2 nuotr.Su valstybės valdoma įmone „Lietuvos geležinkeliai" (LTG) vyksta stebuklai. Pasirodo, didelės dalies Rusijos ir Baltarusijos krovinių nuo 2022 m. netekusiai LTG grupei valstybė iš mokesčių mokėtojų kišenių per ketverius metus jau kompensavo apie 267 mln. eurų - jie atiteko LTG įmonei „LTG Infra", kuri ir patyrė didžiausių nuostolių. Įdomiausia, kad šiai įmonei nuostolius padenginėjo mokesčių mokėtojai, nors visa LTG grupė dirbo pelningai, todėl galėjo savo dukterinę bendrovę bent iš dalies gelbėti pati.
Visiškas absurdas
Skelbiama, kad kompensacijos buvo mokamos iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų. 2022 m. įmonei „LTG Infra" sumokėjome beveik 60 mln. eurų, 2023 m - kiek per 60 mln. eurų, užpernai - per 65 mln., pernai - per 80 mln. eurų.
Teigiama, kad įmonės pajamų mažėjimą labiausiai lėmė nutrauktas „Belaruskalij" trąšų tranzitas per Klaipėdos uostą.
Tačiau įdomu tai, kad visa LTG grupė visus tuos metus dirbo pelningai. Pavyzdžiui, 2023 m. grynojo pelno uždirbta 21,6 mln. eurų, 2024 m. - 37 mln. eurų. Dar keisčiau, kad pernai LTG grupė nurodė į valstybės biudžetą įmokėjusi 33 mln. eurų dividendų už 2024-uosius, o paskui iš to paties biudžeto atgavo dvigubai daugiau.
Už 2023 m. dividendų buvo išmokėta 13 mln. eurų, tad atgal atgauta kone 5 kartus daugiau.
Nubaudėme patys save
Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo akto signataras, buvęs LTG generalinio direktoriaus referentas Algimantas Norvilas, bendrovėje ėjęs ir kitokias pareigas, „Vakaro žinioms" sakė, kad didžiausia Lietuvos klaida buvo įvesti sankcijas baltarusiškoms trąšoms.
„Žinoma, tai buvo klaida, ką čia ir bekalbėti. Mes nenubaudėme Baltarusijos, nes ji rado kitus būdus gabenti trąšas, tik dabar jau mums už tai nemoka, nubaudėme Lietuvos žmones.
Tačiau iš tikro tai „Belaruskalij" trąšos yra išsigelbėjimo ratas besiteisinant, kodėl smuko LTG. LTG smukimas prasidėjo, kai prie grupės vairo atėjo buvę „Klaipėdos naftos" vadai, atvesti „šventojo Roko" (tuometinio susisiekimo ministro Roko Masiulio, anksčiau vadovavusio „Klaipėdos naftai", - aut. past.).
Tada prasidėjo tokie dalykai, kurie nevyksta be priežasties. O priežastis buvo noras privatizuoti krovinių vežimą. Atėjo žmonės, kurie išvaikė visus, turinčius nors šiek tiek kompetencijos", - dėstė A.Norvilas.
Idiotiški planai
Pasak jo, naujieji vyrukai norėjo pasirodyti esantys „kieti" ir paskelbė pradedantys šilumvežių dujofikacijos procesą.
„Dyzelinis variklis iš esmės gali dirbti ir varomas suskystintomis dujomis, tačiau niekur pasaulyje to nėra, o mūsų vyrukai panoro būti pirmieji pasaulyje. Vilniaus lokomotyvų depe, dalyvaujant įtakingiems politikams ir Rokui Masiuliui, iškilmingai pranešta apie proceso pradžią.
Tačiau tas sumanymas iš principo neįmanomas dėl geležinkelių saugumo reikalavimų. Nes paskui šilumvežį reikėtų stumdyti suskystintų dujų vagoną.
Antras momentas - toks variklis gali dirbti laive, o vyrukai, iš laivybos atėję, pagalvojo, kad tiks ir traukiniuose. Variklis puikiai dirba, bet tik vienu režimu. Jei nori perjungti į greitesnį arba lėtesnį režimą, variklis greičiausiai sureaguos tik per minutę.
O lokomotyvas juk turi tai lėtėti, tai greitėti. Nes yra atkarpų, kur greitis ribojamas, yra įvairių posūkių, kur dideliu greičiu pavojinga lėkti, ir t.t. Plačiai išreklamuotą sumanymą tyliai numarino, kai suprato, kad tai - idiotizmas", - įsitikinęs signataras.
Stengėsi nustekenti
Pašnekovo teigimu, būtų logiška, jei „LTG Infra" nuostolius bent jau iš dalies padengtų ne mokesčių mokėtojai, o pelningai dirbančios grupės įmonės.
„Tačiau buvo patvarkyta taip, kad „Lietuvos geležinkeliai" padalinti į kelias įmones. Dabar, norint padėti kitai įmonei, reikia valdybos leidimo ir numatyta dar daug visokių procedūrų.
Manau, kad norima nustekenti įmonę, užsiimančią krovinių vežimu, kad būtų galima pagrįsti jos privatizavimo būtinybę", - reziumavo A.Norvilas.
