Eksrespublikonas Audrius Nakas: Norėčiau, kad Krymas būtų Lietuvos

Jei atsirastų be ribų protaujantis išsišokėlis, tiek iš šios studijos, tiek iš sisteminės žiniasklaidos būtų nuspirtas į visuomenės patvorius, ir tai geriausiu atveju. O tinklalapio„ekspertai.eu" kūrėjas eksrespublikonas Audrius NAKAS, kurio klausimai neišsitenka „teisingos" matricos ribose, net buvo apkaltintas šiurpiais dalykais. Bet jis kelia klausimus ir šiandien. Tiesa, galima sakyti, nebe iš Lietuvos.

- Kokių klausimų jums sukėlė vadinamasis „Gėdos" mitingas? Vienas pilietis jį pavadino „Sąjūdžio obalsiu"... Gal ir jums susidarė toks įspūdis?

- Buvo labai įdomus mitingas, tokio nuo Sąjūdžio laikų dar nebuvau matęs. Jis buvo betikslis. Kaip bendraminčių pašnekesys apie situaciją: tas negerai, anas negerai, viskas blogai, baisiau negu baisu, taip baisu dar niekada nebuvo, katastrofa, bet jie nenori versti valdžios, nenori priešlaikinių rinkimų, nors, anot jų, trečdalis naujojoje koalicijoje dirba Kremliui...

Anksčiau, jei atsimenat, kai buvo mitingas prie „valstiečių", Gabrielius Landsbergis rėkė: „Šitas Seimas turi eiti lauk!" Galima su tuo sutikti, galima nesutikti, bet buvo konkretus tikslas: prisidirbot, eikit lauk, o šiame mitinge man taip ir liko neaišku, ko jie nori. Į mitingą buvo surinkti žmonės, kurie net nenutuokė, dėl ko jie surinkti.

Aš manau, kad jie buvo surinkti ne dėl kažkokių vakarietiškų vertybių ir ne dėl teisingumo, o būtent dėl skolintų milijardų, kurie ateina į krašto apsaugą - artėja tų milijardų dalybos ir įsisavinimas. Nors Gitano Nausėdos ministrai Budrys ir Šakalienė tinkami visiems, bet Landsbergių bendruomenės lyderiai nėra tikri, ar bus atviras priėjimas prie milijardų. Juk vien jų administravimo mokesčiai - mega pinigai.

- Jūs manote, kad jie mažai ką bendra turi su valstybės saugumu?

- Neturi absoliučiai nieko bendro. Keli dronų skrydžiai įrodė, koks mūsų saugumas. O jeigu atskris tikrų dronų šimtas, ką mes darysim? Akivaizdu, kad nieko nepadarysim. Taigi, visas tas Rusijos atgrasymas tėra tik pinigų įsisavinimas, tokio dydžio, kokių dar niekada nebuvo nepriklausomos Lietuvos istorijoje, o norint juos saugiai įsisavinti, reikia daug lozungų „priešas puola", ryškių ir bukų lozungų...

- Jūsų tinklapį vainikuoja prezidento, bučiuojančio Ukrainos vėliavą, nuotrauka. Kodėl būtent ji?

- Žmonės kalba, kad Gitanas Nausėda taip pasielgė pasidavęs impulsui, nelabai galvodamas, nes jis apskritai, kaip žinoma, dėl pagalvojimo turi tam tikrų problemų. Prezidentas yra vykdytojas tam tikrų veiksmų, o kai improvizuoja, būna liapsusų... Beje, jis pats per prezidento rinkimų debatus paaiškino, kad bučiavo ne vėliavą Ukrainos, o Ukrainos karių kraują. Aš nežinau nė vieno atvejo pasaulyje, kur valstybės prezidentas taip būtų padaręs. Gal buvo, bet aš nežinau, čia yra unikalus atvejis.

- Prezidentą šventinate „kasetinių bombų fanu", „veto teisės Europos Sąjungoje panaikinimo entuziastu" ir daugybe kitų epitetų. Yra dar kokia kita figūra, kuri būtų sulaukusi tokio jūsų dėmesio?

- Kiekvienam žmogui, tiek man, tiek jums galima kažką prilipdyti, bet kadangi Nausėda - valstybės lyderis, pasistengėm surinkti jį charakterizuojančius akcentus ir juos kartoti, kad žmonės neužmirštų, nes kasdienybėje net tiršta nuo įvykių ir skandalų.

