1 nuotr.Plačiai nuskambėjus Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybų iš mamos atimto Gabrieliaus istorijai, pagaliau prabilo ir Norvegijos ambasadorius Lietuvoje Dagas Malmeras Halvorsenas. Jis neigia teiginius, kad „Barnevernet“ organizacijos nariai yra kažkokie bejausmiai monstrai, kurie tiesiog nori išplėšti vaikus iš tėvų.
„Barnevernet“ organizacijoje, anot D.M.Halvorseno, dirba protingi, įstatymus išmanantys specialistai, kurių pagrindinis tikslas - ne paimti iš šeimų kuo daugiau vaikų, o padėti šeimoms, apginti vaikų interesus. Tėvų teisės apribojamos tik kraštutiniu atveju.
D.M.Halvorseno pateiktais duomenimis, vaikai iš lietuvių šeimų Norvegijoje atimami labai retai - per dvejus metus buvo tik 13 tokių atvejų, ir 10 iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai.
„Vakaro žinios“ domėjosi, ką apie ambasadoriaus pasisakymą mano Norvegijoje dirbanti ir tiek lietuvių, tiek kitų šalių imigrantų šeimoms bylose dėl vaikų atstovaujanti advokatė Sandra LATOTINAITĖ.
- Kaip jūs vertinate tai, kad ambasadorius pagaliau pradėjo šnekėti? Taip mėginama „švelninti situaciją“?
- Galimai - taip. Tačiau manęs Jo Ekscelencijos Norvegijos Karalystės ambasadoriaus argumentacija neįtikino.
- Anot ambasadoriaus, per dvejus metus buvo vos 13 tokių atvejų, kai iš lietuvių šeimų buvo atimti vaikai, ir 10 iš jų buvo išspręsti biologinių tėvų naudai. Ar tai tiesa?
- Ambasadorius D.M.Halvorsenas nenurodo, iš kur tokie duomenys. Drįstu abejoti, ar jie teisingi.
Visų pirma per pastaruosius dvejus metus turėjau daugiau nei 13 vadinamųjų lietuvių vaiko gerovės bylų. Be to, abejoju, ar visas lietuvių bylas turiu tik aš viena.
Antra - teiginys, kad 10 iš visų 13 bylų buvo išspręstos biologinių tėvų naudai, skamba per daug gerai, kad būtų tiesa.
Sprendimai, kurie priimami vaiko teisių apsaugos tarnybų (arba policijos) skubos tvarka („akuttvedtak“), itin retai būna naikinami fylkesnemndos (apskrities komisijos). Paprastai 99,9 proc. tokių sprendimų, priimtų skubos tvarka, nėra naikinami ir galioja tol, kol bus priimtas sprendimas kitoje byloje, dėl globos teisių atėmimo, kuri turi būti pateikta svarstyti į fylkesnemndą per 6 savaites. Tokio tipo bylų, patekusių ant apskrities komisijos pirmininko stalo, likimas paprastai yra nuspręstas iš anksto. Iš tiesų įdomu būtų susipažinti su tokiais sprendimais, kuriuos nurodo gerbiamas ambasadorius. Taip pat būtų įdomu, kad atsilieptų ambasadoriaus minimos lietuvių šeimos, kurios sugebėjo laimėti prieš „Barnevernet“.
- Įvairių lietuviškų organizacijų atstovai pastaruoju metu ėmė kalbėti, kad dėl atimamų vaikų kalti tėvai - jie nemokšos, jie blogi. Tačiau taip pat žinoma, kad daugelį tų organizacijų remia įvairūs Norvegijos fondai. Į Lietuvą siekiama perkelti ir Norvegijos vaiko teisių apsaugos modelį - greičiausiai ne be Norvegijos finansinės paramos. Tad ar gali tie, kurie gauna paramą iš Norvegijos, kalbėti apie šią šalį kažką blogo?
- Nemanau. Juk kas moka, tas ir muziką užsako.
