Pagal R.Šadžių, gyventojai beveik už nieką nemoka!

Mat esą dabar žmonės nemoka nei už šaligatvio nuteisimą, nei už kelio apšvietimo įrengimą. Tarsi infrastruktūra būtų tvarkoma ne iš žmonių sumokėtų mokesčių, o valdininkų ar vietos politikų pinigais.

Keistas požiūris

Rimantas Šadžius paaiškino, kodėl 50 proc. surinkto NT mokesčio nukeliaus į Valstybės gynybos fondą, o likusi dalis - savivaldybėms. Pasak jo, tai - infrastruktūros mokestis, kuris padeda išlaikyti viską aplinkui NT objektą, už ką savininkas atskirai nemokėjo.

„NT mokestis visame pasaulyje yra infrastruktūros mokestis. Žmogus gal ir turi kažkokį būstą kažkokioje teritorijoje ir už jį sumokėjo savo uždirbtais pinigais, tačiau už šaligatvį ir kelio apšvietimą, kurį įrengė savivaldybė - nemokėjo. Tam ir yra tas mokestis, o mokestis į gynybos fondą už papildomą būstą taip pat yra infrastruktūrinis. Manau, kad tai dora ir teisinga", - „Žinių radijui" pareiškė finansų ministras.

Tai kas gi už tą apšvietimą gatvėse sumoka?

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas „Vakaro žinioms" pareiškė, kad plačiąja prasme R.Šadžius teisus, jog žmonės nemoka už infrastruktūros tvarkymą, nes moka savivaldybės.

Tačiau siaurąja prasme vis tiek susimoka žmonės, nes savivaldybių biudžetai, juk ir pildomi iš mokesčių, kurie renkami iš fizinių bei juridinių asmenų.

Per griežtos taisyklės

„Bet yra du principiniai dalykai. Faktas, kad turime mokėti mokesčius, jei norime, kad valstybė vykdytų savo funkcijas: kad turėtume švietimą, sveikatos apsaugą ir t.t.

Antras dalykas - savivaldybių renkami mokesčiai.

Svarbiausia, ką ir Lietuvos bankas yra konstatavęs, kad Lietuva Europoje yra pirmoje vietoje pagal lėšų centralizavimą: net 80 proc. savivaldybių biudžetai yra pildomi iš valstybės biudžeto ir tik 20 proc. savivaldybės susirenka pačios.

Daugiausiai susirenka kurortai. Pavyzdžiui, Neringa ir įvažiavimo mokestį yra įvedusi, ir „pagalvės" mokestį. Nekurortinės savivaldybės susirenka tik juridinių asmenų NT mokestį, žemės mokestį ir žemės nuomos mokestį.

Dar vienas labai svarbus dalykas - savivaldybėms savarankiškai perskirstyti savo biudžetą beveik nepaliekama galimybių. Pavyzdžiui, Akmenės rajono savivaldybės biudžeto su ES lėšomis pajamos yra 57 mln. eurų. Tai mes turime galimybę tik 16-17 proc. leisti savo nuožiūra. Likusi dalis yra griežtai reglamentuota.

Pavyzdžiui, savivaldybės savarankiškai funkcijai - socialinei paramai - iš valstybės gauname 7 mln. eurų. Ir turime teisę šias lėšas naudoti tik šiai sričiai.

Į tuos 16-17 proc. įeina seniūnijų, neformalaus ugdymo, meno mokyklų, sporto mokyklų, darželių finansavimas ir kitos viešosios paslaugos. Ir kas tada lieka infrastruktūrai - šaligatviams, apšvietimui? Beveik nieko. Pernai iš „Via Lietuva" gavome 1,3 mln. eurų. Akmenė yra vos viena iš maždaug 5 savivaldybių, prisidedančių prie infrastruktūros finansavimo dukart tiek. O į Kelių priežiūros programą įeina ne tik kelių tvarkymas, bet ir kiemų tvarkymas, kaimo kelių greideriavimas ir panašiai", - vardino Akmenės rajono meras.

Apmokestinti net neapsimokėtų

Pasak jo, NT mokestis (bent jau mažosioms savivaldybėms)yra kone beprasmis, juo labiau kad 50 proc. surinktų lėšų teks atiduoti Valstybės gynimo fondui.

„Mums liktų tik kokių 30 tūkst. eurų. Už tiek tik 200 metrų kelio galėtume nutiesti arba nusipirkti kelis šimtus trinkelių.

Žvelgiant į ketinamas nustatyti grindis (kiek žinau, ketinama neapmokestinti NT iki 50 tūkst. vertės, jei savininkas yra vienas, ir iki 100 tūkst. eurų vertės, jei yra bendrasavininkiai), tai mokestis iš esmės būtų tik didmiesčių ir kurortų mokestis. Šiandien Naujojoje Akmenėje būstai parduodami už maždaug 20-30 tūkst. eurų. Tačiau neabejoju, kad Registrų centras nustatys 10 kartų mažesnę vertę. Net jei savivaldybė nustatytų didžiausią leistiną 1 proc. mokestį, už 3 tūkst. eurų vertės būstą mokestis siektų 3 eurus. Net neapsimokėtų rinkti, nes administravimas kainuotų brangiau.

