1 nuotr.
Punsko valsčiaus valdymo struktūra
Gyventojai kas penkerius metus balsuodami biuleteniais išrenka viršaitį, 15 narių Tarybą, 33 kaimų seniūnus. Į Tarybą išrenkami visų socialinių sluoksnių atstovai. Į Tarybą viršaitis nerenkamas.
Miroslavo seniūnija
Gyventojams teisė rinkti savo seniūną nesuteikta. Seniūno rinkti negali ir aktyviai veikiančios bendruomenės. Todėl seniūnija, skirtingai nei Punsko valsčius, netapo tašku, kur prasideda tikra, žmonių rinkta, valdžia ir demokratija.
***
Seniūną, suderinus su meru, paskiria savivaldybės administracijos direktorius. Formalūs konkursai esmės nekeičia - visados laimi savivaldybės žymėtas.
***
Seniūnija veikia ne kaip savarankiškas valdžios vienetas, o kaip savivaldybės administracinis padalinys. Akių dūmimui yra renkami vadinamieji seniūnaičiai. Jie tampa labai naudingais agitatoriais savivaldybių, Seimo, prezidento, Europarlamento rinkimų metu. Tokias pačias funkcijas atlieka ir seniūnijos.
Punsko valsčiaus Tarybos kompetencija
Taryba tvirtina valsčiaus statusą, biudžetą, nustato viršaičiui algos dydį, viršaičio teikimu paskiria arba atleidžia valsčiaus iždininką, tvirtina ūkio ir teritorinio planavimo programas, skiria lėšas švietimui, kultūrai, socialinei rūpybai. Taryba sprendžia paskolų, investicinių įsipareigojimų reikalus, viršaičiui suteikta teisė, esant neatidėliotinam reikalui, neviršijant nustatytų ribų, paimti paskolą savarankiškai.
***
Taryba sprendžia, kurias valsčiaus įstaigas plėsti, uždaryti, išnuomoti arba parduoti. Pvz., dėl sumažėjusio moksleivių skaičiaus teko uždaryti dvi nedideles lietuvių ir vieną lenkų mokyklas. Vienoje mokykloje įrengti 7 komunaliniai butai, kitoje veikia biblioteka ir save išlaikanti svetainė, jai vadovauja buvusi pedagogė, trečią mokyklą nusipirko ūkininkas.
***
Vieni pedagogai išėjo į užtarnautą poilsį, kitiems buvo pasiūlytos naujos pareigos ir darbai. Nė vienas pedagogas neliko atstumtas.
Viešumas
Valsčiaus Taryba kas pusmetį priima ir tvirtina viršaičio tarnybos parengtą biudžeto vykdymo ataskaitą, jei reikia pakoreguoja finansų paskirstymą, sukeičia prioritetus. Bet tai būna tik kraštutiniu atveju.
***
Nuo 2019 m. visi Tarybos posėdžiai transliuojami internetu, valsčiaus tinklalapyje talpinami Tarybos nutarimai, potvarkiai, viršaičio ataskaitos. Tarybos posėdžiai atviri - juose gali dalyvauti bet kuris aktyvus valsčiaus gyventojas.
***
Atviruose posėdžiuose tariamasi, kam, kur, kada statyti paminklą, įrengti paminklinę lentą, kam suteikti piliečio garbės vardą. Pvz., pastatytas paminklas S.Dariui ir S.Girėnui, graži memorialinė lenta Vasario 16-osios garbei, bei pirmajam viršaičiui Romui Vitkauskui atminti.
Miroslavo seniūnija
Kadangi seniūno gyventojai nerenka, tai seniūnija neturi ir Tarybos. Renkami seniūnai būtų sunkiai sukalbami ir valdomi, Taryba reikštų pretenzijas savivaldybei ir merui. Seniūnija, kaip savivaldybės administracijos padalinys, pats patikimiausias valdymo instrumentas.
Punsko valsčiaus biudžetas
Praėjusių metų biudžete buvo 5 714 285 eurai. Šių metų biudžetas augs - žada kurtis, plėstis verslai, laukiamos didesnės investicijos ir svaresni ES projektų eurai.
