Buvo ištisas karo paskelbimo ritualas.

Karą paskelbti turėjo specialūs žyniai - fecialai. Būdavo laukiama nustatyto termino. Jei reikalavimai atmetami - į priešo teritoriją simboliškai metama ietis. Šis ritualas buvo religinis ir teisinis aktas vienu metu.

Per kanonų teisę tai atėjo iki dabarties. Karo paskelbimas buvo tarptautinės teisės ir karinės moralės kodekso reikalavimas ir pareiga. WW1 visi pasaulio didžiūnai iškilmingai, iš anksto skelbė vieni kitiems karus. WW2 JAV irgi skelbė karus. Bet po to tai liko tik popieriuje parašyta tradicija, kurios niekas nebesilaiko.

Formaliai ir dabar karą pagal JAV Konstituciją turi skelbti Kongresas. Tačiau JAV, kariavusi dešimtis karų, skelbė karą tik 5 kartus, paskutinį kartą 1942 m. Po to visi begaliniai karai, užkariavimai ir žudynės vyko be tos "muziejinės nesąmonės".

Po Vietnamo, slaptų bombardavimų Kambodžoje Kongresas norėjo apriboti prezidento teisę pradėti ar tęsti karinius veiksmus. Nepaisant R.Niksono veto, 1973 m. lapkričio 7 d. priimta Karo įgaliojimų rezoliucija ( War Powers Resolution).

Pagal ją prezidentas, panaudojęs JAV ginkluotąsias pajėgas be oficialaus karo paskelbimo, per 48 valandas privalo oficialiai informuoti Kongresą, paaiškinti teisinį pagrindą (tą D.Trampas teigia padaręs). Jei per 60 dienų Kongresas neduoda leidimo ar nepaskelbia karo, ginkluota operacija turi būti nutraukta.

Todėl nepaskelbti JAV karai buvo veidmainiškai vadinami „ribotomis operacijomis", „humanitarinėmis intervencijomis", „gynybiniais veiksmais" ir kt. XXI amžiuje viską galutinai "sutvarkė" po rugsėjo 11-osios Kongreso priimta rezoliucija Authorization for Use of Military Force (AUMF), leidžianti prezidentui praktiškai bet kada pradėti karą vienasmeniškai.

Pagal Jungtinių Tautų chartiją, kurios "galiojimo terminas baigėsi", teisėtas karas yra tik tada, kai jį paskelbia JT arba kai šalis ginasi nuo užpuolimo. Visi kiti kariniai veiksmai yra agresija. Šiuo požiūriu JAV ir Rusija - didieji XX ir XXI amžių agresoriai.

Taigi, gyvename "moderniais" laikais. Karai prasideda kaip Pearl Harbore ar 1941 birželio 22. Būtinai savaitgalio rytą, kaip kokios pasaulinės mišios, atsibundi - ir jau bombarduoja. Ir būtinai vykstant deryboms, nepasibaigus ultimatumų terminams.

Derybų su Iranu tarpininkas, Omano užsienio reikalų ministras Badras bin Hamadas al Busaidi penktadienį viešai atskleidė, kad Iranas sutiko atsisakyti savo sodrinto urano atsargų. Tačiau visi žinojo - derybos buvo tik pigi butaforija ir priedanga smūgių netikėtumui.

Izraelio pareigūnas AXIOS prisipažino, kad Ženevos derybos buvo skirtos praleisti laiką iki smūgio datos, kad iraniečiai tikėtų, jog diplomatija vis dar yra pagrindinis D. Trumpo kelias. Iš tikro nuo pat pradžių branduolinis klausimas buvo pretekstas, tikrasis tikslas buvo išardyti ir pakeisti Irano politinę sistemą.

Kai tamsioj tarpuvartėj paprašo užrūkyt - ar duosi, ar neduosi, bet į snukį vis tiek gausi. Gyvename geopolitinių banditų zonoje, skirtumas tik tas, kuris iš jų savas, nors tą suprasti vis sunkiau.

Karas

D.Trampo kalba patiko. Nes nebuvo veidmainiško melo apie "vertybes", "žmogaus teises" ir kitą bidenišką "demokratinį" mėšlą. Tiesiai šviesiai - norim pakeisti režimą ir taškas. Tiesiog garsiai pasakytas tikslas.

Kitas reikalas, kad bet kokios valstybės "režimo keitimas" yra jos žmonių reikalas ir negali būti "keitimų" karine išorine jėga ir žudynėmis. Tačiau "negali" jau tiek kartų buvo "gali", kad galime nebekreipti į tai dėmesio - ir tai viskas, ką galime.

Pasigesite tekste nesąmonių apie "grėsmes", "ką tu palaikai?" - aiškinkitės be manęs komentaruose. Nes jau pykina nuo to "teisingumo". Tik patarsiu pasiskaityti pagrindinį geopolitikos klasikos veikalą - Krylovo pasakėčią apie vilką ir ėriuką.

