6 nuotr.Dar neseniai pagrindiniu COVID-19 infekcijos simptomu buvo įvardijamas karščiavimas. Dabar sakoma, kad sergantiems temperatūra gali nepakilti. Atsiranda kitokių simptomų. Be to, vis pasigirsta pasakojimų, kaip šeimoje iš keturių asmenų du sunkiai serga, kitiems dviem - nieko. Kodėl taip įvyksta? Kaip šiandien atpažinti koronavirusą? Apie šiuos dažną dominančius klausimus „Vakaro žinios kalbėjosi su profesoriais Vytautu Usoniu bei Sauliumi Čaplinsku.
Kol koronavirusas dar nebuvo peržengęs Kinijos ribų, buvo skelbiama, kad pagrindiniai šios ligos simptomai - staigiai pakilusi aukšta temperatūra ir dusulys. Vėliau pradėti vardinti kiti simptomai - nuovargis, galvos skausmas, dar vėliau - skonio pojūčio ir uoslės praradimas, viduriavimas, vėmimas. Ar tai reiškia, kad COVID-19 vis mutuoja?
Prof. habil. dr. Vytautas Usonis, Lietuvos mokslų akademijos sudarytos komisijos dėl kvalifikuoto COVID-19 infekcijos vertinimo, komentavimo ir naujausių žinių skleidimo pirmininkas, ramina, kad ne virusas mutuoja, o mes jį vis labiau pažįstame.
„Tai - natūralus dalykas. Kuo labiau yra pažįstama liga, tuo išsamiau aprašomi jos simptomai. Dažniausi COVID-19 požymiai yra karščiavimas, kosulys, dusulys, apsunkintas kvėpavimas.
Tačiau kadangi vis daugiau žmonių serga, yra galimybė sužinoti ir daugiau simptomų, pasireiškiančių užsikrėtus šiuo virusu. Tarp retesnių - virškinamojo trakto pažeidimai: viduriavimas, viduriavimas su krauju, vėmimas. Procentiškai šie simptomai pasireiškia daug rečiau, tačiau vis tiek kartais pasireiškia. Didėjantis simptomų skaičius nereiškia, kad virusas keičiasi, mutuoja, reiškia, kad per didesnį ligonių skaičių geriau pažįstame ligą ir retesnes jos formas“, - sakė V.Usonis.
Kada žmogui sunerimti ir skambinti karštąja koronaviruso linija numeriu 1808? Ar užtenka vos vieno simptomo?
Pasak profesoriaus, universalaus atsakymo į tokį klausimą nėra. Gydytojas priminė, kad klasikiniai COVID-19 požymiai yra karščiavimas ir kvėpavimo sutrikimas. Kita vertus, reikia nepamiršti, kad visuomenėje yra ne tik koronavirusas, yra ir kitų sveikatos problemų. O ir koronaviruso linija - ne vienintelė. Todėl iš principo nėra svarbu, kuriuo telefonu skambinti - karštosios linijos ar, pavyzdžiui, greitosios pagalbos. Atsiliepę specialistai patys nuspręs, kokios pagalbos reikia sergančiajam.
V.Usonis pastebi, kad būna atvejų, kai vienam iš sutuoktinių atlikto COVID-19 testo rezultatas yra teigiamas, kitam - neigiamas. Tačiau tai nereiškia, kad iš tikrųjų vienas iš jų neserga.
„Įvairūs testai atspindi įvairias mikroorganizmų ir žmogaus organizmo sąveikas. Antras dalykas - svarbu, kokiu laiku paimti testai, nes ne laiku (pavyzdžiui, žmogui tik užsikrėtus, kai viruso kiekis žmogaus organizme dar būna mažas) paimti net patys jautriausi gali būti neigiami“, - tvirtino specialistas.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga ne kartą akcentavo, kad sergantys lengva koronaviruso forma neguldomi į ligonines - jie gydosi namuose. Ar įmanoma gydytis namuose ir neapkrėsti kartu gyvenančių šeimos narių?
„Tai - problema. Virusai iš užkrėsto žmogaus į aplinką pradeda skirtis likus vienai-dviem dienoms iki pirmų ligos požymių. Jei vienam šeimos nariui simptomai jau yra pasireiškę, reiškia, jis į aplinką jau paleido virusą“, - teigė profesorius.
Daug kam įdomu, kodėl nuo vakar reikalaujama viešoje vietoje būti tik užsidengus nosį bei burną. Kodėl dabar jau tvirtinama, kad ir nuo užsikrėtimo kaukės gali apsaugoti. Tai ar kaukės padeda apsisaugoti, ar tik kitus apsaugoti?
Užkrečiamų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas sako, kad padeda apsisaugoti ir kitus apsaugoti.
„Plius parodo piliečių sąmoningumą, kad jie supranta padėties rimtumą. Reikia suprasti, kad turimos diagnozės tėra aisbergo viršūnė, užsikrėtusių žmonų yra gerokai daugiau ir jie patys to nežinodami gali platinti virusą“, - sakė S.Čaplinskas.
Profesorius sako, kad kai kurie žmonės, naudodami apsaugos priemones, persistengia. Pavyzdžiui, jas dėvi vairuodami nuosavą mašiną, kurioje sėdi vieni.
„Absurdas. Kam tokiu atveju kaukė? Tik mažinamas jos efektyvumas: kaukė sudrėks ir bus mažiau tinkama, o žmogus tik be reikalo pavargs. Arba žmogui kur nors kaime tikrai nereikia kaukės ant nosies ar burnos - kol yra vienas, gali ją nusileisti po smakru ir užsidėti tik tada, kai priartėja prie kaimyno. Reikia suprasti protingumo principus“, - akcentavo S.Čaplinskas.
Pasak jo, pagirtina, kad dabar ne tik degalinėse, bet parduotuvėse yra vienkartinių pirštinių. Degalinėse jos atsirado seniai, kad apsaugotų rankas nuo nemalonių benzino ar dyzelino kvapų, prekybos centruose - tik dabar, dėl koronaviruso grėsmės.
„Gal žmonės įpras prie pirštinių ir tada jos apsaugos ne tik nuo koronaviruso, bet ir nuo gripo, viduriavimo ligų ar tos pačios tuberkuliozės, kuri niekur nedingo, tik dabar mes ją pamiršome“, - vylėsi S.Čaplinskas.
Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus VERYGOS komentaras:
„Kaukės pirmiausiai apsaugo kitus nuo apkrėtimo. Jei žmogus pats čiaudi, sloguoja, jaučia kitus simptomus, kaukė sulaikė iščiaudomas, iškosėjamas detales, su kuriomis gali plisti virusas. Tai - pirmiausiai sąmoningumo priemonė, kuri skirta, kad mes visi nežinodami, sergame ar ne, vienas kitą apsaugotumėme“, - „Vakaro žinioms“ sakė A.Veryga.
Anot jo, jei žmogus yra visiškai vienas, vaikšto kur nors parke vienas vakare, tai kaukė apsaugos neatliks.
„Bet turėkime galvoje, kad kiekvienoje situacijoje gali būti sunku pasiaiškinti: vienas, ne vienas vaikščiojote. Jei tai vieša vieta, ir prašyčiau, ir kviesčiau elgtis atsakingai, pilietiški ir tas priemones naudoti, kad paskui nereikėtų aiškintis pareigūnams, kažkam įrodinėti, jog buvote toli nuo kitų ir panašiai. Yra toks nurodymas ir prašytume tas veido apsaugos priemones viešose vietose dėvėti“, - sakė ministras.
