 21 nuotr.
 21 nuotr.Žaviuosi ir negaliu atsigrožėti konservatorių ryžtu sudėlioti visus savo oponentus į lentynėles.
Kadaise  jie mane norėjo padėti į lentynėlę su užrašu „KGB“, bet po kruvinų  Sausio įvykių Tauta pamatė, kas - su „Respublika“, o kas - su „KGB“. Kai  „Respublika“ susikovė su žydų valdoma mafija, mane nesėkmingai bandė  priskirti „antisemitams“. Tačiau tuometiniai Lietuvos prokurorai  pasielgė taip pat „antisemitiškai“ ir sušaudė „Vilniaus brigados“  vadeivą. Nepavyko manęs įgrūsti ir į homofobų lentynėlę, nes visą ją  kažkodėl užsiėmęs vienas Petras. (Ne tas, kuris Rytų „Saulę iš Vakarų  parvežė“, o tas, kurį negirtą po prospektą apsvaigę iš laimės  policininkai ant rankų nešiojo.) 
Tuomet nusivylę konservatoriai  kategoriškai uždraudė viešai minėti mano laikraštį. Iš pradžių  apsidžiaugiau. Maniau, bus pakeisti Dešimt Dievo Įsakymų: „Netark Dievo  ir „Respublikos“ vardo be reikalo.“ Tačiau konservatoriai neatpažįstamai  pakeitė tik Konstituciją, o mane paliko nuošaly...
Būčiau  išnykęs kaip koks referendūmas, jeigu ne šaunioji Rasa Juknevičienė,  mano mylima Neužmirštuolė, kuriai, prisipažinsiu, esu seniai  neabejingas... Turbūt ir ji man. Kitaip vargu ar būtų dėl manęs šitaip  rizikavusi ir laužiusi partinę drausmę. Toks pasiaukojimas negali  nejaudinti. Sunku patikėti, kad mano Raselė ne tik plačiai nuskambėjusią  Odę apie „Respublikos“ grupės galią sukūrė, bet ir viešai - per pačią  LRT radiją! - apie mūsų egzistenciją užsiminė.
Tiesa, apdairiai  įvardino „Respublikos“ leidinius, kaip „antivakarietiškus,  antieuropietiškus ir proputinistinius“, kuriuos būtina kuo greičiau  uždaryti. Įtardamas, kad, negalėdama be manęs išgyventi, ji veikiausiai  nori mane kažkur užsidaryti, nutariau atsišaukti ir geranoriškai  prisipažinti, kad ji yra absoliučiai teisi, o aš esu absoliučiai  proputiniškas. Nors labai noriu būti provakarietiškas, niekaip negaliu  per save peržengti. Nors žinau, kad trūksta tiek nedaug: tereikia  atsisakyti savo žemių, savo Konstitucijos, savo pinigų, savo tautos ir  būčiau kaip visi Raselės kolegos. 
Ta proga konservatoriams  gal jau būtų metas susimąstyti, kas kaltas, kad vis daugiau lietuvių,  pirmeivių sąjūdiečių ir net signatarų, vis dažniau priskiriami „Rusijos  agentams“?
...Prieš dvidešimt penkerius metus su mylimu  profesoriumi kartu lipome „ant bačkos“ ir su patriotizmu deklaravome,  kad Lietuva bus ori ir didi šalis. Prieš dešimtmetį mūsų idėją  begėdiškai pasisavino Putinas ir kaip koks fiureris pareiškė, kad ir  Rusija bus didinga šalis. Mes pirmieji Sąjūdžio mitinguose pradėjome  skanduoti, kad Lietuvoje galios tik lietuvių kalba ir tik lietuviški  įstatymai, o besarmatis Putinas mūsų patriotinius šūkius pavertė  šovinistiniais lozungais rusams. Mes iš visos širdies savo tautiečiams  prisiekinėjome atsisakyti nomenklatūrinių privilegijų, korupcijos ir  biurokratizmo, o Putinas ir vėl mus klastingai nuplagijavo, išvaikydamas  savo oligarchus ir inicijavęs bylas prieš stambius iždo grobstytojus.  Mes pirmi pažadėjome gerbti laisvą Tautos valią ir nepasiduoti jokiems  okupantams, o Putinas vėl mus aklai kopijuoja ir kaip pasiutęs šuo  priešinasi visuotinei globalizacijai bei „amerikietiškai demokratijai“. 