***
Valstybė savo lėšomis dengia valsčiaus švietimo, kultūros, socialinės rūpybos išlaidas. Valstybės lėšos sudaro arti 50 proc. valsčiaus biudžeto lėšų. Valsčius pradelstų skolų neturi, skolinasi tik ES finansuojamiems projektams vykdyti, nes reikia dengti 30 proc. sumos. Projektą įvykdžius, skola iškart padengiama.
***
Valsčius kasmet savo biudžetą papildo 1,3-1,7 mln. eurų laimėtų ES projektų lėšomis. Tuo valsčiuje rūpinasi du patyrę, aukštos kvalifikacijos specialistai. Stambiems, kelių šimtų tūkstančių eurų vertės, projektams ruošti, jie gali pasisamdyti specialistus iš šalies. Likusią biudžeto dalį sudaro vietos mokesčiai.
Pasiekimai
Punsko valsčius pagal biudžeto lėšų surinkimą ir efektyvų jų naudojimą pirmauja Seinų apskrityje, o pagal ES projektų laimėtas lėšas ir investicijų įsisavinimą - trečias tarp visų Lenkijos valsčių.
Mokesčiai
Valsčius savo nuožiūra tvarko nekilnojamojo turto, žemės, miškų, komunalinių paslaugų, sunkiojo - virš 3,5 tonų keliamosios galios - transporto mokesčius. Dviejų procentų mokestį nuo pradinės vertės susimoka valsčiaus teritoriją kertantys elektros tinklai. Atsisakyta turgaus mokesčio, bet paliktas vadinamasis trečio šuns mokestis - tie, kurie augina daugiau nei du šunis, už trečią per metus turi susimokėti tam tikrą mokestį.
***
Tikslas: mokesčius privalo laiku susimokėti visi mokesčių mokėtojai. Patirta, kad neapgalvotai padidinus ir įvedus naujus mokesčius, prasideda nepriemokos, pradelsimai, net slėpimai. Todėl stengiamasi išlaikyti vienus ir tuos pačius mokesčius, o nežymiai padidėję mokesčiai elektros, dujų vartotojams problemų nekelia.
***
Mokesčių įsiskolinimai yra reti, maži, nes juos renka pačių žmonių išrinkti seniūnai. Nuo surinktos sumos paliekama 10 proc. bendruomenės reikmėms, dalis atitenka seniūnams, kaip paskatinimas.
Miroslavo seniūnija
Savarankiško biudžeto neturi - kiek meras susimylės, tiek ir turėsi smulkioms išlaidoms.
Seniūniją su administraciniu pastatu, tarnybiniu automobiliu ir 4 darbuotojais, įskaitant valytoją, išlaiko savivaldybė. Seniūnija jokios pridėtinės materialios vertės nekuria.
Punsko valsčiaus biudžeto kontrolė
Valsčiaus biudžeto panaudą kontroliuoja regioniniai buhalterinės apskaitos rūmai, audito rūmai, jeigu lėšas skiria vaivadija, jungtinis techninis sekretoriatas, maršalkos įstaiga, tai valsčius už panaudotas lėšas šioms įstaigoms ir atsiskaito.
Viršaitis sako, kad geriausias ir didžiausias kontrolierius yra valsčiaus gyventojai - nuo jų kontrolės niekur nepabėgsi ir nepasislėpsi. Valsčiaus tarnyba savo darbe vadovaujasi krikščioniška morale, todėl pagundų pasipelnyti nekyla.
***
Seinų apskritis į valsčiaus vidaus reikalus nesikišta. Valsčius apskričiai jokių mokesčių nemoka, ataskaitų nerengia.
Turtas
Valsčiui priklauso: visi teritorijoje esantys biudžeto įstaigų pastatai ir žemė po jais, visi vidaus keliai, saugotini gamtos paminklai, dvi gaisrinės, 4 traktoriai, du sunkvežimiai, tarnybinis automobilis (viršaitis važiuoja nuosavu automobiliu), administracinis valsčiaus pastatas, komunaliniai ūkio įrenginiai, vandentiekis ir t.t. Valsčius turi 46 hektarus nuosavos žemės. Jei reikėtų nuomotų verslo projektams... Žemė saugoma, nes brangi.
