1 nuotr.Kelios mokslininkų komandos iš skirtingų šalių sukritikavo mikroplastiko žmogaus organizme tyrimų išvadas ir metodiką. Tokių darbų metaanalizę atliko laikraštis „The Guardian".
Pastaraisiais metais mikroplastiko rasta žmonių kraujyje, plaučiuose, placentoje ir net motinų piene.
Atsižvelgiant į tai, didėja susirūpinimas dėl plastiko dalelių poveikio žmonių gyvenimui ir sveikatai.
Mokslininkai, išreiškę abejones dėl tokių tyrimų, neneigia mikroplastiko patekimo į žmogaus organizmą galimybės ir neginčija plastiko taršos žalos, tačiau turi nemažai klausimų ir komentarų.
Pirmiausia ekspertai atkreipia dėmesį į didelę mėginių užteršimo tikimybę.
Mokslų daktarės Kasandros Rauert (Cassandra Rauert) vadovaujama mokslininkų komanda išanalizavo 18 aukšto lygio mokslinių straipsnių apie mikro ir nanoplastiką žmogaus audiniuose ir padarė išvadą, kad juose nebuvo įvertinta klaidingai teigiamų rezultatų gavimo rizika.
Ypač daug kritikos sulaukė tyrimas apie mikroplastiko kiekio didėjimą žmogaus smegenų audiniuose per pastaruosius dešimtmečius.
Kaip paaiškino Dušanas Materičius (Dušan Materic), mokslininkų naudojamas Pirolizės-dujų chromatografijos-masių spektrometrijos (Py-GC-MS) metodas gali supainioti žmogaus riebalų molekules su polietileno ar polivinilchlorido (PVC) dalelėmis.
Todėl didelis riebalų kiekis smegenyse - iki 60 proc. - gali lemti nepatikimus rezultatus.
Tai, pasak D.Materičiaus, reiškia, kad tyrime aprašyta tendencija gali būti susijusi su nutukusių žmonių skaičiaus didėjimu.
Kitas prieštaringai vertinamas klausimas buvo plastiko dalelių toksiškumo laipsnis gyvam organizmui. Šiais atvejais kritikai atkreipė dėmesį į pagrindinių kontrolinių mėginių ir patvirtinimo procedūrų trūkumą.
Pavyzdžiui, buvo kritikuojamas tyrimas, kuriame teigiama, kad pacientai, kurių miego arterijose rasta mikro ir nanoplastiko apnašų, susidūrė su didesne širdies priepuolių ir insultų rizika nei tie, kurie tokių apnašų neturėjo.
Paaiškėjo, kad mokslininkai neištyrė kontrolinių mėginių iš operacinės - tai yra, nebuvo atsižvelgta į foninį užterštumo lygį.
„Tai verčia mus persvarstyti viską, ką manome, kad žinome apie mikroplastiką organizme, - padarė išvadą chemikas Rodžeris Kulmanas (Roger Kulman), - ir, pasirodo, žinome labai mažai. Daugelis tyrėjų pateikia ekstraordinarinius teiginius, bet jie nepateikia net paprastų įrodymų."
Nepaisant to, mokslininkai pripažįsta, kad mikro ir nanoplastikas gali patekti į organizmą.
„Nano dydžio plastiko dalelės gali įveikti biologinius barjerus, ir mes neabejojame, kad rasime jų žmogaus kūne. Tačiau mūsų turimi instrumentai negali aptikti nanodalelių", - pripažino K.Rauert.
Tai reiškia, kad mokslininkai dar nerado tinkamų priemonių šiai problemai ištirti.
Mokslininkai taip pat neginčija mikroplastiko žalos sveikatai.
Tarp įrodytų ligų ir neigiamų padarinių, kuriuos gali sukelti į organizmą patekęs sintetinis mikropluoštas: chroniškas plaučių uždegimas, žarnyno uždegimas ir žarnyno mikrofloros veiklos sutrikimas.
