Seime - galvasopė dėl degalų kainų

Nors praėjusią savaitę į rinką buvo paleistos valstybės naftos atsargos, kainų tai nesumažino. Todėl vakar Seimo Biudžeto ir finansų komitete ieškota kitų sprendimų.

Iš pradžių esamą situaciją tiek tarptautinėse rinkose, tiek Lietuvoje pristatė Lietuvos energetikos agentūros direktorė Agnė Bagočiūtė.

Pasak jos, kovo 23 d. „Brent" naftos vidutinė kaina buvo 99,9 dolerio už barelį, kai kovo 20 d. - 112 eurų.

„Mes matėme, kad šį pirmadienį naftos kaina labai trumpam nukrito ir nesiekė 100 dolerių už barelį. Tai sąlygojo Donaldo Trampo pareiškimas apie galimą karo baigtį, vėliau kainos šoktelėjo ir pasiekė 104 dolerių už barelį ribą. Šiuo metu jos nesiekia 100 ir svyruoja tarp 90-100 dolerių už barelį.

Artimiausiu metu rinkose prognozuojama ne mažesnė nei 100 dolerių už barelį riba", - dėstė A.Bagočiūtė.

Pasak jos, degalų kainos augimo tendencijos Lietuvoje atitinka „Brent" rūšies naftos augimo tendencijas, todėl esą piktnaudžiavimus sunku įžiūrėti.

Tą patį pareiškė ir Konkurencijos tarybos atstovė, anot kurios, pas mus degalų kainos beveik nesiskiria nuo kaimyninių valstybių kainų.

Kovo 23 d. vidutinė dyzelino kaina Lietuvos degalinėse buvo 2,1 euro už litrą, benzino - 1,73 euro. Tuo metu kovo 2 d. atitinkamai 1,64 ir 1,47 euro.

Anot A.Bagočiūtės, dyzelino kaina sumušė visų laikų Lietuvos rekordą, o benzinas tiek pat kainavo 2022 m. rugsėjį. Jos teigimu, benzino kaina Lietuvoje yra maždaug 11 proc. didesnė už ES vidurkį, dyzelino - tik procento dalimis.

A.Bagočiūtė pristatė ir tai, kokių kuro kainų stabilizavimo priemonių ėmėsi kitos valstybės.

Populiariausios priemonės - ribojama degalų mažmenininkų marža, mažinami akcizai (net iki 20 centų už litrą), mažinamas PVM kurui, nustatomos degalų kainų ribos, teikiamos subsidijos gyventojams bei įmonėms.

Tiesa, visos priemonės trumpalaikės - iki metų pabaigos ar dar trumpesnės, nes tikimasi, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose baigsis, o kartu baigsis ir energetinė krizė.

Tiesa, Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus nėra toks optimistiškas ir turi 3 scenarijus Lietuvai.

„Pirmas - bazinis, kai stebime esamą situaciją. Tokiu atveju kainos gali greitai mažėti, o infliacija ūgtelėtų iki apie 5 proc., BVP augimas kitais metais būtų maždaug 0,3 proc. mažesnis.

Antras, nepalankesnis scenarijus - kainos kyla, bet lieka aukštos iki trečio ketvirčio.

Trečias, labiausiai nepalankus, scenarijus - infrastruktūra nyksta ir kainos ilgą laiką išlieka aukštos; tuomet infliacija šiais metais galėtų būti 1,5-2 proc. didesnė, o BVP per ateinančius metus sumažėtų per 1-1,5 proc.", - kalbėjo G.Šimkus.

Energetikos bei Finansų ministerijos atstovai pranešė, kokie sprendimai jau priimti ar bus priimami.

Visų pirma, ketinama dviem mėnesiams mažinti dyzelio ir žalio dyzelio akcizus, dėl ko litras galėtų atpigti maždaug 6 centais, toliau naudoti valstybines naftos atsargas (galimas atpigimas - 10-15 centų), bus keičiami įstatymai, keičiant biokuro pirkimo taisykles, sumanytas degalinių kainų viešinimo įrankis, kuris turėtų sustiprinti konkurenciją.

„Kuriame įrankį ir galimybę, kad degalų tiekėjai informaciją apie esamas degalinėse kuro kainas teiktų agentūrai ne kas savaitę, bet kasdien. Siekiame, kad tos kainos būtų viešinamos, visiems matomos ir prieinamos.

Vartotojas galėtų įsivertinti kokios kainodaros yra konkrečią dieną konkrečioje degalinėje", - kalbėjo energetikos viceministras Airidas Daukšas.

Beje, nors Finansų ministerija siūlys mažinti akcizus tik dyzeliui ir žaliam dyzeliui, jau surinkti 47 Seimo narių parašai, kad akcizo visiems naftos produktams mažinimo (nuo balandžio 1 d. iki birželio 30 d.) projektas Seime būtų pradėtas svarstyti jau šiandien.

Tai esą leistų per artimiausias kelias savaites iki metų vidurio sumažinti galutines degalų kainas ir stabilizuoti situaciją rinkoje. Skaičiuojama, kad sumažinus akcizą benzinas ir dyzelinas galėtų atpigti iki 5 proc.

Tiesa, tiek Finansų ministerijos, tiek seimūnų iniciatyvos dėl akcizų sumažinimo vakar Seimo komitete buvo sukritikuotos.

„Akcizo mažinimas apart gero rezultato - pigesnių degalų - turi du labai neigiamus scenarijus. Pirmas dalykas - mažėja biudžeto pajamos. Antras dalykas - duodamas dvilypis signalas verslui ir žmonėms, kurie svarsto investicijas į transporto dekarbonizaciją, t.y. kurie šiuo metu planuoja pirkti elektromobilį.

Tad aš siūlyčiau kritiškai žiūrėti į akcizo mažinimą", - kalbėjo Martynas Nagevičius. Nenuostabu, kad taip kalbėjo, nes jis yra degalinių konkurentus vienijančios Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas.