Skandalingi Džefrio Epšteino dokumentai ir įtartina tyla

Tikisi, kad prabils aukos

Po to, kai buvo paskelbta, kad dėl paviešintų dokumentų Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą, specialistų nuomonės dėl jo perspektyvos išsiskiria. Štai baudžiamosios teisės ekspertas Remigijus Merkevičius sako, kad tyrimas gali paskatinti prabilti galimai nuo nusikaltimų nukentėjusius asmenis, kurie įgytų šansą prašyti žalos atlyginimo.

„Kai nieko nedarai, tai nieko ir nepasieksi. Bet ką reiškia tyrimo pradėjimas? Kad negalime atmesti galimybės, jog tyrimo eigoje gali paaiškėti kažkokie pavieniai prekybos žmonėmis atvejai. Gal paaiškės aukos? Gal jos kreipsis į teisėsaugą, sužinojusios patį faktą, kad tyrimas pradėtas? Pats faktas dėl tyrimo pradėjimo uždega žalią šviesą šitam procesui kažkiek vystytis į priekį", - „Eltai" sakė baudžiamosios teisės ekspertas R.Merkevičius.

Pasak jo, Lietuvos teisėsaugos sprendimą dėl tyrimo pradėjimo galima būtų traktuoti ir kaip visuomenės nuraminimo akciją, atsižvelgiant į tai, kokį ažiotažą sukėlė Dž.Epšteino bylos medžiaga: „Galvoju, kad tai yra populistinis sprendimas ar visuomenės nuraminimo akcija. Visiems aišku, kad kažką daryti reikia, kažkokiu būdu sureaguoti reikia, nes visas pasaulis reaguoja, mūsų visuomenė reaguoja, žiniasklaida reaguoja.

Taigi, ir prokuratūrai kažkaip reaguoti reikia, nes visame tame reikale yra kažkoks kriminalinis atspalvis. Tad, neatmeskime galimybės, kad tyrimas pradėtas tam, kad susikurtum sau procesinę galimybę bent jau paskaityti tuos elektroninius laiškus ar kitus duomenis ir pažiūrėti, kas ten yra."

Vilniaus universiteto docentas atkreipė dėmesį į tai, kad Dž.Epšteino byloje minima informacija ir galimi įvykiai nėra nauji, tad neatmetama, jog, jei ir buvo įvykdyti kokie nusikaltimai, jau gali būti suėjęs jiems taikomas senaties terminas. „Senatis nėra nepajudinamas terminas. Galbūt yra tam tikri veikėjai, kurie eigoje nuo to įvykio, kuris bus tiriamas, padarė kitas nusikalstamas veikas ir tai naikina senaties terminus arba juos verčia skaičiuoti iš naujo? Taigi, vien faktas apie senatį nieko nereiškia, nes senatis, kaip minėjau, nėra nepajudinama.

Galų gale senaties faktas nėra toks teisinis institutas, kuris užkerta kelią reikalauti žalos atlyginimo. Jeigu prokuratūra ištirs tuos faktus nuodugniai - nesvarbu, kad galbūt nieko nepatrauks atsakomybėn - tie faktai potencialiai aukai gali tapti šansu prisiteisti žalos atlyginimą", - sako advokatas.

Tyrimą vadina farsu

Tuo metu buvęs prokuroras Ruslanas Boiko inicijuotą tyrimą vertina kritiškiau. „Supraskite, įvykiai yra labai seni, pats Dž.Epšteinas mirė 2019 metais, jei kokios veikos buvo padarytos, tarkime, prekyba žmonėmis, tai buvo padaryta užsienyje. Dar prisiminkime galimus senaties terminus. Taigi, perspektyvos didelės tyrime nematau, nebent būtų galima pritaikyti tarptautinės jurisdikcijos principą, nes už tam tikras nusikalstamas veikas žmogus gali atsakyti ir tada, kai tai padaro užsienyje", - „Eltai" kalbėjo R.Boiko.

Pasak advokato, viltis užčiuopti siūlo galą tyrime galėtų sužibėti nebent tada, jei tyrėjams pavyktų nustatyti Dž.Epšteino bendrininkus: „Jei būtų nustatyti bendrininkai, nebus suėjęs senaties terminas, tai galbūt yra, už ko galima kabintis ir aiškintis. Didelės perspektyvos tyrime nematau, bet kad visuomenė būtų rami, kažkokių veiksmų prokuratūra imasi."

