Ministras apie vežėjų atsiskaitymą Baltarusijai: esame pasiruošę padėti

Kaip rašė ELTA, dalis sulaikytų Lietuvos vilkikų laikomi „Beltamozhservice“ teritorijoje – ši įmonė yra muitinės atstovė Baltarusijoje ir viena didžiausių logistikos bendrovių šalyje, Europos Sąjungos (ES) sankcijos jai pritaikytos nuo 2022-ųjų birželio.

„Mes matome, kad dalis jų (vežėjų – ELTA) yra susimokėję už stovėjimą. Reiškia, yra tų būdų. Aš galiu tik patikinti, kad visais atvejais, kai iškyla tokio pobūdžio teisinių klausimų, esame pasiruošę padėti ir ieškoti išeičių.

Turiu omenyje, tiek Užsienio reikalų ministerija, kaip politiką koordinujanti institucija, tiek per įvairius formatus, kuriuos turime. Mes esame ir anksčiau tuos išaiškinimus teikę.

Aš manau, kad yra galimi sprendimai. Žinoma, viskas turi vykti teisės rėmuose“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė K. Budrys.

„Noriu tą patikinimą perduoti, kad mes esame linkę padėti ieškoti sprendimą, jei asociacija ar atskiros įmonės viena kitai tais patarimais negali pilnai padėti“, – pridūrė jis.

Ministras tikino, kad apie žalos atlyginimą vežėjams yra nuolat diskutuojama tiek Europos Komisijos (EK), tiek platesniame ES kontekste. 

Anot jo, būtų klaidinga manyti, kad Baltarusija, kelis mėnesius savo teritorijoje sulaikiusi Lietuvos vežėjų transporto priemones, nesulauktų pasekmių. 

„Mes šia tema, žinoma, kad nuolat kalbamės ir ateityje kalbėsimės. Negi čia kas nors tikisi, kad laikė turtą, laikė mūsų įmones apribotas veikloje, (ir – ELTA) galėjo likti šiaip sau be jokių pasekmių. Tai žinoma, kad yra dar vienas papildomas argumentas mums kalbantis su ES institucijomis dėl bendros laikysenos Baltarusijos atžvilgiu“, – aiškino ministras.

K. Budrio teigimu, nors šiuo metu jis negali įvardinti ES sprendimo, nereiškia, kad diskusija šiuo klausimu baigėsi.

„Mes esame diskutavę ne vieną galimybę, ką būtų galima padaryti, ką ES galėtų padaryti – ir tie įrankiai, kuriuos ir anksčiau ES yra naudojusi, ir ką mes galėtume svarstyti, yra susiję su paramos teikimu ar neteikimu, dalyvavimu įvairiose programose.

Reikia suprasti, kad su Baltarusija ES santykiai yra labai smarkiai apriboti. Šiuo metu būtų akivaizdus vienas – mes jo įvardinti negalime, bet tai nereiškia, kad klausimas yra uždarytas“, – teigė ministras.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, per dvi savaites į Lietuvą grįžo iš viso grįžo 679 Baltarusijoje kelis mėnesiu sulaikyti vilkikai.

FNTT teigimu, individualias ir sektorines ES sankcijas Baltarusijai nustato 2006 m. ES Tarybos reglamentas, kuris yra privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse ir visiems čia registruotiems juridiniams asmenims.

Anot FNTT, europinės sankcijos numato visų bendrovei priklausančių, jos nuosavybės teise turimų, valdomų arba kontroliuojamų lėšų ir ekonominių išteklių Bendrijoje įšaldymą, taip pat draudžiama įmonei leisti tiesiogiai ar netiesiogiai naudotis šiomis lėšomis arba kitais ištekliais.

Institucijos teigimu, verslui taip pat draudžiama sąmoningai dalyvauti veikloje, dėl kurios tiesiogiai ar netiesiogiai nesilaikoma sankcijomis numatytų ribojimų „Beltamozhservice“.

Apie kylančius sunkumus teisėtai atsiskaityti už sulaikytus vilkikus Eltai anksčiau teigė dalį vežėjų vienijančios asociacijos „Linava“ prezidentas Erlandas Mikėnas.

Anot jo, apie šią problemą informuotos ir Lietuvos institucijos, tačiau jos Eltai nurodė, kad bet koks nuostolių vežėjams atlyginimas yra Minsko režimo atsakomybės klausimas.

Kaip skelbė ELTA, praėjusių metų spalį prasidėjus intensyvioms kontrabandinių balionų atakoms prieš Lietuvą, dėl kurių ištisus mėnesius buvo uždaromas Vilniaus oro uostas (VNO), Vyriausybė nusprendė mėnesiui uždaryti sieną su Baltarusija – Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus.

Reaguodamas į šį Lietuvos sprendimą, Minsko režimas uždraudė lietuviškiems vilkikams judėti šalies viduje, transporto priemones jie buvo įpareigoti laikyti specialiose aikštelėse, už tai iš įmonių dabar reikalaujama susimokėti.