Viską, ką mes sugalvojame, Putinas tučtuojau įvykdo - ką su tokiu daryti?! 
Net  valstybės valdymo modelį nukopijavo iš mūsų, lietuvių: Putinas  šeimininkauja valdžioje, pasikeisdamas su draugeliu Medvedevu, o pas mus  valdžios vairą iš rankų į rankas it estafetę perduoda konservatoriai  socialdemokratams ir atvirkščiai. Tas pats vairas - tik kitose rankose.  Skirtingos partijos, o politika vieninga. Nukreipta prieš Laisvą žodį ir  Tautos referendumus, lietuvybę ir suverenitetą, tradicines šeimas bei  šeimos tradicijas, demografijos bei teritorijos vientisumą. Tautos  balsas valdančiuosius pasiekia tik per rinkimus ir tik per raginimą  pakelti atlyginimus. Ir tai - kiek kėlė, tik sau pasikėlė... 
Tad  ar verta stebėtis, kad tokį monarchinį modelį suskubo perimti ir  Putinas, kuris kartais atrodo kaip slankiojantis iš paskos šešėlis: vos  Lietuvoje demaskavau aferistą Sorošą, kuris skatino ištvirkavimą bei  narkotikų vartojimą, tuojau pat Rusijoje išdraskė sorososų lizdus ir  Putinas. Rimtai užsiėmiau lietuvybės puoselėjimu, o iš Kremliaus jau  girdisi balsai apie „didžiarusišką dvasią“. Kategoriškai pasisakiau  prieš homoseksualizmo propagandą, it aidas mane atkartojo ir Putinas. 
Kartais net atrodo, kad ne aš esu „proputiniškas“, bet Putinas - „protomkiškas“. 
Ką  man daryti? Myliu Raselę, o ji manęs mylėti negali, nes prie manęs  prilipusi Putino šmėkla. Gyvenu kaip pasakoje: Gražuolė ir Pabaisa.  Kartais iš nevilties net kaukti norisi, bet mano šunauja nepritaria:  pradžiai siūlo išsiaiškinti, ar tikrai mus skiria ideologiniai  skirtumai? 
Gerai pagalvojus, ne tokie mes jau ir skirtingi.  Jeigu aš konservatoriams dėl savo senamadiškų pažiūrų primenu Putiną,  tai jie man kuo toliau - tuo labiau primena Staliną. Juk jis irgi  naikino saviškius, oponentams klijavo „šnipų“ etiketes, kurstė karus ir  pasaulines revoliucijas, nekentė laisvamanių inteligentų, nacionalizmo  apraiškų ir svetimų elementų. Kaip nūdienos konservatoriai Stalinas  pripažino tik vieną teisingą partiją ir tik sisteminę spaudą, kurios  priedermė buvo šlovinti saviškius ir aršiai kritikuoti svetimus. Todėl  per valstybinę radiją man natūraliai nuskambėjo Rasos Juknevičienės  raginimas uždrausti ne tik rusiškus koncertus, bet ir „Vakaro žinias“ su  „Respublika“, kurios yra kritiškai nusiteikusios naujosios Sąjungos  atžvilgiu.
Tik niekaip negaliu patvirtinti Rasos Juknevičienės  įtarimų, kad mus finansuoja rusai. Šiaip tai aš linkęs jai pritarti, kad  Putinas, per kurį griūna mūsų santykiai, turėtų susimokėti. Ne tik  Lietuvai už patirtą žalą, bet ir už nepatirtus dviejų lietuvaičių  santykius. Deja, kol kas nė vienas Putino doleris, euras ar litas nei  manęs, nei „Respublikos“ nepasiekė. Paimčiau net rubliais, bet ir tų  nepasiūlo, nors VSD tiksliai suskaičiavo, kad Rusija paskyrė pusę  milijardo savo propagandai išvystyti. (Žinau, kad mūsų Prezidentė VSD  duomenimis nelabai pasitiki, bet dar geriau žinau, kad saugumiečiai,  veikdami išvien kaip nusikalstama gauja, pinigus labai tiksliai  susiskaičiuoja.) 
Nebent Rusija veikia ne tiesiogiai, o kaip  visada per tarpininkus Lietuvoje. Tuomet pinigai adresato gali ir  nepasiekti. Mat lietuviai kaip tarpininkai yra tokie brangūs, kad,  susimokėję sau už tarpininkavimo paslaugas, po to nebeturi ką adresatui  atiduoti. (Pamenate, kaip amerikiečiai per Lietuvos diplomatus  nesėkmingai bandė finansuoti Baltarusijos opoziciją? Girdėjau, kad po  lietuvių tarpininkavimo Baltarusijos opozicijos lyderiai iki šiol liko  amerikiečiams skolingi...) 