***
Pats valsčius savo jėgomis prižiūri, remontuoja, pertvarko savo ūkį. Punsko miestelio gatvės, šaligatviai, skverai, požeminės komunikacijos pertvarkytos vien laimėtų ES projektų lėšomis. Rimtoms statyboms gali būti skelbiami konkursai. Juose galėtų dalyvauti ir Lietuvos įmonės.
Miroslavo seniūnija
Seniūnija savo teritorijoje esančio biudžeto turto nevaldo.
Visus remonto darbus nudirba savivaldybė. Pvz., rajono kapines prižiūri savivaldybės įkurta Daugų miestelio viešoji įstaiga, Simno miestelyje įkurta viešoji įstaiga rūpinasi rajono komunaliniu ūkiu. Seniūnijai nepriklauso net kapinių sargas. Beturtė, savo piniginės neturinti seniūnija, negali rūpintis vietos žmonių reikalais taip, kaip Punsko valsčiaus tarnyba.
Punsko valsčiaus viršaičio tarnyba
Valsčiuje dirba 21 aukštuosius mokslus baigęs specialistas. Tarp jų net 3 socialinės rūpybos specialistės. Viršaičio tarnybą sudaro: sekretorius-pavaduotojas, finansų, komunalinio ūkio, gamtos apsaugos ir teritorinio planavimo, viešosios tvarkos ir turizmo, gyventojų apskaitos ir dokumentų rengimo, sekretoriato-archyvo skyrių tarnautojai. Viršaičio tarnyboje, kaip minėta, dirba du aukščiausios kategorijos, patyrę ES projektų rengimo specialistai.
Svarbiausias viršaičio tarnybos darbo principas
Nuo gimimo iki senatvės valsčiuje gyvenantis ir dirbantis žmogus visus savo ūkinės veiklos, pirminės sveikatos priežiūros, švietimo, socialinės rūpybos, dokumentų tvarkymo ir kt. reikalus turi išsispręsti neperžengdamas valsčiaus ribų. Valsčius išduoda gimimo, santuokos, mirties, verslo ir kt. dokumentus. Tik vairavimo teisės įgyjamos apskrityje, nes ten laikomi egzaminai ir įregistruojami automobiliai.
Miroslavo seniūnija
Seniūnijoje dirba seniūnas, raštvedė, socialinė darbuotoja ir valytoja.
Seniūnija išduoda tik mirties liudijimą. Dėl menkiausių reikalų, menkiausio popierėlio iš rajono seniūnijų pakraščių į Alytų tenka važiuoti 14, 20, 30 ir net daugiau kilometrų. Kas turi savo automobilius - didelių bėdų neturi. Bet senoliams kyla problemų - autobusėlis per savaitę kursuoja tik porą kartų.
Mielaširdis seniūnas neretai žmones paveža tarnybiniu automobiliu. Ne visada susitvarkyti reikalus pavyksta per vieną kartą.
---
Į „Respublikos“ klausimus atsako Punsko viršaitis Vytautas Liškauskas.
- Lenkijoje veikia tripakopė savivaldos sistema: valsčius, apskritis, vaivadija. Ar nesidubliuoja darbai?
- Kiekviena pakopa turi savo statusą ir veikia tik savo kompetencijos ribose. Tarpinstitucinė trintis mums gyvenimo negadina.
- Lietuvoje veikia vienpakopė savivalda - savivaldybės. Kuo pranašesnė jūsų tripakopė savivalda?
- Tripakopė savivaldos sistema turi dideles galias ir įtaką ruošiant ir priimant regionų vystymo programas, atitinkamus įstatymus ir poįstatyminius aktus. Vyriausybė finansuoja švietimo, sveikatos, kultūros, socialinės rūpybos sritis, visas kitas lėšas savivaldos sistema užsidirba pati. Santykis būtų 50 su 50. Bent taip yra mūsų valsčiuje.
- Kaip veikia pensijų sistema?
