1 nuotr.Vasarį dėl besitęsusių šalčių ir mažesnės vietos gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje išliko aukšta – per mėnesį ji padidėjo 2 proc. ir siekė 155 eurus už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“.
Anot bendrovės, mėnesio pabaigoje šylant orui ir sparčiai augant saulės elektrinių gamybai, elektros kainos krito.
„Vasarį elektros kainos Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse išliko aukštame lygyje. Nors pastarosiomis dienomis galime pasidžiaugti atšilusiais orais, tačiau reikia prisiminti, kad šis vasaris buvo itin šaltas. Ypatingai žvarbi buvo mėnesio pradžia, o tai lėmė ir rekordinį elektros poreikį“, – pranešime teigia „Litgrid“ Strategijos departamento rinkos plėtros skyriaus vadovo Deividas Šikšnys.
Jis taip pat priduria, kad elektros kainai spaudimą darė pokyčiai pasiūlos pusėje.
„Lietuvoje mažėjo vėjo ir šiluminių elektrinių gamyba, taip pat mažėjo importo srautai iš Suomijos į Baltijos šalis. Dėl didelio suvartojimo ir mažėjusios vėjo generacijos Suomijoje elektros kaina per mėnesį išaugo nuo 20 eurų už MWh iki 137 eurų už MWh“, – nurodo D. Šikšnys
Bendrovės duomenimis, elektros poreikis Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 1 339 gigavatvalandes (GWh) – 9 proc. mažiau nei sausį.
Bendrai Lietuvoje per vasarį buvo pagaminta 824 GWh elektros energijos – 13 proc. mažiau nei praėjusį mėnesį, kai generacija siekė 951 GWh.
Vietos elektrinės užtikrino 62 proc. šalies elektros energijos poreikio.
Daugiausia elektros šalyje vasarį gamino vėjo elektrinės – 52 proc. visos Lietuvos gamybos.
Tačiau jų generacija per mėnesį sumažėjo 21 proc. iki 431 GWh.
Tuo metu saulės jėgainių gamyba padidėjo beveik tris kartus iki 46 GWh, šiluminių elektrinių gamyba siekė 219 GWh, hidroelektrinių generacija – 60 GWh, o kitų elektrinių – 67 GWh.
Bendras elektros energijos importo kiekis per mėnesį sumažėjo 11 proc. iki 629 GWh. Vasarį importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 64 proc., iš Latvijos – 24 proc., iš Lenkijos – 12 proc.
Taip pat eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 38 proc. ir siekė 88 GWh.
Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 59 proc., dar 34 proc. – į Lenkiją, o likę 7 proc. – į Švediją.
„Litgrid“ duomenimis, Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati kaip Lietuvoje – 155 eurai už MWh.
Lenkijoje kaina siekė 116 eurų už MWh, Suomijoje – 137 eurus už MWh.
Mažiausios kainos Baltijos jūros regione fiksuotos Norvegijos ir Švedijos šiaurinėse zonose – apie 90 eurų už MWh.
