Kaip dronas perskrodė kiaurą Lietuvos dangų

Pirmadienio rytą pirmieji į situaciją pradėjo reaguoti paprasti žmonės. Jie tarnyboms ir pranešė apie danguje pastebėtą skrendantį objektą. Pagal gautus pranešimus, šalia Vilniaus dronas pastebėtas apie 200 metrų aukštyje. Tiesa, pranešimai gauti apie 5 val. ryto, o gyventojai apie situaciją įspėti tik po maždaug dviejų valandų. Dar nebuvo oficialių žinių iš valstybės institucijų, kai žmonės ėmė dalintis vietomis, kur pastebėjo droną - Antakalnyje, Šeškinėje ir pačiame Vilniaus centre.

Pirmadienio pavakaryje vis dar nebuvo aišku, kur yra mistinis dronas.

Kur Lietuvos radarai?

Valdžios institucijoms dar tik rengiant informaciją visuomenei, socialiniai tinklai jau mirgėjo nuo pasakojimų, įspūdžių ir svarstymų. Buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga stebėjosi, kur mūsų oro gynyba? „Gerai, kad užfiksavo, blogai, kad tarnybos iki šiol neturi priemonių tokioms skraidyklėms užfiksuoti, nustatyti ir pan.

Šiais dirbtinio intelekto laikais, kai kiekvienas telefonas gali nustatyti bet kokį muzikos kūrinį iš menkiausio fragmento, negi taip sunku susikurti ar įsigyti technologijas, kurios galbūt iš garso leistų nustatyti kas tai, kokia kryptimi skrenda, koks greitis ir t.t. Buvo „Radarom" Ukrainai. Gerai, kad buvo. Kada bus Lietuvai?" - klausė politikas.

Kazlų Rudos meras Mantas Varaška svarstė, kiek žalos galėjo padaryti tik vienas dronas. „Tai tik vienas dronas ir vis tiek jis sugebėjo nekliudomai įveikti 100-150 km. Lietuvos teritorijoje. Priešdroninė gynyba? Neutralizavimas, perėmimas? Lietuvos atsakas: netinkami reagavimo algoritmai, vertinsime situaciją, teiksime notą Baltarusijai.

Tarkim, tai vienas dronas, nešantis sprogmenis ir taikomas į Vilniaus daugiabučius, TV bokštą ar Seimą. Jis nekliudomai įvykdo tikslą ir iš karto sukelia valstybės krizę. (...) O jei tai 100 tikrų dronų kitą naktį po 30 kg sprogmenų į Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos taikinius? Koks Lietuvos kariuomenės/saugumo sistemos atsakas? Apie savivaldybių atsakus ir jų „gynybos algoritmus" su vis dar miegančiais kariniais komendantais nebekalbu."

Stebėjo, bet pametė?

Tai jau antras kartas šį mėnesį, kai į Lietuvą atskrenda dronas iš Baltarusijos pusės. Kai vakar ryte internete jau pasisakė visi, kas netingi, per pietus visuomenei buvo pateiktas Lietuvos kariuomenės pranešimas.

„Lietuvos kariuomenės Karinės oro pajėgos objektą stebėjo jam būnant dar Baltarusijos teritorijoje, informacija perduota NATO Jungtiniam oro operacijų centrui. Kol kas labiausiai tikėtina versija - Ukrainos oro gynybos dezorientuotas orlaivis, tačiau bus tiriami visi įmanomi scenarijai", - nurodė kariuomenė.

„Šiuo metu kariai ir kitų šalies institucijų atstovai užsiima orlaivio paieška, tuomet seks tie patys veiksmai, kaip ir „Gerberos" atveju - išminuotojų darbas įvykio vietoje ir tolimesnis tyrimas", - pažymima pranešime.

Kariuomenės teigimu, šiuo metu sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokių incidentų vietose. „Kol kas kovos veiksmų taisyklės taikos metu yra tokios, kokios yra, tačiau po antrojo įskridimo ir ypač didėjant ir sąmoningų provokacijų tikimybei prieš „Zapad" pratybas, sprendžiama dėl oro gynybos pajėgumų dislokavimo labiausiai tikėtinose tokio tipo orlaivių priartėjimo vietose pasienyje", - rašoma kariuomenė pranešime.

„Primename, kad taikos metu dangus pilnas civilinės aviacijos ir kol kas orlaivių numušinėjimas numatytas tik išskirtiniais atvejais, ties ypatingos svarbos objektais, kuriuos dengia budintys oro gynybos pajėgumai", - pridūrė institucija.

Tuo metu krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas - netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Interviu su saugumo ekspertu, buvusiu Lietuvos krašto apsaugos ministru Audriumi BUTKEVIČIUMI:

- Ar normalu, kad dronas gali įskristi į šalį nepastebėtas, ramiausiai pasiekti Vilniaus centrą?

- Jeigu tai būtų šalis, kurioje rūpinamasi savo žmonėmis, kelčiau skandalą ir sakyčiau, kad tai yra baisu. Bet turint omenyje, kokie asmenys valdo mūsų valstybę, vaidindami pasiruošimą užtikrinti Lietuvos saugumą ir gynybą, tuomet viskas normalu.

Bet kokia šiuolaikinė gynyba prasideda nuo oro erdvės kontrolės. Lietuva neturi oro erdvės kontrolės. Daug kartų esame apie tai kalbėję. Žinome, kad laisvai skrenda kontrabandiniai balionai, dronai. Žinoma, nėra paprasta juos užfiksuoti, bet tai yra pirmiausia, kam turi būti skiriamos lėšos. Galimybės egzistuoja. Galų gale, galima nuvykti į Ukrainą ir pažiūrėti, kaip tai daro ukrainiečiai.