Iš D.Trampo kalbos aišku, kad jokių sausumos operacijų nebus. Bus sunaikinta valstybės, kariuomenės ir Irano revoliucijos sargybinių vadovybė, karinė ir branduolinė infrastruktūra, ryšiai ir valstybėje įvestas chaosas.

Ir po to, anot D.Trampo, Irano žmonėms bus "suteiktas vienintelis istorijoje šansas". T.y. bus įjungtas JAV strategų daugybę kartų vartotas "valdomo chaoso" mechanizmas. Trumpiau sakant, laukiama galimybės užkurti dar vieną - "persišką" - maidaną.

Sukilimas, kaip ir dera pagal žanrą, nebus spontaniškas. CŽA ir MOSSAD žmonės ir diversinės spec.pajėgų grupės paruoštos, infiltruotos ir turi planus visiems galimiems atvejams. Svarbu, kad chaoso apimtoje valstybėje žmonės išeitų į gatves, o griovimo energiją galima nukreipti kur reikia.

Minia visada yra valdoma. Tam seniai paruošti ir teoriniai, ir praktiniai būdai. Kandidatą, panašų į O.Kuusineną - Suomijos TSR kūrimo 1939 m. Žiemos karo metu marionetę - žydai ir JAV jau turi. Rezą Pahlavi, šacho sūnų, pretenduojantį būti Reza Šachu II.

Visišką politinį ir žmogišką nulį a la S.Cichanouska, viešai besidžiaugiantį, kad jo gimtoji šalis masiškai bombarduojama. Būtų "legitimumo" užsienio invazijai suteikianti figūra, remiantis dinastiniu tęstinumu. Atlikus savo rolę, be abejonės, būtų išmestas, kaip ir visi kiti saakašviliai.

O gal galvojat, kad musulmonų valstybėje, kur žydai ir JAV laikomi egzistenciniais priešais, būtų paremtas jų statytinis, neturintis viduje nei struktūrų, nei palaikymo? Atsodintas į sostą priešų karine jėga, griaunant persų miestus?

Nafta

Hormūzo sąsiauriu eina 20 proc. pasaulio suskystintų gamtinių dujų ir 27 proc. jūrų keliu tiekiamos naftos. Bet kokie, net vienos dienos sutrikimai - ir pasaulinės kainos kyla. Mažiausiai 150 tanklaivių su žalia nafta ir suskystintomis dujomis prisišvartavo atviruose Persijos įlankos vandenyse už Hormūzo sąsiaurio, o dar dešimtys - kitoje pusėje. Laukia, kuo baigsis.

Tiekimas per sąsiaurį sustojo. Du tankeriai jau atakuoti. Teheranas iš anksto perdavė didžiąją dalį naftos iš terminalo į tanklaivius. "Šešėlinių laivynų" tankeriai kinams brangesnę naftą transportuos tik kitu reisu. Dabartinė krova - pigi, jau nupirkta ir apmokėta, ją tik nuveš, kai bus galimybė.

Didžiausia pasaulyje laivybos kompanija "Maersk" pranešė, kad sustabdo visą savo krovininių laivų eismą per Hormūzo sąsiaurį. Kiekviena karo diena pasaulines naftos ir dujų kainas augina. Savaitės didelės eskalacijos reikštų didžiulę pasaulinę naftos krizę.

Tą suprasdamas, D.Trampas atakavo Iraną šeštadienį, iki pirmadienio naftos biržų atidarymo. Žinodamas, kad savaitgalį vyks OPEC+ šalių pasitarimas ir bus nutarta padidinti naftos gavybos kvotas, tuo pačiu kainas dalinai sumažinant. Atsidarius biržoms naftos kaina šoko iki 10 proc. ir kol kas prekyba vyksta karo stabilizacijos laukimo režimu.

Be to, kritiniu atveju D.Trampas turi strategines valstybės naftos atsargas, apie 700-750 milijonų "bačkų". Dabar jos užpildytos maždaug iki pusės, t.y. apie 350-400 mln. Trumpuoju periodu D.Trampas gali išmesti dalį jų į rinką ir kainų augimą laikinai sumažinti. Tačiau didelio, ilgesnio karo atveju tai nebeveiks.
Raketos

JAV ir Izraelis per praėjusių metų 12 dienų karą precedento neturinčiu greičiu eikvojo savo raketų perėmėjų atsargas. JAV kariuomenė svarsto tikimybę, kad dėl didelių Irano atsakomųjų veiksmų gali būti sunku jas greit papildyti iki reikiamo dideliam karui lygio.

