Viceministrė: numatyta kuro rezervo dalis į rinką bus išleista šiandien

Maždaug 12 dienų kuro atsargas išleis didžiausią šalies naftos pramonės atsargų dalį kaupianti bendrovė „Orlen Lietuva“.

„Vakar komisijos posėdžio metu „Orlen Lietuva“ atstovai patvirtino, kad pakankamai greitai, t.y., dienos laikotarpyje tas rezervas bus atlaisvintas. Tai tikiu, kad šios dienos eigoje jau bus įlieta rezervo dalis“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto posėdyje teigė viceministrė. 

Ji pažymėjo, kad rezervo atlaisvinimo priemonės poveikis bus veiksmingas, jei šį sprendimą priims ir kitos valstybės.

„Šita priemonė duos poveikį, jei visos šalys atlaisvins savo rezervus. Šiai dienai turiu informaciją, kad Danija, Prancūzija, Liuksemburgas, Portugalija, ispanai, latviai, estai taip priiminėja sprendimus. Dėl lenkų dar turėčiau pasitikslinti, bet šalys tikrai veikia koordinuotai ir bendrai atlaisvina savo rezervus“, – teigė ji.

„Viso šio sprendimo esmė – didesnis pasiūlos kiekis, kas ir darytų spaudimą kainų mažinimui. Vienos Lietuvos įtaka yra labai maža, mažas kiekis, mes esame vieni iš pirmųjų. Priklausys nuo to, kaip greitai irgi kitos agentūros, narės šalys šiuos sprendimus priims ir atlaisvins savo rezervus“, – pridūrė viceministrė.

Tuo metu „Orlen Lietuva“ atstovas Kęstutis Starkus aiškino, kad rezervo atlaisvinimas mažina naftos paklausą rinkoje.

„Atsargų užduoties mažinimas veikia realiai ne pasiūlą, o paklausą, jis mažina naftos paklausą. Mes, kitos šalys, gamintojos, kitų šalių centrinės agentūros, kurios valdo atsargas, jos nebeprivalo atstatyti atsargų lygio įsigydamos naujus naftos krovinius, kai nafta yra ypatingai brangi, ir tai kuria tik dar papildomą dirbtinį spaudimą paklausai. Atitinkamai, Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, nėra jokios pasiūlos problemos, yra paklausos naftos per didelė problema“, – posėdyje sakė jis. 

E. Gudauskienė teigė, kad atlaisvinamas rezervas yra mišrus, o atsargos bus atstatomos tuomet, kai stabilizuosis naftos kainos.

„Atlaisvinamas rezervas yra miksuotas – tiek žaliavinė nafta, tiek naftos produktai, tokie kaip benzinas, dyzelinas, aviacinis kuras, mazutas. Panaudotų atsargų atkūrimo finansinė našta nebus perkeliama vartotojams ir rezervai bus atstatomi tuomet, kai kainos stabilizuosis“, – aiškino ji.

Anot E. Gudauskienės, Vyriausybė svarsto ir kitas priemones, kurios galėtų daryti įtaką galutinei naftos kainai, sprendimai dėl jų turėtų būti priimti artimiausiu metu. 

Tuo metu Energetikos ministerija, jos teigimu, siekdama mažinti degalų kainas taip pat analizuoja galimybes keisti reikalavimus dėl įmaišomos biodegalų dalies.

„Iš tiesų, šiai dienai svarstome dėl įmaišomos biodegalų dalies. Diskutuojame, vertiname rizikas, analizuojame, kokį tai galėtų padaryti poveikį. Tikrai nesinori priimti greitų sprendimų ir atverti kitoje vietoje galimų nuostolių. Šitas klausimas šiuo metu yra ministerijoje ant stalo ir ties juo yra dirbama“, – aiškino viceministrė.