Nors gali būti ir taip, kad Putinui  yra labai neparanki „Respublikos“ leidinių pozicija ir daug mielesnė  konservatorių politika. 
„Respublika“ kviečia lietuvius vienytis,  o konservatoriai Tautą skaldo. Kritikuodama Briuselio biurokratus,  „Respublika“ kovoja su ES išsigimimu, kartu stiprindama laisvų Tautų  Sąjungą. Tuo metu konservatoriai, bukai pritardami visoms centralizuotos  valdžios paikystėms, žlugdo Tautos pasitikėjimą ES komisarų sveiku  protu ir griauna sąjungą iš vidaus, leisdami jai supūti. 
O  ignoruodami Tautos valią konservatoriai daro viską, kad Lietuvoje (kaip  ir Ukrainoje) kiltų žmonių sumaištis ir chaosas, įsiutinta liaudis  išeitų į gatves ir tuo pasinaudoję Didieji Broliai „kaimyniškai“ (kaip  Krymą) pasidalintų mūsų teritoriją: ir rusai, ir vokiečiai, ir lenkai  tikrai rastų argumentų, kodėl jiems būtina dalį Lietuvos atsignybti.  Nebūtinai remsis istoriniais faktais ar „penktosios kolonos“ prašymu.  Savo kiauksėjimu, reikia nereikia, konservatoriai taip nusirito, kad  Putinui gana pademonstruoti pasauliui bet kurį viešą Patriarcho,  Kubiliaus, Masiulio ar Juknevičienės pasisakymą, kad visi akivaizdžiai  įsitikintų, kas konkrečiai išprovokavo karą? 
Nespėliosiu, kiek  už tokias „dovanėles“ yra pasiruošę sumokėti provokatoriams potencialūs  Lietuvos okupantai. Labiau domina, kas ir kaip po to gins Tėvynę? Ką  guodžia valdančiųjų pažadai dar daugiau iš biudžeto skirti lėšų karinėms  reikmėms? Vargu ar dar keli seni malūnsparniai, surūdiję laivai ar  išnuomoti lėktuvai sustiprins Lietuvos saugumą. Negi po to jau būsime  karui pasiruošę? Su kuo? Su Rusija, Baltarusija, Lenkija? Na, nebent su  „braliukais“ latviais dėl Baltijos šleifo: tarpusavy galėtume tik  dalgiais pasimojuoti. O jei vėl atriedės rusų tankai, sustabdyti juos  išgalės tik vieninga Tauta. Tik šimtatūkstantinė minia, kurią sudaro  laisvi laisvos šalies piliečiai, dar gali pajėgti sustabdyti Karo  Mašiną. 
Jeigu po konservatorių sukeltos isterijos valdantieji  vėl stiprins Krašto apsaugą tik Lietuvos piliečių sąskaita, gali nutikti  ir taip, kad nuskurdinti tautiečiai rusų ar vokiečių tankus pasitiks ne  susikibę rankomis, o su gėlių puokštėmis. Kaip prieš Antrąjį  pasaulinį...
Negi dar kam neaišku, kaip gimsta Maidanas? Juk tam  sudaro sąlygas ne rusai ir ne amerikiečiai, visuomet pasiruošę išnaudoti  situacijas savo įtakai išplėsti, o pirmiausia susikompromitavusi  valdžia, kurios meilė tautiečiams baigiasi kartu su rinkimais. Koks  skirtumas, kas vėliau lieka kaltas: riaušių organizatoriai ar supuvusi  valdžia? 
 Lyg ir stengiamės atsirinkti geriausius genties  atstovus, o išeina kaip visada: suskaičiavus rinkėjų balsus, valdžioje  vėl atsiduria arba socdemai, arba konservatoriai. 
 Negi Lietuvoje nebeišgalima pagimdyti normalių partijų atstovų?
(Straipsnis  „Respublikoje" publikuotas 2014m.)
***
Vitas Tomkus: „Planas - sužlugdyti „Respubliką"
Nejau konservatoriams paranoja paveldima kartu su partijos pirmininko postu?!