- Turime dvi „Sodras“, vienai priklauso tik žemdirbiai, kitai - visi likusieji darbuotojai, tarnautojai ir t.t. Žemdirbių vidutinė pensija siekia 300 ir daugiau eurų, visų kitų - 500-600 eurų. Ūkininkai visuomet gauna papildomų pajamų iš ūkininkavimo.
- Lietuvoje šurmuliavo pedagogų streikas.
- Vidutinė mūsų pedagogų alga - 850 eurų į rankas. Visi pedagogai dirba visu krūviu - jie turi 18 savaitinių pamokų. Už viršvalandžius, atsižvelgiant į 12 kvalifikacinių kriterijų ir darbo stažą, mokami nuo 2 iki 5 proc. dydžio algos priedai. Mes turime pedagogų tiek, kiek reikia - nei per daug, nei per mažai. Mokytojai neturi kentėti, jei klasėje yra ne 15-20, o, sakykim, tik 10 moksleivių. Tai ne pedagogų kaltė. Pedagogų algos dydžius ir priedus nustato viršaitis, pasitaręs su specialistais.
- Papasakokite apie savo šeimą.
- Šeima - lietuviška. Auginame sūnų ir dvi dukras. Sūnus baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją, grįžo namo ir dabar darbuojasi su būsimu uošviu vienoje kompanijoje. Viliuosi, kad sukurs lietuvišką šeimą. Abi dukros mokosi Lenkijos aukštosiose mokyklose, viena trečiame kurse studijuoja aktorystės meną, kita siekia tendencijų kūrimo ir analizės specialistės diplomo. Ką jų širdelės pasirinks, su tuo ir sveikinsime. Bet lietuviškų šaknų neišsižadės - nuo vaikystės šaknys suleistos giliai.
- Ar dažnai lankotės Lietuvoje?
- Dažnai. Turime draugų. Prieš šventes pasilepiname- nusiperkame labai aukštos kokybės lietuviškų ekologiškų maisto produktų. Lenkiški - pigesni, bet kokybe neprilygsta.
- Labai gražus Punsko miestelis, tvarkingi valstiečių ūkiai, keliai, miškai, labai gražios jūsų lietuviškos šventės, moterys, vaikai pasirėdę tautiškais rūbeliais. Kartais atrodo, kad čia lietuvybės daugiau nei Lietuvoje.
- Mes žinome, kad tik būdami vieningi galime išsaugoti savo tėvų ir protėvių dvasią. Lietuvos miesteliai taip pat gražiai sutvarkyti, tik stebiuosi, kodėl jie neturi savarankiškos, dirbančios ir uždirbančios valdžios.
- Išlaikytinių gyvenimą gyvena ir savivaldybės...
- Man tai sunkiai suvokiama: vietos valdžia - ne valdžia, savivaldybės - su ištiestu delnu. Nekritikuoju, tik stebiuosi.
- Ar jūsų savivaldos sistemoje nenusimato permainų?
- Mes nepatyrėme krizės dėl keleto dalykų: gelbėjo efektyviai veikianti savivaldos sistema: visus iškilusius reikalus galėjome išspręsti tą pačią dieną pertvarkydami savo biudžetą, bet to neprireikė... Lenkija turėjo ir turi savo pinigą - zlotą, savus bankus, ir išmintingai veikusią tuometę Donaldo Tusko vyriausybę. Pati valstybės valdymo struktūra atlaikė visus išorės spaudimus. Ji save pateisino. Žinoma, tam tikrus pokyčius skatina laikas ir ant permainų slenksčio stovinti pati ES. Esame atsparūs, nes savarankiškai sprendžiame savo valsčiaus, valstybės likimą.
- Ko palinkėtumėte Lietuvos savivaldai?
- Pamėginti tvarkytis kitaip. Tikra valdžia ir demokratija prasideda žemiausiame, bet tvirčiausiame, taške - valsčiuose. Iš čia žmonių balsas kyla laiptais aukštyn, iki pačių valdžios viršūnių. Ir tas balsas girdimas net užsidėjus partines ausines... Beje, partiečiai valsčiaus valdyme nedalyvauja, nes turime stiprų žemdirbių sąjungos skyrių.