Advokatas neatmetė galimybės, jog teisėsaugą imtis ikiteisminio tyrimo galėjo paskatinti prezidento Gitano Nausėdos pareiškimas, jog jis tikisi institucijų principingumo vertinant Dž.Epšteino byloje minimą informaciją.

Kiek anksčiau, vertindamas pradėtą tyrimą teisėsaugoje, vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad rezonansines bylas tiriančių institucijų darbas privalo būti depolitizuotas: „Pirminis vertinimas gal buvo vienoks, paskui pasikeitė situacija ir priimtas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą.

Mes viduje pas save ne kartą pakalbame tarpusavyje su teisėsaugos institucijomis apie galimus tyrimus, bet tikrai reikia nusišalinti politiškai - mano manymu, teisėsauga turėtų būti maksimaliai depolitizuota ir iš mano komandos tikrai jokio spaudimo nėra."

Trumpai

Džefris Epšteinas - JAV multimilijonierius finansininkas - daug metų vadovavo seksualinio išnaudojimo tinklui, kurio aukomis tapo dešimtys jaunų moterų ir nepilnamečių. JAV finansininkas 2008 m. pripažino kaltę dėl nepilnametės įtraukimo į prostituciją ir buvo nuteistas 13 mėnesių laisvės atėmimo.

2019-ųjų liepą jis buvo sulaikytas Niujorke ir apkaltintas federaliniais nusikaltimais, susijusiais su nepilnamečių seksualiniu išnaudojimu ir prekyba žmonėmis. Tų pačių metų rugpjūtį Dž.Epšteinas kameroje nusižudė.

Interviu su buvusiu Seimo nariu, buvusiu Kauno vicemeru Stanislovu BUŠKEVIČIUMI:

- Parašėte pareiškimą Generalinei prokuratūrai dėl paviešintų Dž.Epšteino dokumentų su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą. Koks procesas vyksta šiuo metu?

- Parašiau vakare, o ryte pasiskambinau prokuratūrai ir sužinojau, kad mano pareiškimas prijungtas prie prokuratūros jau pradėto tyrimo, apie kurį buvo paskelbta ir viešai.

- Kodėl nusprendėte parašyti pareiškimą?

- Lietuvos vardas minimas daugiau nei tūkstantį kartų tokiuose dokumentuose... Diskutuojame apie seksualinio pobūdžio ir prekybos žmonėmis nusikaltimus. Pagalvojau, kad kažkas turi į tai reaguoti. Latvija reagavo daug greičiau: pasisakė Latvijos prezidentas, institucijos pradėjo tyrimą, o Lietuva ėmėsi tik vėliau. Ko buvo laukiama?

Žinoma, tai, kad žmogaus pavardė paminėta tuose dokumentuose, dar nieko nereiškia. Labai svarbu kontekstas ir faktai. Ten minimos modelių agentūros. Bet tai savaime nereiškia, kad jos prisidėjo prie prekybos žmonėmis ar kitų nusikaltimų. Tam ir reikalingas tyrimas. Jeigu tavo pavardė paminėta, o tu nepadarei nieko nusikalstamo, tu kaip tik turi būti suinteresuotas, kad tyrimas vyktų.

Atrodo, kad tyrimas buvo pradėtas labai nenoriai. Tai buvo viešai paskelbta informacija, tad prokuratūra turėjo reaguoti iš karto. Juk tie dokumentai gali būti užginčyti ir vėl įslaptinti.

Beje, aš pirmiausia kreipiausi į Vilniaus apygardos prokuratūrą, bet sulaukiau atsakymo, kad trūksta parašo. Įprastai pareiškimą gali parašyti netgi anonimas. Kodėl šiuo atveju bandoma atmesti skundus ir reikalaujama parašo, kai įprastai jo niekada nereikia?

- Išgirdote, kad buvote vienintelis, kuris parašė pareiškimą. Nustebino?

- Nustebino. Tikrai maniau, kad kažkas iš visuomenininkų, Seimo narių sureaguos principingai ir bus parašę pareiškimus. Kur visi garsūs visuomenininkai?

Yra tokia nerašyta taisyklė, kuria, ko gero, vadovaujasi korumpuoti pareigūnai: niekada nepradėk bylos, jeigu ji gali atvesti iki tavęs. Gal ir čia taip buvo pagalvota.