Iranas ir jo regioninės pajėgos naudoja vadinamąjį prisotinimo metodą: sudėtingą oro gynybą susilpnina vienu metu paleidžiant didžiulius santykinai pigesnių raketų srautus, kam išeikvojamos gynybinių raketų atsargos. Ši strategija turėjo įtakos JAV planams bet kokiam puolimui.

Ypač didelį susirūpinimą kelia JAV terminalinės aukštų aukštumų oro gynybos (THAAD) priešraketinės gynybos sistemų „amunicijos gylis" - kariniu žargonu taip vadinamos amunicijos atsargos. Nuo sistemos aktyvavimo maždaug 2010 m. iš viso užsakyta mažiau nei 650 šių raketų.

O vien per 12 dienų ginant Izraelį JAV pernai paleido net 150 THAAD raketų. Jei Iranas sugebėtų leisti dideles raketų ir dronų atakų salves prieš JAV pajėgas ir Izraelį, JAV turėtų išeikvoti metinį svarbiausios priešraketinės amunicijos kiekį vos per kelias operacijų dienas.

Tas pats ir kariniame jūrų laivyne. Praėjusiais metais vykdant kampaniją prieš husių kovotojus, atakavusius laivus Raudonojoje jūroje, taip pat panaudota maždaug 200 SM-2 ir SM-6 raketų. Iššaudę atsargas, karinio jūrų laivyno eskadriniai minininkai turi grįžti į uostą, kad galėtų perkrauti savo raketų dėtuves, nes negali jų perkrauti jūroje.

JAV, Prancūzijos, Didžiosios Britanijos ir kitos pajėgos padėjo ginti Izraelį nuo 2024 m. balandžio mėn. įvykdytos šimtų Irano dronų, sparnuotųjų ir balistinių raketų salvės, paleistos atsakant į Irano pareigūnų nužudymą. Dabar tokia koalicija Izraelio gynybai nesukurta. E.Makronas siūlo pagalbą, tik neaišku, kiek ji bus realiai teikiama.

Tiek gynybinė, tiek puolamoji amunicija yra esminis veiksnys, kurį Pentagonas pabrėžia ilgo karo su Iranu, o ne "baudžiamųjų smūgių", atveju. Gamybos problema kilo dėl nenuoseklių paklausos signalų ir ilgalaikių įsipareigojimų pirkti iš Pentagono. Neturėdamos daugiamečių sutarčių, gynybos įmonės nedidino gamybos.

Aišku, Irano raketos kovos veiksmų metu neišeikvos visų JAV kariuomenės amunicijos išteklių. Tačiau kariuomenei būtina išsaugoti pakankamą kiekį atsargų visiems kitiems galimo didelio karo veiksmų teatrams. Tai neabejotinai jau dabar paveiks tiekimus Ukrainai net už europiečių pinigus, o taip Vašingtono galimybes konflikto su Kinija ar Rusija atveju.

Interesai ir baigtis

D.Trampo interesas - blickrygas. Ilgo karo jam, nereikia, nes už mėnesio susitikimas su Xi, kuriam pasirengimas šiuo karu ir vyksta. Ten bus dėl daug ko tariamasi ir susitarta, reikia derybinių pozicijų geopolitiniams sprendimams. Dėl to dabar ir žudomi žmonės.

Tai D.Trampo karjeros lūžio taškas. Ir tam tikra prasme JAV ir globalizmo ateities klausimas. Greitos sėkmės atveju kadencijos vidurio rinkimai bus išgelbėti. Išeis D.Trampas į šou kaip po Gazos ir plojančiai salei pasakys, kad sustabdė dar vieną - gal jau kokį 11-tą, net nebesuskaičiuoju - karą. Kurį pats, beje, ir sukėlė. Žinosit, niekšai, kaip neduot Taikos premijos!

Ilgalaikis karas visame regione su dėl to neišvengiama naftos ir dujų kainų pasauline krize - D.Trampo pralaimėjimas. Kai pirmenybė teikiama trumpalaikei taktinei ir vidaus politinei naudai ilgalaikio strateginio stabilumo sąskaita - ilguoju periodu visada pralaimima.

Net maksimalios sėkmės atveju, sugriovus valstybės struktūrą, sunaikinus karines pajėgas ir Iraną užvaldžius suirutei, jokių sausumos pajėgų teritorijai užgrobti ir administruoti nei JAV, nei Izraelis neturi. Nors D.Trampas vakar pareiškė apie galimybę siųsti „batus ant žemės" - tik tai aiškus blefas įbauginimui.

Didžiulėje, pilkojoje pokonfliktinio chaoso zonoje prasidėtų ekonominis žlugimas. Įsigalėtų politinė radikalizacija, ginkluotų grupuočių kovos ir gimtų arba dar didesnė diktatūra, arba Islamo valstybė Nr.2. Suprantama, Izraeliui tai būtų priimtina - gal toks nedeklaruojamas tikslas ir yra - ilgam būtų pašalintas įtakos konkurentas.

