Ispanijoje gyvenantis medikas M.Gudelis: Viruso sugrįžimui būsime pasiruošę

Į Ispaniją M.Gudelis atvyko jau beveik prieš du dešimtmečius. Čia jis pabaigė medicinos studijas, apsigynė daktaro disertaciją. Beveik 10 m. M.Gudelis dirbo priėmimo skyriuje, vėliau pakeitė specializaciją ir ėmė dirbti sporto mediku. Tačiau šalį užklupus koronavirusui, medikas iš karto suprato, kad esamų pajėgumų neužteks. Jis pats paskambino savo buvusios darbovietės - ligoninės - vadovybei ir patikino, kad esant reikalui yra pasiruošęs padėti. Ilgai netruko, kai M.Gudelis buvo pakviestas prisidėti prie su pandemija kovojančių kolegų.

„Priėmimo skyrius, manau, dar nėra tikrasis kovos frontas. Čia tu tik priimi pacientą ir nustatai jam diagnozę, o toliau pacientas paguldomas į ligoninę ir su juo dirba infektologai bei vidaus ligų gydytojai. Sudėtingiausias darbas, manau, - intensyviosios terapijos skyriuje. Jis šiuo metu yra padidėjęs tris kartus: nuo 27 iki 75-80 lovų. Užpildytas ne tik visas intensyviosios terapijos skyrius, bet ir visos chirurginės reanimacijos ir kitos vietos, kur tik buvo įmanoma pastatyti intensyvios terapijos lovas.

Tokia tendencija - visoje šalyje. Iki viruso visoje Ispanijoje buvo apie 3800 lovų intensyviosios terapijos skyriuose. Šiuo metu skaičius padidėjo beveik iki 8000 lovų. Žinoma, padidėjus pacientų skaičiui, staiga personalo atsirasti negali. Ne bet kas gali dirbti su sudėtingais aparatais, todėl darbuotojams krūvis padidėjo labai stipriai“, - pasakoja lietuvis M.Gudelis.

- Jau kelios savaitės, kai susirgimo plitimo lygis Ispanijoje mažėja. Ar tai reiškia, kad galima atsikvėpti?

- Situacija gerėja. Tai jaučiame, matome, kad atsiranda laisvų lovų ligoninėse, vis daugiau pacientų išleidžiama gydytis į namus. Naujų užsikrėtimų skaičius mažesnis, nei prieš karantino paskelbimą. Deja, mirusiųjų skaičius yra didelis. Bet bendra situacija gerėja.

- Lietuvoje karantino pradžioje labai trūko apsaugos priemonių medikams. Ar Ispanijoje gydymo įstaigų personalas pakankamai aprūpintas?

- Tai turbūt yra visuotinė problema. Ispanijoje taip pat trūko apsaugos priemonių. Vėliau vyriausybė pradėjo pirkimus, tačiau kai kurios iš tų priemonių neatitiko saugos reikalavimų. Tai sukėlė daug skandalų. Neseniai skaičiau, kad ir Vokietijoje medikai protestuoja dėl to, kad jiems trūksta apsaugos priemonių.

Ispanijoje taip pat susirgo daug medicinos darbuotojų. Kur ligonių srautas buvo didesnis, pavyzdžiui, Barselonos ligoninėse, ten buvo didesnis ir medikų sergamumas. Skaičiuojama, kad Ispanijoje iš visų sergančių COVID-19, medicinos personalas sudaro apie 12 proc. Ispanijoje medikai tikrinami, tačiau tik tuomet, kai pasireiškia būdingi simptomai. Reguliaraus medicinos darbuotojų tikrinimo nėra.

Manau, dabar ne laikas vieniems kitus kaltinti ir klausinėti, ar buvome pasiruošę. Dabar reikia ieškoti sprendimų, kaip galime pagerinti esamą situaciją. Pandemijai pasibaigus, reikėtų nepamiršti išanalizuoti, kas buvo padaryta gerai, kas blogai, kad galėtume pasiruošti panašiems atvejams.

- Kokios taikomos gydymo nuo naujos ligos metodikos?