Juk vienintelis šansas, išlikęs mums toje Europos Sąjungoje bent jau formaliai paprieštarauti jos direktyvai, yra veto teisė, o mūsų prezidentas ir jos norėtų atsisakyt. Ką čia komentuoti? Nedera pamiršti įvykių, ypač susijusių su tais žmonėmis, kurie vartosi geopolitinių vėjų kryptimi nuo tarybinių laikų, - tebūnie ateities kartoms išsaugota, kokie jie yra žmonės.

Jeigu pastebėjote, mes praktiškai neliečiame tų, kurie nėra politikoje ir neturi kažkokių galių, - pagrindiniai taikiniai yra tie, kurie valdo resursus ir įtakas, nors iš tikrųjų jie yra tik administratoriai ir vasalai tiesiogine to žodžio prasme. Anksčiau tokius vadindavo kolaborantais, bet tai nekeičia esmės. Esmė lieka ta pati.

- Vienas laisvamanis politikus vadina užkalbėtojais, norimą pateikiant kaip gatavą, pavyzdžiui, nuolat kartojančius, kad Krymas buvo, yra ir bus Ukrainos, arba kad jos laukia neišvengiama pergalė šiame kare... Ką apie juos manote jūs?

- Viena vertus, tai juokinga, kita vertus, šiandien madinga kalbėti nebūtus dalykus. Jei manęs paklaustų kam, pavyzdžiui, priklauso Krymas, privalau konstatuoti faktą - šiandien Krymas priklauso Rusijai. Yra norinčių, kad jis būtų Ukrainos, aš, pavyzdžiui, norėčiau, kad Krymas būtų Lietuvos; esu ten buvęs, šis pusiasalis mano akimis - viena gražiausių vietų Žemėje. Bet čia tik mano noras, nes Krymas nuo 2014 metų de facto priklauso Rusijai.

Galime ignoruoti šį faktą, teigti priešingai, tačiau tai nieko nekeičia. Jei norėsit į Krymą nuvažiuot, kieno vizos prašysit - Rusijos. Todėl socdemų lyderis, kuris teigia esą Krymas yra ir bus Ukrainos, šneka visiškas nesąmones. Mokykloje už tokias žinias, bent jau anksčiau, jam parašytų dvejetą. Jeigu jis vėl taip pasielgtų, gal net lieptų ir tėvus atsivesti...

Kaip tie politikai suvokia Krymo padėtį, taip jie suvokia ir situaciją pasaulyje, ir Lietuvos vietą pasaulyje. Ir tai yra katastrofa. Vadinasi, suvokimo apskritai nėra. Kai nėra suvokimo, bent jau rodomo viešumoje, jie visi - ar Nausėda, ar Šakalienė, ar Ruginienė, ar Šimonytė, ar Kasčiūnas, ar Landsbergis,- jie visi kalba vienu balsu.

Kam reikalingi valstybės vadovai, kurie neturi savo matymo ir užsiima vien trafaretų kartojimu? Dirbtinis intelektas dar geriau už juos kalbas parašytų. Tai reiškia tik viena iš dviejų: arba jie neturi supratimo, arba jie tarnauja šeimininkui, kaip šeimininkui tarnauja didžioji dalis Europos lyderių.

Plaukiama kažkur su kliedesiais, kartojant madingas mantras ir nepastebint, kad viskas keičiasi ir kad reikia galvoti kaip bent jau dalį milijardų nukreipti ten, kur įmanoma didesnė grąža, tarkim, į švietimą, kuris yra atsidūręs apverktinoje padėtyje. Niekada negalvojau kad taip nutiks mūsų Lietuvoje. Mes gyvename nonsensų valstybėje. Tiesą sakant, nematyti jokio šviesulėlio tunelio gale.

- Kas verstų jus manyti antraip?

- Tai plati tema. Bet kokiu atveju, norint realių permainų, tam Lietuvoje būtina jėga, - tikroji opozicija, stipri politinė atsvara šiandien veikiančioms partijoms.

- Tarp „laisviečių", „valstiečių", konservatorių, socdemų ir kitų partiečių nematot jokio pasaulėžiūrinio skirtumo?

