1 nuotr.Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad Lietuvos banko (LB) atlikta maisto kainų augimo analizė parodo, kad reikalingas Vyriausybės įsikišimas tam, jog būtų užtikrintos mažesnės maisto produktų kainos. Pasak jos, tokie veiksmai būtini apsaugoti mažas ir vidutines pajamas turinčius piliečius nuo neigiamų šio augimo pasekmių.
„Mes, socialdemokratai, jau kone pusantrų metų sakėme, kad reikia atidžiau pažvelgti į kainų augimą ir kreipėmės tiek į Premjerę, tiek į Finansų ministrę, kad būtų tam tikri sprendimai dėl būtiniausių maisto produktų. Dėl ko iš tikrųjų ir kenčia žmonės, kurie gauna mažas ir vidutines pajamas“, – penktadienį „Žinių radijui“ teigė V. Blinkevičiūtė.
„Dar kartą konstatuota ir parodytą, kad Lietuvoje maisto kainos augo labiausiai tarp visų ES valstybių. Ir kai tai dar kartą parodoma, nesiimti jokių veiksmų ir nieko nedaryti šioje Vyriausybėje?“, – klausė ji.
Socialdemoraktų pirmininkė tvirtino, kad LB analizė parodo, kad trumpam laikui yra būtina įvesti PVM tarifo lengvatą būtiniausioms maisto prekėms. Anot jos, jau 24 Europos Sąjungos valstybės jau yra įvedusios tokias lengvatas.
„Būtina įvesti PVM lengvatą būtiniausiems maisto produktams. Tai būtų šiuo sudėtingu laikotarpiu galbūt trumpalaikis sprendimas. Tačiau, galbūt jis šiek tiek amortizuotų tas būtiniausias maisto produktų kainas“, – teigė V. Blinkevičiūtė.
„Iš visų Europos Sąjungos valstybių, 24 narės turi tokią PVM lengvatą ir daugelyje valstybių tos kainos tikrai yra mažesnės negu Lietuvoje. Tad iš anksto sakyti, kad bet kokios lengvatos į prekybininkų kišenes nueitų, manau nereikia“, – pridūrė ji.
Galiausiai V. Blinkevičiūtė paminėjo, kad tikėjosi greitesnio ir efektyvesnio darbo iš konkurencijos tarybos, kuri, jos manymu, nepateikusi reikalingų sprendimų.
„Dabar reikėtų laukti, kad šiek tiek pajudėtų ir savo darbą atliktų konkurencijos tarnyba, kad pasižiūrėtų ar nėra tam tikrų susitarimų ar prekybininkų. Nes Lietuvos bankas sako, kad tai ne jų kompetencija ir jog susitarimus dėl kainų turėtų nagrinėti ir spręsti konkurencijos taryba. Ir ji pasižadėjo būti labai aktyvi, bet kol kas tų sprendimų iš jų nematome. Bet gal pajudės“, – sakė ji.
ELTA primena, kad maisto produktų kainoms didžiausią įtaką turėjo energijos kainų šokas, o dėl santykinai didelės paklausos ir gyventojų perkamosios galios, maisto tiekimo grandinės dalyviai lengviau perkėlė išaugusius kaštus vartotojams, rodo Lietuvos banko (LB) sausį vykdytas maisto kainų tyrimas.
LB konstatuoja, kad energijos išteklių brangimas Lietuvoje turėjo didesnę įtaką maisto kainoms nei vidutiniškai euro zonoje.
Be to, teigiama, jog maisto infliacijos pikas jau pasiektas, o ateityje sąnaudų įtaka kainoms turėtų silpnėti.
Banko tyrimo rezultatai parodė, jog sausį išaugusias kainas prekybininkai perkėlė į galutines produkcijos kainas. Anot LB, maisto pramonės gamybos sąnaudos taip pat didėjo maždaug tokiu pat tempu kaip ir parduotos produkcijos kainos.
Vis dėlto, LB vertinimu, santykinai didelė paklausa ir išsilaikiusi gyventojų perkamoji galia buvo tie veiksniai, dėl kurių susidarė palankios sąlygos perkelti išaugusius gamybos kaštus į galutines kainas.
Kartu LB akcentuoja nepastebėjęs, kad maisto produktų tiekimui svarbių veiklų pelningumas buvo „išskirtinai didelis“.