Kelia įtarimų
Panašiai kalbėjo LTG darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas" pirmininkas Stanislavas Fedaravičius.
„Su tomis sankcijomis baltarusiškoms trąšoms Lietuva pati sau į koją šovė, o keisčiausia, kad Lietuva jas įvedė savo iniciatyva.
Deklaruota, kad sankcijos būtinos, jog Baltarusija ir Rusija iš trąšų neuždirbtų karo reikmėms. Tačiau Baltarusija nepralošė, nes pakeitė logistiką, o išlošė Rusija, nes trąšos dabar išvežamos ne per Lietuvą, o per Rusiją.
Tad tie pinigai, kurie atitekdavo Lietuvai, dabar atitenka Rusijai. Ir tenka LTG iš valstybės biudžeto dotuoti", - stebėjosi S.Fedaravičius.
Nuostabą jam kelia ir tai, kodėl, pavyzdžiui, pelningai dirbančios LTG grupės įmonės nepasidalina savo pelnu su „LTG Infra". Dar juokingiau, kad perveda į šalies biudžetą, o iš šio daug didesnės sumos grįžta atgal.
„Jei visos trys grupės įmonės dirbtų nuostolingai, tada būtų suprantamos tos dotacijos iš biudžeto. O dabar viena dirba pelningai, kita - „ant nulio", trečia - nuostolingai.
Tai kodėl pirma nepasidalina su trečiąja? Protu nesuvokiama ir tai, kad biudžetui įmokami dividendai, o paskui iš to paties biudžeto mokamos kompensacijos. Tokie pinigų vaikščiojimai kelia įtarimų, kad iš to kažkas gauna papildomą naudą", - svarstė profsąjungietis.
Pinigų švaistymas
Pašnekovas pyksta, kad mes turime išlaikyti tuos, kurie mūsų pinigus švaisto.
„Planuoju kreiptis į Susisiekimo ministeriją ir pateikti įrodymus, kaip švaistomi pinigai. Yra daugybė žmonių, atleistų iš LTG vien dėl to, kad jie iškelia esamas problemas. Jiems išmokamos 6 mėnesių algos dydžio išeitinės.
Po to į jų vietą priimami kiti, bet jau daug mažiau kompetetingi.
Arba iš viso nebepriimami, nors nuolat dedami skelbimai, kad, pavyzdžiui, trūksta konduktorių. Ir vis tiek atleidinėjami žmonės, kurių trūksta, išmokant milžiniškas išeitines. Ar tai nėra pinigų švaistymas?" - retoriškai klausė S.Fedaravičius.
Komentuoja buvęs „Lietuvos geležinkelių" vadovas (2006-2016 m.) Stasys DAILYDKA:
„Dėl politinio sprendimo prapuolė maždaug 11 mln. tonų trąšų, taip pat ir kitų krovinių. Įsivaizduokite, kiek milijonų eurų praradome. Maždaug 200 mln. eurų pajamų vien iš trąšų. Ne gryno pelno, o pajamų, nes dar yra ir transportavimo sąnaudos.
Tačiau jos labai mažos, tik lokomotyvų, kurie nuo Baltarusijos sienos atkabintus baltarusiškus vagonus nutempdavo iki Klaipėdos, darbas. Ir infrastruktūros naudojimo mokestis", - sakė S.Dailydka.
Jis priminė, kad kadaise ES priėmė sprendimą, jog geležinkelių bendrovėse reikia atskirti atskiras veiklas - infrastruktūrą, krovinių gabenimą bei keleivių gabenimą. Tačiau nebuvo nurodyta, kad būtinai po LTG grupės sparnu turi būti įkurtos trys atskiros dukterinės bendrovės.
Buvo galimi trys variantai: kai atskirta tik infrastruktūra, kai veikia holdingas su trimis įmonėmis, ir toks, koks buvo mūsų variantas prieš pertvarką. Sauliaus Skvernelio Vyriausybė kažkodėl pasirinko antrąjį variantą.
„To pasekmė - iki pertvarkos valstybės dotacijų mes, LTG, negaudavome. Iš pelno, gauto už krovinius, padengdavome ir nuostolingą keleivių vežimą, ir infrastruktūros išlaikymo sąnaudas.
Dabar grupė irgi dirba pelningai, bet tik todėl, kad iš visų pusių gauna dotacijas. Išskaidymas į tris įmones galėjo būti su tam tikrais nelabai gražiais ketinimais. Įtariu, siekta sekti „Igničio" pavyzdžiu, siekiant pelningiausią - krovinių gabenimo - veiklą privatizuoti, prieš tai ja užsiimančią įmonę specialiai nualinant.
Kad būtų pretekstas privatizuoti arba dalinai privatizuoti. Nes kroviniai - aukso veršis, generuojantis milžiniškas pajamas. O dabar reikalingos milžiniškos dotacijos, nors vien algų mokėjimui sutaupytos milžiniškos sumos. Man vadovaujant LTG, ten dirbo apie 12 tūkst. žmonių. Dabar liko apie 7 tūkst.", - akcentavo S.Dailydka.