- Esama tam tikrų niuansų, tačiau jų visų generalinė linija yra ta pati. Kaip įstaigoje, kur būna pasistumdymų, kai kažkas nori būti vadovu ar užimti tam tikrą poziciją, bet pagrindinis vadovas neleidžia nukrypti nuo generalinės linijos. Tas pat vyksta ir valstybės mastu: įvairiapartiečiai stumdosi, ginčijasi dėl kažko, apie geopolitiką jie apskritai nekalba, net nenutuokdami, kad jų generalinė linija veda į susinaikinimą.

Ten link juda ne tik Lietuva, bet ir Europos Sąjunga, bet aš neabejoju, kad reikiamu metu Vakarai, kiek aptrupėję, nukentėję, pakeis vadinamąsias vertybes ir išsisuks, kaip išsisukdavo iki šiol. Gi mes - kaip į betoninę sieną važiuojam.

- Su visa pilietija, kurią jūs vadinate statistinių vienetų suma?

- Statistiniai vienetai, entuziastingai atkišdavę petį vakcinai nuo kovido, iki šiol tebesigarsina „tikintys mokslu", bet net nepastebi, kad kone kasdien, nors ir netiesiogiai, yra iš jų tyčiojamasi. Niekaip negaliu suprasti, kaip po 35 Nepriklausomybės metų Lietuvoje gali trūkti pedagogų. Va tada, kai mes iš Tarybų Sąjungos išėjom, tada jų, pagal nausėdinę logiką, turėjo trūkti, nes tada, pasak tų pačių nausėdinių, viskas buvo blogai, o dabar, jau įpusėjus ketvirtajam laisvės dešimtmečiui, trūksta pedagogų, nėra vadovėlių, eilių eilės prie poliklinikų ir ligoninių...

Sakykite, ar tada buvo košmaras, ar dabar didesnis košmaras. Kadangi tada neturėjome nepriklausomybės, man šiandienis košmaras yra didesnis. Po didžiausių ES investicijų, po beribio skolinimosi, BVP augimo, atsakykit, kaip gali mokyklose nebūt vadovėlių. Susireikšminusių administratorių kalbos apie fantastinius pasiekimus primena tarybinių laikų komjaunimo ar pionierių aktyvistus, kurių paistalų klausydavomės su šypsena, tik dabar viskas aršiau, kur kas aršiau, nes tuomet nesigirdėjo kalbų apie netinkamų piliečių neutralizaciją, žudymą ir pan. Dabar tokios kalbos lyg ir normalus tonas, apie tai viešai galima kalbėt.

Todėl ir sakau, kad nematau šviesos tunelio gale. Pagaliau tie statistiniai vienetai, Landsbergių fanai, kurie buvo susirinkę į vadinamąjį „Gėdos" mitingą, toliau savo nosies nieko nemato: nekalba nei apie švietimą, nei apie siaubingą demografinę situaciją, nei apie migrantų antplūdį Vilniaus gatvėse, nei apie skurstančiųjų armiją...

- Apie tai kalbate jūs, pilietis, apie kurį paskleista tiek daug baisių dalykų. Prisiminkime 2023 metų kratas dėl menamo pornografijos turinio platinimo, mestų įtarimų disponavus ginklu bei šaudmenimis... Ar pagaliau jūsų persekiojimas liovėsi?

- Būna tam tikro šoko, kai ateina ginkluoti ir daro kratą vaikų akivaizdoje. Įspūdis ne kasdienis, bet šiandien jis jau praeitis. Iki tol buvome patyrę ir banko sąskaitų uždarinėjimą, todėl, apgalvoję savo veiklą, iš Lietuvos iškėlėme „ekspertai.eu" tinklapį. Viešoji įstaiga yra, bet visa veikla ir valdytojas yra ne Lietuvoje, ne Europos Sąjungoje. Mes įkūrėme asociaciją Šveicarijoje ir ten gyvuojam. Būtent tai mums suteikia tam tikrą saugumą.

Po tų įvykių, kai jie nušlavė visą mūsų darbo techniką (gelbėjo mūsų skaitytojai ir žiūrovai, ačiū jiems), konfiskavo visas žmonių paaukotas lėšas, dar buvo kabinėjamasi, kad nepateikėm mokesčių deklaracijų, asmeniškai pripaišomos baudos ir pan. Tokį puolimą aš suvokiu kaip karą, na, o karas yra karas, jame visko būna...