Kitą dieną po Patriarcho nusišnekėjimo iš balkono Andrius Kubilius spaudos konferencijoje pareiškė: „V.Putinas Rytų ir Centrinėje Europoje pradėjo naują Šaltąjį karą ir, naudodamas gerai finansuojamus naujus „minkštos galios" centrus, siekia pasėti mūsų visuomenių sluoksniuose abejones ir nepasitikėjimą mūsų pasirinkta vakarietiška orientacija. Tai daroma sistemingai nusitaikius, ypač į paprastą „liaudį", skaitančią tik „Vakaro žinias", kurios tampa euroskepticizmo Lietuvoje pagrindine tribūna".
Nieko nebejaudina politikas, savo atstovaujamą „liaudį" rašantis kabutėse. Nebestebina, kad kietakakčiams konservatoriams yra pavojingi žmonės, kurie drįsta abejoti. Tik šiek tiek neramu, kad A.Kubilius nori, jog mes aklai pasitikėtume jo pasirinkta „vakarietiška orientacija". (Ypač po jų Garbės deputato paskutinio balsavimo Briuselyje.)
O jei ką suintrigavo „minkštosios galios" terminas, siūlau susipažinti su oficialiu konservatorių dokumentu - MINKŠTOJI RUSIJOS SULAIKYMO STRATEGIJA. Jį parengė Rasos Juknevičienės vadovaujama darbo grupė, į kurią įėjo Andrius Kubilius, Arvydas Anušauskas, Audronius Ažubalis, Dainius Kreivys, Mantas Adomėnas, Kęstutis Škiudas, Justas Šireika, Andrius Vyšniauskas, Indrė Pociūtė-Levickienė, Ugnė Naujokaitytė, Jaunius Petraitis, Petras Mendeika ir „kt. neoficialūs asmenys".
Pacituosiu tik vieną pastraipą iš 30 puslapių, skirtą išimtinai „Respublikai": „Didžiausią poveikį Lietuvos visuomenės nuostatoms daro lietuviakalbė žiniasklaida. Ji yra skirtinga, kaip ir skirtingos visuomenės grupės, kurios ją vartoja. Pavyzdžiui, kaimo parduotuvėse visišką monopolį turi „Respublikos" leidinių grupė, kuri net neslepia savo antieuropietiškos, antivakarietiškos ir dažnai prorusiškos orientacijos. Žinant leidinių grupės savininko finansinę padėtį, galima nesunkiai atspėti, kad tokia orientacija nėra idealistinis altruizmas. Gaila, kad Lietuvos teisėtvarka kol kas visai nesigilina į korupcijos mastus ir pinigų srautus prieš Lietuvos nacionalinius interesus veikiančioje žiniasklaidoje. Potenciali korupcija lietuviškoje „ketvirtojoje valdžioje", skirtingai nuo pirmųjų trijų valdžių, iki šiol nėra įstatymais nei skaidrinama, nei užkardoma. Tai sukuria palankiausią terpę Rusijos „minkštosioms galioms" Lietuvoje skleistis ir efektyviai veikti. Lietuvoje randasi vis daugiau naujos, modernios, demokratiškos ir skaidrios žiniasklaidos, tačiau tradicinės žiniasklaidos, negebančios sau kelti aukštų skaidrumo ir objektyvumo standartų, neigiamas poveikis Lietuvos visuomenei, skleidžiant Rusijos „minkštąsias įtakas", išlieka didelis".
Oficialaus dokumento pabaigoje pateikiamas detalus priemonių planas, kurį drąsiai galima įvardyti: kaip finansinėmis ir teisinėmis priemonėmis reikia sužlugdyti „Respublikos" leidinių grupę"?
Jūsų dėmesiui tik keli įdomesni punktai: numatyti „Respublikai" didesnius mokesčius, kaip yra taikoma erotinei, pornografinei ir smurtinei žiniasklaidai; ministerijų lėšas leidybai skirstyti centralizuotai, apeinant tokius leidinius kaip „Respublika"; dar labiau padidinti proeuropietiškos propagandos finansavimą; pasitelkti Skandinavijos šalis, siekiant sumažinti lietuviškos spaudos dominavimą rinkoje, o svarbiausia - VSD, kuris turi turėti prievolę vykdyti Rusijos „minkštųjų galių" stebėseną saugumo požiūriu.
Apie lietuviškos „Respublikos" grėsmę valdančiųjų planams konservatorė Rasa Juknevičienė per Seimo Nacionalinio saugumo komiteto posėdžius dažnai užsimena. Bet pastaruoju metu tos grėsmės, matyt, taip išaugo, kad ilgiau kentėti nebeįmanoma. (Nors gali būti, kad prie valdžios lovio esančių godumas taip išaugo, kad irgi ilgiau kentėti nebeįmanoma.)
