respublika.lt

Premjerės patarėjas apie mokesčių politiką: paskatinčiau kolegas ministerijoje išlįsti iš bunkerio

(32)
Publikuota: 2023 kovo 14 08:50:00, Žygimantas Šilobritas, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
I. Šimonytės patarėjas Vaidas Navickas. Eltos nuotr.

Finansų ministerijos pristatytas laikino solidarumo įnašo įstatymo projektas nebuvo pakankamai paaiškintas tiek visuomenei, tiek politikams, teigia premjerės patarėjas ekonomikos ir inovacijų klausimais Vaidas Navickas. Anot jo, prie projekto dirbę asmenys galėtų „išlįsti iš bunkerio“ ir visuomenei detaliau pateikti informaciją apie tai, iš kur bankai gavę šiuos didelius pelnus.

 

„Aš labai norėčiau, kad viceministrė Rūta Belkštytė, kuri atsakinga už mokesčių politiką Lietuvoje, ir jos kolegos (nes Finansų ministerijoje ne vienas žmogus dirba) pradėtų aiškinti žmonėms, ką jie čia mėgina padaryti. (...) Tad paskatinčiau savo kolegas iš Lukiškių gatvės (Finansų ministerijos adresas – ELTA) išlįsti iš bunkerio ir pradėti aiškinti visuomenei, ką jie ten mėgina daryti“, – „Žinių radijui“ komentavo V. Navickas.

Premjerės patarėjas tikino, kad skirtingai negu kartais teigiama visuomenėje, dideli bankų pelnai nebuvo uždirbti iš vartotojų mokamų paskolų, o gauti dėl centrinio banko išmokų.

„Aš du sakinius, pasakysiu, iš kur atėjo tie, taip vadinami „viršpelniai“. Tai jie atsirado todėl, kad buvo dėl visokiausių paramų kovidinių ir kitokių kompensacijų, prigaminta, daug indelių. Ir už tuos indelius, kuriuos bankai pasideda centriniame banke, centrinis bankas pradėjo mokėti nemažas palūkanas. Tai va iš ten ir atėjo tie vadinami „viršpelniai”– aiškino jis.

ELTA primena, kad Finansų ministerija (FM) ketvirtadienį parengė Laikinojo solidarumo įnašo įstatymo projektą – juo bus papildomai apmokestinti išaugusius pelnus fiksavę komerciniai bankai, o pajamos – skiriamos krašto apsaugai.

Mokesčio įnašo baze ministerija siūlo nustatyti grynųjų palūkanų pajamas, kurios daugiau nei 50 proc. viršija vidutines 4 metų grynųjų palūkanų pajamas. Be to, būtų nustatomas 60 proc. laikinojo solidarumo įnašo tarifas paliekant pajamų rezervą galimiems nuostoliams dėl paskolų kokybės pablogėjimo, išaugusioms operacinėms ir kitoms išlaidoms padengti.

Pirmąkart Lietuvos bankas (LB) ir FM augančius bankų pelnus komentavo vasario pradžioje. Jau tada užsiminta laikiną jų apmokestinimą kaip vieną iš priemonių – pajamas numatant skirti krašto gynybai.

LB anksčiau taip pat siūlė peržiūrėti reguliuojamo mokėjimo paslaugų krepšelio kainos ir sudėties nustatymo reglamentavimą, didinti bankų įmokų į Indėlių draudimo fondo normą.

Pagrindiniai Lietuvoje veikiantys bankai – „Swedbank“, SEB ir „Luminor – 2022 m. fiksavo pelno augimą.

„Swedbank“ pelnas Lietuvoje 2022 m. siekė 143 mln. eurų ir buvo 64 proc. didesnis lyginant su 2021 m.

Grynasis SEB pelnas didėjo 49 proc. – iki 172,3 mln. eurų.

„Luminor“ pelnas pernai kilo nuo 74,7 mln. iki 124,7 mln. eurų.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
3
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (32)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ką darytumėte, jei Lietuvą pultų agresoriai?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar mokate rusų kalbą?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+14 +24 C

+14 +21 C

+14 +21 C

+20 +29 C

+18 +25 C

+20 +25 C

0-9 m/s

0-5 m/s

0-4 m/s