- Kada jis prasidėjo?

- Nemalonę su kolegomis užsitraukėme 2008 metais, kai, Vilniui tapus Europos kultūros sostine (VEKS), ėmėme viešinti, kaip neatsakingai ta proga taškomi pinigai. Sakėm, kultūra - labai gerai, bet kodėl ten vagiami pinigai, atskirkime tuos dalykus.

- Ar galima sakyti, kad reikalai su teisėsauga jau baigti?

- Visas darbo priemones, paimtas iš namų ir iš studijos, lyg niekur nieko atidavė po metų. Teoriškai reikalai nebaigti, nes teisėsaugoje yra įvairių variantų išsisukti - ikiteisminis tyrimas sustabdytas, su galimybe jį pratęsti, jei paaiškės naujų aplinkybių. Jos gali „aiškėti" ir 20 metų, nors visi įtarimai buvo visiškas blefas.

Pavyzdžiui, jie apkaltino mūsų tinklapį pornografijos turinio informacijos sklaida vien už tai, kad paviešinome savo skundą teismui, į kurį sudėjome visas nuorodas su veikiančiomis pornografijos svetainėmis, klausdami, kodėl jos iki šiol neuždraustos ir prieinamos net nepilnamečiams. Remiantis tuo straipsniu, ir buvome apkaltinti, kad platiname pornografiją.

Jie apkaltino tuos, kurie kėlė klausimą, kodėl taip yra. Aišku, nors buvome uždėję N-18 ženklą, tos nuorodos buvo su paveiksliukais iš titulinių pornografinių svetainių puslapių. Sąmoningai tą dariau, kad būtų atkreiptas dėmesys, bet jie apvertė viską aukštyn kojomis ir mes gavome atgal: neva esame porno platintojai Lietuvoje.

O Respublika.lt įsidarbinau 2009 metais. Buvo pati pedofilijos skandalo pradžia, prisimenu, kai į mano rankas pakliuvo Drąsiaus Kedžio laiškas, jo turinys man pasirodė toks baisus, kad aš nepaleidau tų laiške aprašomų šlykštybių į tinklapį, nes neabejojau, kad teisėsauga akimirksniu sureaguos. Dirbau kokį pusmetį, iki tol jokioje redakcijoje nebuvau dirbęs, buvo įdomu pamatyt, kaip ji funkcionuoja. Tą pusmetį vadinu labai prasminga stažuote, ir dar apmokama stažuote.

- Ar pedofilijos bylos baigtis jums neprimena sustabdyto tyrimo?

- Joje nesueina gijos, ten klausimas ant klausimo!.. Tik vargu ar kada nors mes sužinosim tiesą, nors neabejoju, kad ji prieinama tiems, kas valdo tam tikrą informaciją. Atsimenat, kas prasidėjo, kai 2016 metais iš vidaus reikalų ministro posto atsistatydino Saulius Skvernelis ir buvo svarstoma, ar juo negalėtų tapti profesorius Povilas Gylys? Kilo didžiulis pasipriešinimas, prieš jį sušoko visi valatkos, nes viskas labai paprasta: jeigu toje kėdėje atsidurtų žmogus, kuriam rūpi išsiaiškinti tiesą, ją slepiantiems smarkiai atsirūgtų.

- Ir „šieno ravėjimas" kaip mat baigtųsi?.. Prisiminiau andainykštį jūsų personažą vienoje humoristinėje laidoje, jis bedarbiams skirdavo šitą užduotį...

- Klausimas atviras. Amžinas šieno ravėjimas Lietuvoje...

Audriaus Nako CV

*1992 m. baigė Lietuvos konservatorijos aktorių-režisierių kursą, vaidino „Šėpos", Nacionaliniame dramos teatre, Oskaro Koršunovo, savo paties įkurtame Didžiajame Vilniaus teatre, dirbo televizijos humoro laidose „Aš su jumis", „Ragai", „Dviračio šou"

*2007 m. įkūrė tinklapį „ekspertai.eu"

*2009 m. - svetainės „respublika.lt" redaktorius

*2015-2016 m. - Seimo narys.