Konstitucinis Teismas kelia grėsmę

„Atradimai" Konstitucijoje

Parlamentaras Audronius AŽUBALIS paaiškino, kad diskusiją dėl KT paakino gegužę išplatintas 33 žinomų visuomenės veikėjų - akademikų, Bažnyčios hierarchų, disidentų ir kt. - kreipimasis į valstybės vadovus.

„Su Seimo kolegomis laukėme valstybės vadovų reakcijos. Jos nesulaukėme.Todėl, kaip Tautos atstovai, jausdami atsakomybę prieš Tautą, ir suprasdami besikreipiančiųjų klausimų rimtumą, su įvairių (pabrėžiu, įvairių) frakcijų atstovais surengėme šią diskusiją.

Jos tikslas - pradėti atvirą dialogą tarp Seimo narių, kreipimosi autorių, teisės ekspertų ir, žinoma, norėdami paakinti valstybės vadovus šiam dialogui, kaip grąžinti pasitikėjimą KT ir užtikrinti Konstitucijos viršenybę demokratinėje respublikoje.

Išvestiniai, todėl galimai savavališki Konstitucijos aiškinimai, paneigia Konstituciją kaip visuomenės sutartį ir Tautos suverenitetą.

KT teisėjai, „atrasdami" Konstitucijoje tai, ko joje nėra, ir savo sprendimais legalizuodami tokius „atradimus", taiko nenaują, tačiau pakankamai efektyvią įvykusio fakto metodiką: atradome ir įteisinome. Ir ką jūs mums? Praeis kiek laiko ir niekas nieko nebeieškos ir nebeginčys mūsų „atradimų".

Paskaudės ir praeis, kaip pasakė vienas mūsų žymus teisininkas", - kalbėjo A.Ažubalis.

Kažkur girdėta

Jis priminė analogiją iš XVIII amžiaus.

„Matyt, panašiai galvojo ir tie Abiejų Tautų Respublikos Seimo nariai, priiminėję gegužės 3 d. Konstituciją. Svarbiausia jiems, matyt, buvo rezultatas. Kaip kitaip paaiškinti, kad, ją priimant, iš 510 Abiejų Tautų Respublikos Seimo narių dalyvavo ne ką daugiau nei 150? Iš kurių Konstitucijos priėmimui priešinosi 70.

Kur matau analogiją? Analogija labai paprasta. Tuo metu vyriausiasis Seimo maršalas Stanislovas Malachovskis viešai pareiškė: „Ši diena yra revoliucijos diena. Visokie formalumai nustoja reikšmės".

Šių dienų KT filosofija tai atliepia: ši diena yra revoliucijos diena, visokie formalumai nustoja reikšmės", - dėstė A.Ažubalis.

Užtenka žodelio „galimai"

Politikas akcentavo, kad KT uzurpavo šalies valdymą.

„KT taip pat aktyviai įsijungė į valstybės ekonominių-socialinių reikalų sprendimą. Tarsi būtų antroji vyriausybė.

Čia galima prisiminti jo įsitraukimą vertinant Lietuvos Vyriausybės 2008 m. ekonominės krizės metu atliktus socialinių išmokų karpymus. Nesiginčykime, jie geri, ar blogi. Tačiau tai yra valstybės politikų atsakomybė - priimti ekonominius, socialinius sprendimus.

Nematau kitos išeities sustabdyti KT aktyvizmą, kaip tik permąsčius jo veiklos parametrus.

Klausimas, ar tą sau galėtų leisti ir ar įstengtų aukščiausia Tautos atstovybė - Seimas. Nes praktika liudija valstybės politikų politinės atsakomybės stoką.

Štai naujausias pavyzdys: neseniai net 51 Seimo narys pateikė Civilinio kodekso pataisą, susijusią su nesenu KT sprendimu.

Tačiau užteko Seimo Teisės departamentui pasakyti, kad šis siūlymas galimai prieštarauja Konstitucijai ir, Teisės ir teisėtvarkos komitetui tam pritarus, klausimas tiesiog buvo išimtas iš Seimo darbotvarkės net jo nepateikus parlamentarams apsvarstyti. Ir tai - ne pirmas kartas, kai žodžiai „galimai prieštarauja Konstitucijai" užčiaupia politikus", - pabrėžė A.Ažubalis.

Suverenas yra Tauta

Filosofas prof. Alvydas Jokubaitis konstatavo, jog KT yra tapęs dabartinių madų įkaitu.

„KT teisėjai vadovaujasi paternalistiniu požiūriu į Lietuvos piliečius. Nors liberalizmo ideologija teigia, kad išmintingus dalykus turi daryti individai, o ne valstybė, Lietuvoje viskas vyksta atvirkščiai", - teigė profesorius.

Jo teigimu, šiuo metu Lietuvoje formuojasi grėsminga situacija, kai veikia dvi įstatymų leidybos institucijos - KT ir Seimas: „Jei Seimas neišleidžia įstatymo - vietoj jo tą imasi daryti KT. Taip Seimas virsta antrąją pagal svarbą įstatymų leidybos institucija."

Konstitucinės teisės ekspertas doc. dr. Vaidotas VAIČAITIS teigė, kad baisūs pokyčiai prasidėjo jau maždaug prieš 20 metų. Pavyzdžiui, 2006 m. KT pareiškė, kad jį saisto jo paties sukurti precedentai, nors turėtų saistyti tik Konstitucija.

„Taip pat sumenkintas lingvistinis Konstitucijos aiškinimas, teigiant, jog negalima Konstitucijos aiškinti tik lingvistiškai, bet reikia remtis ir Konstitucijos „dvasia". Tuomet kyla klausimas, kas ta Konstitucijos dvasia ir kur jos ieškoti - tekste ar už jo ribų?" - retoriškai klausė pranešėjas.