---
Buvęs ilgametis Miroslavo seniūnas Jonas Juravičius:
Punsko ir Seinų valsčiuose lankausi 20-30 kartų per metus. Dalyvauju jų šventėse, bendradarbiauju su spauda, kartu ruošiame leidinius. Šių kraštų lietuviai kaip giminės. Esu surinkęs ir į Punską nuvežęs rajono seniūnus. Tie paaikčiojo, liežuviais pamušė, bet suprato, kad Lietuvoje kita tvarka... Lietuvoje jie - ne valdžia...
***
...Seniūnui nieko rimto pačiam nereikia spręsti. Užtenka uoliai vykdyti mero ar savivaldybės administracijos nurodymus. Anksčiau tvarkydavome gimusių vaikų dokumentus, gaudavome saldainių ir šampano. Naujagimių sulaukdavome mažai, bet ir šį „uždarbį“ atėmė - tėvai ir krikštatėviai dabar važiuoja į Alytaus metrikacijos skyrių.
***
Nemokamai ruošdavome testamentus. Tai buvo didelis palengvinimas senyvo amžiaus žmonėms. Šią paslaugą iš seniūnijų perėmė Alytaus notarai. Ne už dyką.
***
Švenčių proga gaudavome per 1500 sveikinimo atvirukų. Man reikėjo ant vokų užrašyti gyventojo adresą. Vokų neleido užklijuoti ir nunešti į čia pat esantį paštą. Neužklijuotus vokus turėjau pristatyti į savivaldybę. Tikrindavo, ar nieko pikto į tuos vokus savavališkai neįdėjau.
***
Prieš Naujuosius metus savivaldybė išleisdavo sieninius kalendorius. Juos puošdavo mero nuotrauka. Buvo metų, kai kalendoriuje žibėjo net keletas nuotraukų. Po kalendorių turėjau įteikti kiekvienai šeimai. Neretai senesnio amžiaus moterėlės klausdavo, koks čia šventasis pavaizduotas - jas klaidino bažnyčiose platinami kalendoriai su tikrų šventųjų paveikslais...
***
Dalindavau dovanėles sunkiau gyvenantiems pabrėždamas, kad tai savivaldybės labdara. Dovanėlių gaudavo 100 gyventojų.
***
Tačiau linksmiausias būdavo rinkimų agitacinis metas. Atvažiuoja kandidatai į merus, Seimą, Europarlamentą ir prašo surinkti kuo didesnę auditoriją. Mano sąlygos paprastos: užmokate už Jungėnų kaimo kapelą, atvežate dovanų senelių namams, užsakote 4 statinaites po 25 litrus naminio alučio. Pono Verygos tada dar nebuvo. Kandidatai ilgai kalbėdavo sukviestiems, kokie jie geri, patikimi, energingi, kartu nuveiks didelius darbus. O per koncertą salėje sėdėdavom tik aš ir keletas moterėlių - visi kiti buvo aplipę 4 alaus statines. Dabar to nebėra? Kaip pažiūrėsi - vietoj alučio, saldainių ir ledų juk gali šį tą pažadėti... ateityje! Pažadais žmonės vis dar tiki.
***
Rinkimų metu seniūnija virsta agitaciniu punktu. Kadangi ji savivaldybės administracijos padalinys, tai privalo jai ir tarnauti.
***
Veik 10 metų vadovavau Miroslavo seniūnijai, tad galiu atvirai pasakyti: seniūnas neturintis savarankiško, įstatymu įteisinto, biudžeto, nevaldantis teritorijoje esančio biudžetinio turto, neatsiskaitantis žmonėms - jokia valdžia, o tik statistinis didelius pinigus valstybei kainuojantis vienetas. Esame brangūs išlaikytiniai.
***
Valstybės biudžetas išlaiko 600 seniūnijų pastatų, 600 seniūnijų automobilių ir per 2500 tarnautojų vien tam, kad savivaldybės primestų savo valią. Seniūnijos, kaip išlaikytinės, niekuo nesiskiria nuo pašalpinių šeimų.