Tačiau visas regionas ir islamo pasaulis būtų ilgam destabilizuoti, kas keltų grėsmę ir Europos interesams. D.Trampui ir respublikonams, kurie būtų atsakingi, tai taptų strateginiu pralaimėjimu. Jau nekalbu apie ilgalaikę, esminę žalą visai Vakarų civilizacijai.

Iranas - ne Venesuela, vyrukai su turbanais kokaino nešniaukščia. Dvasinio lyderio nužudymas islame - tas pats, kas viduramžių katalikams popiežiaus nužudymas. Iranui tai ne konfliktas, o karas dėl valstybės egzistencijos. Ajatolos tą supranta ir eina va bank, nes žino, jog kito pasirinkimo nėra.

Jokių šansų įveikti JAV ir Izraelio pajėgas Iranas neturi. Tačiau ilgas, viso regiono karas su didelėmis amerikiečių žūtimis ir pasauline naftos krize D.Trampui reiškia pralaimėjimą Kongreso rinkimuose ir faktinį politinės ateities saulėlydį. To JAV prerzidentas kaip įmanydamas stengsis išvengti.

Iranas elgiasi logiškai - daro viską, kad karas taptų regioniniu ir naftos krizė prasidėtų, nes tai vienintelis būdas sustabdyti D.Trampą. Su pasidavimu ir raketiniu nusiginklavimu nesutiks niekada, nes tai reikštų atsidavimą Izraelio malonei daryti ką tik nori.

D.Trampas tą jau pajuto ir pareiškė, kad Irano atstovai "labai labai jau nori su juo derėtis". Ir nedelsiant gavo neigiamą atsakymą. Irano Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Ali Larijani pareiškė, kad derybų su amerikiečiais nebus.

Pasekmės

Jei karas užsitęs, išloš Rusija - dėl kylančių naftos kainų gaus papildomų išteklių tęsti karui. Ukrainai, importuojančiai energiją dar labiau pasunkės, nes prireiks didžiulių papildomų išlaidų. Dėl tos pačios priežasties žymiai sumažės Europos Sąjungos finansinis stabilumas ir pagalbos Ukrainai galimybės. Ukraina gali visiškai prarasti raketų tiekimą oro gynybai.

Na, o pas mus? Tragikomiška buvo stebėti, kaip Lietuvos teritorijos laikinieji administratoriai, drebėdami kaip epušės lapeliai, vengė pareikšti poziciją dėl karo. Laukė, ką šeimininkai Briuselyje be gilaus susirūpinimo dar sugebės išlementi.

Ir sulaukę gražiosios premjerės ir gražiai pražilusio ministro lūpomis drąsiai atkudakavo tą patį - pasmerkė "neišprovokuotus Irano išpuolius"... Beje, net "nepriklausoma" Vakarų žiniasklaida, ilgai tylėjusi, jau patvirtino "demokratinės" raketos smūgį į mergaičių mokyklą Irane bei šimtus vaikų žūčių.

Gal reikėtų labai krikščioniškai nors užuojautą ar bent kokį nors apgailestavimą kokį išstenėti, Gitanai? Ar Irane žūvantys vaikai - ne vaikai, tegu sau miršta? Nors ir lietuviukai šalia tavęs, apsigaubusio didžiuliu lietsargiu, iš šalčio drebėdami stovi per lietų...

D.Trampo politinės nesėkmės, kokių nors JAV reikšmingų karių nuostolių ar laivo nuskandinimo, ilgos naftos kainų krizės, sukelsiančios amerikiečiams galono benzino kainą ir t.t. atveju respublikonams lapkričio rinkimai pasmerkti.

Mums tai reikštų galimą demokratų sugrįžimą su visais smagiais efektais. To labai laukia ir visi jų pakalikai - nuo Briuselio, Berlyno, Londono politinių lavonų iki Kijevo. Mūsiškiai Ukrainos seniūnijos valdytojai - taip pat.

Viskas, ką jie daro, tęsdami žudynes Ukrainoje - išsilaikyti iki JAV lapkričio rinkimų. Jau beveik atvirai tikisi D.Trampo pralaimėjimo, prarandant Kongreso daugumą. Tada gal vėl sugrįžtų "seni geri" - Jų Laikai.

Žodžiu, kaip Irako karo metais, nusiperkam spragėsių - ir prie TV. Žiūrėsim, kaip kitus bombarduoja. O kai kada nors pradės bombarduoti mus - kiti nusipirks spragėsių. Ir taip pat žiūrės.

Nes toks vilkų, ėriukų, marionečių ir lėlininkų pasaulis. Gražus, nepakartojamas ir žiaurus. Kitokio niekada nebuvo ir niekada nebus.