Bet kuriuo atveju R.Juknevičienės vadovaujama darbo grupė atvirai ragina Lietuvos jėgos struktūras imtis griežtų priemonių prieš „Respublikos" leidinių grupę". (Visa laimė, kad karo kirvio ji neiškasė, vadovaudama KAM.)
Jeigu jėgos būtų per silpnos, konservatoriai rekomenduoja į redakciją pasiųsti pulkus auditorių ir revizorių, kurie, nuodugniai patikrinę komercinius kontraktus, suteiktų galimybę nukirsti finansinius srautus, padedančius lietuviškiems laikraščiams išsilaikyti.
O jei ir tai nepadėtų, siūloma centralizuotai skirstyti ministerijų leidybos lėšas. Taip, kad nė cento neatitektų lietuviškiems leidiniams. O jeigu ir tos „priemonės" nepadėtų uždusinti lietuviškų laikraščių, konservatoriai yra nusiteikę pasitelkti ES ir skandinavų paramą, kad lietuviški leidiniai nebedominuotų Lietuvos rinkoje. Kitaip tariant, konservatoriai nori atleisti skandinavų propagandos koncernus nuo mokesčių (kaip ir jų bankus), suorientuoti visas biudžetines lėšas į jų portalus (kaip į jų SEB ir SWED padalinius), apdėti savus patikrinimais (kaip „Snorą" ir Ūkio banką), ir vikingai (kartu su burmgarneriais, frikliais bei kuperiais) švenčia pergalę prieš „nevykėlius ir korumpuotus" lietuvius leidėjus. Lietuvos rinka užkariauta! Konservatoriai trina rankas. Prezidentė iš oligarchų sąrašo sunkiai atsidususi išbraukia dar kelias pavardes...
Baisu?
Greičiau juokinga, kai konservatoriai seka komunistų pėdomis.
Matėm mes visą krūvą revizorių (po to, kai demaskavome komunistų „Klaną", slapstantį partinius pinigus): grožėjomės nusikalstama gauja iš VSD (po to, kai demaskavome „žydrojo Albino" parankinius, verčiant išrinktą prezidentą R.Paksą); lankėsi redakcijoje ir STT pareigūnai... (O gal šiaip banditai, nes ir tie, ir tie dirba su kaukėmis.) Beje, komunistų premjeras Ilgasis Stabilizatorius tada pats asmeniškai kvietėsi „ant kilimėlio" biudžetinių įstaigų vadovus ir grasino, kad jei „Respublikoje" pasirodys dar bent viena reklama, užuojauta ar skelbimas - jie lėks iš darbo...
Vakarų fronte nieko naujo: konservatorių priemonių planas stipriai atsiduoda komunistiniais pelėsiais ir labiau panašus į bandymą post factum legalizuoti tai, kas seniai yra prieš „Respubliką" vykdoma. (Negi kas nors abejoja, kad mūsų telefonai nėra „paklausomi" - gal priminti kagėbisto V.Saveljevo, gavusio iš VSD gaujos vadeivos užduotį mus sukompromituoti, fiasko?)
Tik ko tie konservatoriai šitaip skuba atsikratyti savo bankų ir lito, savo žemių ir galvijų (nebūtinai partijoje), savo atominės elektrinės ir gamtinių išteklių, savo lietuviško verslo, spaudos, Konstitucijos, įstatymų viršenybės?.. Kartais net susidaro įspūdis, kad „paėmė" ir dar „neatidirbo".
Kita vertus, lyg viskas normaliai: matyt, jaučia, kad greit bus nuspirti nuo valdžios olimpo, todėl iš paskutiniųjų stengiasi atstatyti viską, kaip buvo: atseit, kaip radom - taip ir paliksim.
O gal ES paramos upelis jau senka?
O gal jau prokurorai ant kulnų lipa?..
O gal Tautos referendumai jau beldžiasi?..
Kol kas belieka tiksliai diagnozuoti, kurioje konkrečiai politiko galvoje slepiasi pavojingi Lietuvai „suminkštėję galios" centrai.
O ką gali žinoti, gal vėliau pravers prokurorams. Sprendžiant, kurį pusgalvį sodinti, o kurį gydyti.
(Straipsnis „Respublikoje" publikuotas 2014m.)