Gal tyrimas gali atvesti iki savų? Pažiūrėkime, kas su kuo draugavo. Matome, kad dokumentuose minimos pavardės susijusios su Lietuvos elitu. Gal todėl stojo tyla. Matome, kad dokumentuose minimi žmonės pozuoja su tokiais žmonėmis, kaip Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas, prezidentė Dalia Grybauskaitė, Lietuvos nacionalinės dailės muziejaus vadovas Arūnas Gelūnas.

„Midsummer Vilnius" festivalyje lankėsi LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė. Yra kadrų, kuriuose matyti ir buvęs Seimo narys, seksualiniais nusikaltimais kaltinamas konservatorius Kristijonas Bartoševičius.

Tai, kad dalyvavai renginyje, dar nieko nereiškia, bet tyrimas ir turi pasakyti, ar tai žmonės, kurie atsitiktinai čia pataikė, ar turi kokių nors ryšių, vyksta kokie nors pokalbiai ar pasitarimai. Visa tai turi būti ištirta.

Kai buvau vicemeru, taip pat lankiausi įvairiuose renginiuose. Pavyzdžiui, sporto varžybose. Ir jeigu jose sėdi kokie nors mafiozai, visada kyla klausimas: ar tai atsitiktinumas, ar korupcija, nusikalstamos veikos, bendradarbiavimas?

Taip pat reikia atskirti, kur žmogus savanoriškai bendradarbiavo, o kurį kažkas apgavo. Turi būti atsakyta į klausimus: ar tavo pavardė paminėta, nes kažkas tiesiog apie tave kalbėjo ar todėl, kad tu kažkur dalyvavai.

- Kaip manote, kodėl daugiau žmonių nesikreipė į institucijas?

- Mane labai nustebino žinomų žmonių tyla. Juk įprastai į viską Lietuvoje reaguojama labai greitai. Vos įvyksta koks politinis ginčas, visi tuojau pat reiškia savo nuomonę, rašo pareiškimus. O dabar... Kur tas principingumas ir reikalavimai teisėsaugai? Kur visi Seimo nariai?

- Kaip vertinate šią situaciją, kai paaiškėjo, kad su Dž.Epšteinu santykių turėjo ir Lietuvoje žinomi, šou pasaulyje dirbantys žmonės?

- Man tai nebuvo staigmena. Labai daug žmonių sukasi tam tikroje bohemoje, blogąja šio žodžio prasme. Manau, todėl ir stojo tokia tyla. Vieni garsiai atsiribojo nuo dokumentuose minimų pavardžių, bet kiti iki šiol tyli. Kodėl? Jiems nesvarbu, ar jie kažko bijo?

- Dabar diskutuojama apie tai, ar iš viso galima skelbti pavardes lietuvių, kurie minimi dokumentuose, jeigu tai nėra vieši žmonės. Kiek čia yra visuomenės intereso žinoti?

- Visa tai nuo mūsų nebepriklauso, nes dokumentai jau išviešinti JAV. Manau, tikslas buvo padaryti žalą D.Trampui. Beje, jis ne kartą sakė, kad yra prieš dokumentų viešinimą, nes juose bus labai daug įvairios informacijos. Tai reiškia, kad ne viskas gali būti susiję su nusikaltimais, kad ten yra daug žmonių. Paviešinus pasimatė, jog ten yra labai daug skirtingų žinomų pavardžių iš įvairių šalių.

Pavardės jau paskelbtos JAV, nepriklausomai nuo to, ar Lietuvos žiniasklaida dar kartą jas parašys, tai jau paviešinta. Suprantu, kad yra nemalonu žmonėms, kurie yra nekalti, bet yra ten paminėti. Todėl ir reikalingas tyrimas, nes egzistuoja nekaltumo prezumpcija ir tik paminėjimas dar nereiškia jokių sąsajų su Dž.Epšteino nusikaltimais.

Todėl tai reikia kuo skubiau ištirti, kad nebūtų visi siejami su nusikaltimais, o nekalti žmonės nebūtų situacijos įkaitais. Būtent tie žmonės turėtų būti suinteresuoti tyrimu. Dabar labai svarbu, kad tas tyrimas nebūtų numarintas, o Lietuva bendradarbiautų su JAV institucijomis.