Tik tiek, kad planuojama leisti pačioms savivaldybėms nustatyti grindis - kad ir nuo 5 tūkst. eurų. Bet ar savivaldybės tą darys dėl papildomų kelių tūkstančių eurų? Ir dar iš tų pačių pusę reikėtų atiduoti fondui", - stebėjosi V.Mitrofanovas.

Bijo sumaišties

Anot jo, rajoninės savivaldybės NT mokesčio bijo.

„Pavyzdžiui, Vilniaus miesto meras yra pasakęs, kad darys viską, jog vilniečiai mokesčio nemokėtų - kitaip tariant, bus nustatytos labai aukštos grindys.

Žmonės moka prisitaikyti. Dabar pensininkai pradėjo masiškai skirtis. Tam, kad gautų vienišo žmogaus išmoką: toliau gyvena viename bute, bet abu gauna po 40 eurų išmoką.

Kas bus su NT mokesčiu? Žmogus, turintis po būstą Naujojoje Akmenėje ir Vilniuje, deklaruos gyvenamąją vietą Vilniuje - kad nereikėtų mokėti NT mokesčio. O mes tada prarastume gyventojų pajamų mokestį", - pabrėžė meras.

Jei savivaldybėms ketinama pačioms nuspręsti ribą, kokios vertės NT galima apmokestinti, kam tada įstatymu ketinama įtvirtinti grindis - 50 tūkst. ir 100 tūkst. eurų?

„Tai įneš didelę sumaištį. Pavyzdžiui, jei žmogus turi tris butus, kokį mokesčio lapelį jis gaus iš VMI? Už pirmą būstą jis mokės pagal savivaldybės nustatytą tarifą, už likusius du - jau pagal valstybės.

Valstybė nustatė grindis, bet jos pirmam būstui negalios", - paaiškino V.Mitrofanovas.

Pasak mero, reikia savivaldybėms leisti pačioms nusistatyti mokestinę vertę ir tarifus ne tik pirmam žmogaus būstui, bet ir likusiems.

„Be to, dar yra baimė, kad vyras ir žmona skirsis. Aš turiu du butus Vilniuje. Kodėl man už antrą būstą mokėti didžiulius mokesčius? Išsiskiriu ir vienas gyvenamąją vietą deklaruoja viename būste, kitas - kitame. Ir tokių faktų tikrai bus", - įspėjo politikas.

Siūlo apmokestinti miškus

V.Mitrofanovas sako, kad be reikalo valdžia nepagalvoja apie vieną galimą solidų pajamų šaltinį.

„Nemanau, kad teisinga apmokestinti ir pirmąjį būstą, žinant, kad, ypač regionuose, 30-40 proc. būstų savininkų yra vyresnio amžiaus žmonės, visą gyvenimą į savo būstelį kišę pinigus, mokėję paskolas ir t.t., kad tik galėtų gyventi.

Yra viena didžiulė niša, kur galima surinkti daug mokesčių. Suprantu, kad 50 proc. miškų priklauso valstybei, tačiau privačių miško žemių savininkai iš viso nemoka jokio mokesčio. Moka tik už produkcijos pardavimą 5 proc.

Kodėl neapmokestinti miško žemės?

Ir dar nesuprantu, kodėl apmokestinamas tik privatus NT. Kodėl neapmokestinami valstybei priklausantys pastatai? Nes šiai dienai biudžetinės įstaigos turi perteklinio turto. Jei jis būtų apmokestintas, gal perteklinis turtas būtų privatizuotas ir nebūtų leidžiami pinigai jo eksploatacijai?" - retoriškai klausė V.Mitrofanovas.

Prie kokio mokesčio linkstama

Naujausi NT mokesčio siūlymai numato pokyčius apmokestinant pirmąjį būstą. Savivaldybės savo nuožiūra galėtų nustatyti NT kartelę, nuo kurios būtų skaičiuojamas mokestis, o mokesčio tarifus - intervale nuo 0,1 iki 1 proc.

Tarifas būtų nustatomas atsižvelgiant į Registrų cento nustatomas būsto vertes - anksčiau turto vertinimas buvo atliekamas kas 5 metus, dabar Vyriausybė siūlo tai daryti kas 3 metus.

Pokyčiai kartu reiškia, kad savivaldybės galėtų nuo mokesčio savo biudžeto sąskaita gyventojus atleisti išvis, jeigu nustatytų, pavyzdžiui, gerokai aukštesnę kartelę nei savivaldybėje esančio NT vidurkis.

Nuo 20 iki 200 tūkst. eurų suminei tokio NT vertei būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, 200-400 tūkst. eurų - 0,2 proc., 400-600 tūkst. eurų - 0,5 proc., virš 600 tūkst. eurų - 1 proc.

Galutiniame variante siūloma visas pajamas iš pirmojo būsto apmokestinimo nukreipiant į savivaldybių biudžetus, o likusio nekomercinio gyventojų NT - gynybai, šios iš viso siektų 13,7 mln. eurų.

Pirmajam iki 450 tūkst. eurų vertės būstui ir toliau siūloma 50 proc. mokesčio lengvata, taip pat 75 proc. lengvata tris ar daugiau vaikų arba vaiką su negalia auginantiems gyventojams.