Doc. dr. V.Vaičaitis priminė, kad nuo pat 1993 m. KT savo nutarimuose dėl prieštaravimo Konstitucijai ėmėsi nurodinėti, kad koks nors įstatymas ar jo nuostata prieštarauja ne visai Konstitucijai, o tik pasirinktiems jos straipsniams.

Tai leido KT teisėjams išsirinkti tas Konstitucijos nuostatas, kurios jiems labiau tinka, ir teigti, kad joms koks nors įstatymas prieštarauja, ignoruojant faktą, jog yra ir kitos, kurios jas atsveria.

Apklausos rezultatai - nedžiuginantys

Advokatė prof. dr. Liudvika MEŠKAUSKAITĖ akcentavo, kad pasitikėjimo KT krizė - patvirtinta realybė.

„Mane labai labai liūdna, kad nė vienas iš KT teisėjų net neatvyko išklausyti šios diskusijos. KT krizė yra įvykęs faktas.

Kodėl drįstu tai teigti? Vien faktas, kad šiemet atlikta „Baltijos tyrimų" gyventojų apklausa aiškiai parodė, jog tik 18 proc. respondentų pritaria KT sprendimui dėl homoseksualių porų prilyginimo šeimai", - akcentavo profesorė.

Pasak jos, būtini keli sprendimai, kaip reformuoti KT, jog jis taptų ne dar viena valdžios dalimi.

Pirmiausia, būtina užtikrinti KT teisėjų atrankos mechanizmo skaidrumą, nes šiuo metu nėra taikomi jokie atrankos kriterijai ar procedūros: KT - vienintelis Lietuvos teismas, kurio teisėjų atranka nėra reglamentuota, ir tai kelia skyrimo politizavimo riziką.

Teisininkė taip pat siūlė atsisakyti rašytinio bylos nagrinėjimo kaip pagrindinės formos ir pagrindiniu padaryti žodinį, viešą procesą, kad taip būtų užtikrintas skaidrumas.

Ji taip pat ragino aiškiai uždrausti KT nagrinėti negaliojančių teisės aktų konstitucingumą bei nurodinėti įstatymų leidėjui, kokius teisės aktus reikėtų priimti.

Pasak advokatės, KT sprendimų priėmimas turi būti ne tik kolektyvinis, bet ir individualiai atsakingas, nurodant, kaip balsavo vienas ar kitas teisėjas.

Faktai

Gegužę kardinolas Sigitas Tamkevičius, disidentas, Laisvės premijos laureatas Petras Plumpa, prof. dr. Alvydas Jokubaitis, prof. dr. Liudvika Meškauskaitė ir dar apie 30 žymių visuomenės veikėjų kreipėsi į valdžios atstovus „dėl tautos suvereniteto, demokratijos ir teisinės valstybės apgynimo". Pateikiame svarbiausias kreipimosi nuostatas:

KT veikla pastaruoju metu tapo politine Lietuvos valstybės ir visuomenės problema. Sau priskyręs Konstitucijoje nenumatytas teises, KT iš garbingo Konstitucijos normų saugotojo tapo įstatymų leidimo institucija, taip perimdamas Seimo kaip įstatymų leidybos institucijos funkciją.

Savo kompetenciją viršijantis KT ne tik pažeidžia valdžių padalijimo principą, bet ir paneigia Tautos kaip suvereno teises.

KT, suteikdamas Konstitucijos normoms naują prasmę, paneigia Konstituciją kaip visuomenės sutartį.

Konstitucija išreiškia visuomenės sutartį - visų Lietuvos Respublikos piliečių demokratiškai prisiimtą įsipareigojimą.

Kaip visuomenės sutartis, Konstitucija autentiškai aiškinama tik tada, kai tokiu aiškinimu nėra paneigiamos vertybės bei akivaizdžios tiesos, kuriomis vadovaudamasi Tauta referendume pritarė Konstitucijai.

Kai KT Konstitucijos normoms suteikia naują, anksčiau nebuvusią ir nežinotą prasmę, kuriai dauguma piliečių referendume nebūtų pritarę, taip aiškinama Konstitucija nustoja būti visuomenės sutartimi ir tampa siauros grupės įkaite.

Komentuoja disidentas, Laisvės premijos laureatas Petras PLUMPA:

„Kai prieš 60 metų Mordovijos lageryje teko ginčytis su čekistais apie žmogaus teises ir laisves, priminiau jiems, kad sovietų režimas pažeidžia Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, kurią pasirašė dar 1948 m. ir prie jos punktų buvo derinamos visų sovietinių respublikų konstitucijos.

Į mano priekaištą, kad sovietai nesilaiko savo pačių priimtos Konstitucijos, jie pasakė, kad tos konstitucijos parašytos užsieniečiams, o ne mums", - priminė disidentas.

Pasak jo, Lietuvoje dabar vyksta panašūs pažeidimai.

„Jei suverenas yra Tauta, kodėl KT prisiima atsakomybę keisti Tautos sprendimus, priimtus Konstitucijoje, Tautos patvirtintą 1992 m., už kurią balsavau ir pagal kurios nuostatas gyvenu?

Aš visiškai neketinu laikytis KT postulatų. Esu pasiruošęs pasirašyti bet kokį dokumentą, kuris įvardintų Lietuvoje veikiantį KT kaip nusikalstamą grupuotę, su kuria reikia griežtai kovoti.

Pirmas galiu pasirašyti bet kokį dokumentą ir sutinku atsėdėti dar 15 metų, kad tokios institucijos, uzurpuojančios Tautos valią, nebūtų".