- Bendros metodikos nėra, remiamasi jau moksliškai aprašytomis šio koronaviruso gydymo metodikomis. Vienur gydoma su hidroksichlorokvinu, azitromicinu, kitur naudojami kiti priešuždegiminiai preparatai ir žiūrima, kas geriausiai veikia. Tačiau mokslinėje literatūroje patvirtinto konkretaus gydymo dar nėra. Kol kas bandoma gydyti vaistais, kurie mums žinomi.

- Iš kitų šalių pasigirsta atvejų, kai nefiksuojami į ligonines nepatekę susirgę gyventojai, o mirusių nuo COVID-19 artimiesiems ne visuomet pasakoma mirties priežastis. Ar tokių atvejų yra ir Ispanijoje?

- Iš pradžių buvo skelbiamų duomenų nesutapimų, kai nesutapo ligoninių skelbiami mirusiųjų skaičiai su laidojimo namų skelbiama statistika. Tai buvo patikrinta ir šiuo metu tokių nesusipratimų nėra.

- Daugelis Europos šalių švelnina karantiną, Ispanija - taip pat. Kokie pokyčiai laukia gyventojų?

- Nuo sekmadienio galime valandai išeiti pasivaikščioti su vaikais. Taip pat jau turėtų būti leidžiama individualiai sportuoti: pabėgioti ar pasivažinėti dviračiu. Žinoma, su apsaugos priemonėmis. Nors kol kas kaukės nėra privalomos, tik rekomenduojamos.

Kai pirmą kartą buvo leista išeiti su vaikais į lauką, pasirodė, kad grįžome į normalų gyvenimą. Todėl bent jau Katalonijoje yra nustatytos konkrečios valandos. Pavyzdžiui, jeigu noriu sportuoti, galiu nuo 7 iki 9 val. arba nuo 19 iki 21 val. Taip pat pirmoje dienos pusėje lauke gali būti vaikai iki šešerių metų. Antroje dienos pusėje - nuo 16 iki 18 val. - vaikai nuo 6 iki 14 metų. Kiekviena amžiaus grupė turi savo laiką, kurio metu gali išeiti iš namų.

Nuo gegužės 11 d. turėtų gauti galimybę treniruotis profesionalūs sportininkai. Taip pat bus galvojama apie lauko kavinių atidarymą, jeigu užimtumas neviršys 30 proc. staliukų. Planuojama, kad karantinas tęsis mažiausiai iki birželio 25 d. Galbūt tada galėsime grįžti į normalų gyvenimą.

- Kaip manote, kodėl skirtingose šalyse taip skiriasi viruso paplitimas?

- Manau, tai priklauso nuo įvairių faktorių. Žinoma, kad Ispanijoje žmonės daugiau bendrauja, dažnai leidžia kartu vakarus, daug bučiuojasi ir vieni kitus apkabina. Be to, liga pasirodė pirmiau pietinėse šalyse nei šiaurinėse. Dar keliama teorija, ar geresnis scenarijus susijęs su tuberkuliozės skiepais šalyje. Tai klausimai, kuriuos reikėtų kelti ir tikrinti ateityje.

- Jūs esate sakęs, kad naujuoju koronavirusu persirgsime visi. Vis dar laikotės tos nuomonės?

- Taip. Karantino paskelbimas šalyse, taip pat ir Ispanijoje, padėjo pristabdyti viruso plitimą. Laikui bėgant, manau, arba susirgsime, arba pasiskiepysime.

Visi žinome, kad gyvenimas nebus toks, koks buvo iki koronaviruso. Tikriausiai daug kas keisis. Mokslininkai mano, kad virusas gali sugrįžti rudenį. Aš galvoju, jeigu taip nutiks, būsime geriau pasiruošę: tiek personalas, tiek ligoninės. Taip pat bus daug žmonių persirgę. Visa tai leis mums kovoti dar efektyviau.

Informacija

Gegužės 3 d. duomenimis, Ispanijoje buvo užregistruotos 164 mirtys - šis rodiklis buvo žemiausias per pastaruosius pusantro mėnesio. Mirštamumo antirekordas šalyje buvo užfiksuotas balandžio 1 d. - tada epidemijos aukomis tapo 950 pacientų. Ispanijoje nuo koronaviruso plitimo pradžios jo aukomis jau tapo mažiausiai 25 428 žmonės.