Konkurencijos taryba degalinių įtakos kainoms nefiksuoja, toliau renka informaciją

Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė tvirtino, jog yra vertinama, ar kuro kainų augimui neturėjo įtakos degalų prekybininkų veiksmai. Pasak jos, remiantis pirminiais duomenimis, tokių indikacijų nėra, tačiau informacija renkama toliau. 

„Ką mes darėme, stebėdami situaciją, pasižiūrėjome, ar kiti veiksniai neprisideda prie dar didesnio kainų augimo, negu jis galėtų būti nulemtas objektyvių veiksnių. Šiai dienai esame pasižiūrėję keletą pagrindinių indikatorių, kurie galėtų sudaryti priminį vaizdą. Tačiau iš karto noriu pasakyti, kad mes informaciją ir toliau renkame“, – posėdyje sakė ji.

Jos teigimu, kainų augimą lėmė suaštrėjusi geopolitinė situacija Artimuosiuose Rytuose, o panašus jų kilimas ir kitose valstybėse neleidžia daryti išvados, kad prie to prisidėjo įmonės. Taip pat J. Ivanauskienė tikino, jog įtarimų nekelia ir degalinių maržų pokyčiai. 

Ji pažymėjo, kad kainos be vertinamos eliminavus mokesčių dalį.

„Jeigu tos tendencijos smarkiai skirtųsi, tai galėtų reikšti, kad galbūt reikia detaliau pasižiūrėti. (...) Žiūrint ir Estijos, ir Latvijos, ir Lenkijos kontekste, jeigu pažiūrėtume dar Vokietiją, dar ten didesni augimai yra, mes iš tikrųjų neišsiskiriame tuo, kad būtų pas mus augimas kažkoks išskirtinis. Tie pokyčiai neleidžia daryti išvados, kad keltų akivaizdžių įtarimų dėl įmonių veiksmų“, – sakė ji.

„Ir kita dedamoji, kurią žiūrėjome, tai maržos. (...) Būtent degalinių maržų dalyje vėlgi kažkokio pokyčio, kad maržos būtų išaugusios, nestebėjome. Priešingai, kai kuriais momentais mes netgi matome tokių situacijų, kai pavyzdžiui augant dyzelino kainai kovo pradžioje maržos mažmeninės dalies netgi keliais centais mažėjo. Taip kad iš tų pirminių indikacijų negalime degalų kainų augimo sieti su degalinių maržų didėjimu“, – tęsė Konkurencijos tarybos vadovė.

Šiuo metu, anot jos, laukiama informacijos iš rinkos dalyvių, siekiant įvertinti įmonių kainodaros mechanizmus.

„Kai tik surinksime duomenis (...), nedelsdami (informaciją – ELTA) žiūrėsime, analizuosime, ir jeigu bus kažkokių papildomų klaustukų, be abejo, galėsime imtis ir veiksmų, jeigu būtų tam pagrindo“, 

Kaip jau skelbta, rezervo išleidimas aptartas antradienį ministerijoje surengtame pasitarime, kuriame dalyvavo Lietuvos energetikos agentūra (LEA), atsakinga už valstybės atsargų administravimą, bei „Orlen Lietuva“ atstovai.

Lietuvoje 60 dienų rezervo kiekio kaupia atsakingi degalų tiekėjai, o dar 30 dienų rezervo kiekį valstybė kaupia savo lėšomis.

Visą šalies kuro rezervą sudaro 650 tūkst. tonų atsargų.

LEA duomenimis, dėl įvykių Irane ir sustabdyto tanklaivių judėjimo per Hormūzo sąsiaurį pastarąją savaitę kilo Brent naftos kainų vidurkis, dėl to benzinas ir dyzelinas Lietuvoje brango atitinkamai 7,2 proc. ir 15,6 proc.

Brent naftos kaina siekė 96,5 JAV dolerių už barelį ir buvo 15,5 proc. didesnė nei ankstesnę savaitę, kai siekė 83,7 dolerių už barelį.