Techninė pusė yra visiškai aiški. Reikalingų radarų sistemų gamintojai taip pat yra aiškūs. Techninė bazė egzistuoja. Tuomet peršasi išvada, kad valdžios atstovai nesupranta prioritetų. Turbūt mano, kad nuo vieno perkamo tanko galima pasivogti daugiau.

- Lietuva „Radarom" akcijų metu Ukrainai paaukojo beveik 30 mln. eurų. O pati liko be radarų...

- Apie tai ir yra kalba. Tik nesveiko proto žmogus gali atiduoti kaimynui viską, net paskutines kelnes, o pats vaikščioti pliku užpakaliu.

- Žmonės gąsdinami karu, raginama būti pasiruošę išgyvenimo kuprines, tad natūralu, jog gyventojai tikisi, kad vyksta pasirengimas ir valstybiniu lygiu.

- Žinoma, tai yra teisėtas žmonių lūkestis. Bet žmonėms laikas pamatyti ryšį tarp žmonių, už kuriuos jie balsavo, ir tų žmonių priimamų sprendimų. Rinkėjas taip pat turi būti atsakingas. Bet mūsų rinkėjas renka pagal tai, kas gražus, kas kokio ūgio ar kokių plaukų. Taip į valdžią ateina visokie paluckai, kasčiūnai, bartoševičiai.

- Ką būtų galima padaryti jau šiandien?

- Viskas prasideda nuo valstybės gynybos plano ir subplano. Reikalinga įranga, ginkluotė. Taip pat - visuomenės ruošimas krizei ir civilinės visuomenės dalies ruošimas. Šis klausimas yra geriausiai išspręstas Izraelyje. Ten kariuomenei vadovauja generalinis štabas, o užnugariui arba civilinei daliai vadovauja užnugario vadovavimo štabas. Visa visuomenė suvokiama kaip krizės dalyvis. Reikia vadovauti ne tik kariuomenei, reikia vadovauti ir civilinei visuomenei. Šiandieninėje situacijoje Lietuvoje reikia pradėti nuo tokių dalykų, kad krizės atveju kiekvienas žinotų savo vietą. Tai yra saugumo klausimas.

Ukraina turi bent metro. Daugybėje šalių metro buvo statomi kaip tam tikros slėptuvės. Lietuvoje, kai dirbau savivaldybėje, reikalavau, kad kiekviename naujai statomame pastate būtų įrengiama slėptuvė. Tai baigėsi išsityčiojimu Vilniaus meru būnant konservatoriui Viliui Navickui.

Juk tai yra žmonės, kurie yra atsakingi už civilių žmonių likimą. Kalbama apie kažkokį Vilniaus evakuacinį planą. Į kur ruošiamasi evakuoti visus 700 000 Vilniaus gyventojų? Į Lenkiją? Pirmiausia, kas karo metu būtų uždaryta ugnies žiedu, - tai Suvalkų koridorius. Vienintelė ginkluota jėga šiandien Suvalkų koridoriuje turbūt yra mano uošvis su uošviene.

- Tokie klausimai retai keliami, nes tuojau pat galima sulaukti kritikos, esą tai priešiškoms jėgoms naudinga retorika...

- Yra ir toks dalykas kaip pavojaus neigimas. Bet koks susidūrimas su krize prasideda neigimo etapu, kai galvojama, kad taip būti negali, tai nevyksta. Ir dabar visokiuose „Youtube" kanaluose komunikuojama, esą jokio karo negali būti. Kol tokiems kalbėtojams ar jų vaikams nenutūps dronas ant galvos, tol jie nesuvoks, kas vyksta, ir neigs, kad yra pavojus.

Iš kitos pusės valdžia pasakoja visuomenei, kad turime kariuomenę, šaulius, perkame ginkluotę, nors permokame kelis kartus ir ji šių laikų karui visiškai nenaudinga. O už pavogtus pinigus perkamos buveinės sau ir savo šeimoms Vakaruose.

- Naujausias atvejis: ribų tikrinimas, provokacija, pajuokavimas, netyčinis užklydimas?

- Nežinau, kas tai per dronas. Negaliu pasakyti, ar tai provokacija, ar kažkas kito, nes turiu per mažai duomenų. Bet garantuoju, kad bet kokiu atveju priešingos jėgos įvertins šią situaciją, o kilęs sąmyšis yra Lietuvos silpnumo požymis. Tai yra nesugebėjimas adekvačiai reaguoti į kylančias grėsmes. Parodoma, kaip nesugebame spręsti elementarių uždavinių. Karo atveju mes vieni neatsilaikytume, bet yra Vakarų pagalba. Tačiau mes patys privalome susitvarkyti bent su provokacijomis, jeigu norime sulaukti paramos.

- Prieš dvi savaites Lietuvoje nukritus dronui, kilo pasipiktinimas, kad gyventojai nebuvo įspėti. Dabar pykstama, kad įspėti po dviejų valandų nuo drono pastebėjimo.

- Informuoti visada reikia. Bet tai reikia daryti ne tokiu drastišku būdu. Įskrido dronas. Tai dar nereiškia, kad jis būtinai pavojingas. O kilęs skandalas ir valdžios nesugebėjimas paaiškinti savo veiksmų, yra pavojingas.

Dronas turėtų būti surastas, įvertinta, koks jis, priimti sprendimai, kokiu būdu reikia reaguoti ir kokio tai lygio pavojus. Ar sukelti nacionalinio lygmens katastrofos pojūtį ar tik paaiškinti, kad dronas rastas, jis nėra pavojingas. Dabar sukeltas skandalas yra gal net pavojingesnis nei vienas dronas su šaudmenimis. Didelė tragedija ir tai, kad mes to nematome.