***
Savivaldos reikalais rūpinasi kartu su kolegomis į Seimą patekęs Povilas Urbšys.
Negailintis kritikos „valstiečių ir žaliųjų“ daugumai, jis pats nieko nepadarė, kad seniūnijos būtų pradėtos reformuoti į tikrą žmonių renkamą ir kontroliuojamą vietos valdžią. Iš tikrųjų ir savivaldybės gyvena išlaikytinių gyvenimą.
---
Socialinių mokslų daktaras Vilius Kazanavičius:
Seniūnijose, kur tebegyvena 2,5-3-4 tūkstančiai gyventojų, veikia stiprios kaimo bendruomenės. Punsko valsčiaus modelis galėtų prigyti ir įsišaknyti. Iš tokių seniūnijų - buvusių mūsų rajonų centriukų, kasryt į tolimesnius darbus išvažiuoja iki 30-40 specialistų. Čia tebeveikia švietimo, sveikatos, kultūros įstaigos, vaikų darželiai. Atkūrus stiprią, ekonomiškai savarankišką, žmonių rinktą ir kontroliuojamą vietos valdžią, tokių miestelių ateitis nebekeltų išlikimo baimės.
***
Tačiau ką daryti, sakykim, mano gimtai Rokiškio rajono, Kriaunų bažnytkaimio seniūnijai, kur nebeliko vaikų darželio, medicinos punkto, pašto, kultūros namų, bibliotekos, pieninės, o buvusioje vidurinėje mokykloje, su puikia sporto sale, mokosi tik 11 moksleivių. Seniūnijoje gyvena 800 gyventojų, daugiausia senolių šeimos.
***
Sumanus seniūnas Arvydas Rudinskas sako, kad atkurti gyvybingą vietos valdžią neliko nei sąlygų, nei prasmės. Seniūnija laikosi tik savivaldybės išprašytomis lėšomis. Pagal veikiantį statusą pati seniūnija neturi teisės lėšų užsidirbti.
***
Tačiau tokiose puikiose vietose - Kriaunų seniūnijos pašonėje tviska Sartų ežeras - galėtų kurtis privatūs gydytojai, vaistininkai, amatininkai ir menininkai. Pvz., erdviuose mokyklos rūmuose galima įsirengti patogius butus, pagalbiniuose pastatuose - mažas verslo įmonėles, dirbtuves ir t.t. Buvusiuose kultūros namuose gali atsidaryti turizmo įstaigos. Miestelyje tebeveikia vandentiekis, kanalizacijos sistema, elektros tinklai.
Į Kriaunas panašius bažnytkaimius naujam gyvenimui gali prikelti labai kruopščiai apgalvota aiškiai sudėliota nauja, aktyvi regioninė politika. Tokių regioninės svarbos centrų galėtų būti 5-6.
Argi būtų labai keblu iš Kriaunų bažnytkaimio į regionų centrą keliauti 20-30 kilometrų? Vilniuje vaiką nuvežti į mokyklą ar darželį užtrunki kur kas ilgiau.
***
Tarybiniais laikais buvo kuriami ekonominiai regionai, kur koncentravosi pramonė. Tai užtikrino decentralizaciją. Latvijoje tas nebuvo padaryta ir kaimynai tapo vieno Rygos miesto valstybe.
***
Jei laiku ir uoliai nepradėsime kurti imlios investicijoms ir verslui regioninės politikos, Lietuva taps vieno miesto - Vilniaus - valstybe. Tokiai mažai valstybei ir Tautai tai grėstų katastrofa.
Penkių-šešių-septynių regionų kūrimas, plėtra sustabdytų ir tokių bažnytkaimių-miestelių visišką išnykimą. Kol kas spartaus regionų kūrimo realios politikos neturime. Tačiau viliuosi, kad po rinkimų reikalai pajudės ir regioninių centrų kūrimo linkme. Valstybės institucijose aukštas pareigas eina jauni, vakarietišką išsilavinimą įgiję specialistai. Jie gali sudaryti naują, aukštos klasės ir kultūros valdininkijos elitą.
