5 nuotr.Nei kasdienio, nei velykinio stalo neįsivaizduojame be kiaušinių, paukštienos patiekalų. Lietuvos gyventojai vis dažniau renkasi būtent vietinę paukštininkystės produkciją, ir to pagrindinės priežastys - šviežumas dėl trumpos tiekimo grandinės bei griežta veterinarinė priežiūra.
Ateities tendencija - palaidų paukščių laikymas
Ne veltui kiaušinis mitybos specialistų pramintas „supermaistu“, jame yra visų organizmui būtinų maisto medžiagų. Mokslininkų teigimu, nuolat vartojant kiaušinius gerėja net atmintis. Ne mažiau populiarus produktas - vištiena, joje gausu tokių vitaminų kaip A, D, E, B1, B2, folio rūgšties, mineralinių medžiagų - magnio, kalio, geležies, jodo ir kt. Nenuostabu, kad vištieną vertina sportininkai ar po ligų sveikstantys žmonės. Beje, labiausiai lietuviai mėgsta rudo lukšto didelius kiaušinius, pasižyminčius intensyvia geltona spalva. Valgyti galime į valias - mūsų šalyje pagaminama net 115 proc. rinkos poreikio kiaušinių.
Lietuvos paukštininkystės asociacijos skaičiavimais, per metus Lietuvoje vienam gyventojui tenka 230 kiaušinių ir 45 kg vištienos. Pasaulyje daugiausia paukštienos suvartoja amerikiečiai - čia vienam gyventojui jos per metus tenka 50 kg, o kiaušinių daugiausia suvalgo ilgaamžiškumu pasižymintys japonai - atitinkamai 300 kiaušinių per metus.
Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidento Vytauto Tėvelio, prieš Velykas paukštininkystės ūkiams - pats darbymetis. Mat tokiu laiku kiaušinių paklausa išauga iki pusantro karto. Reikia patenkinti išaugusių užsakymų poreikį, veikti kuo operatyviau. Prekybos tinklai, prekiaujantys Lietuvos paukštininkystės ūkiuose užauginta produkcija, labai reiklūs - produkcija turi atitikti ne tik saugos ir kokybės kriterijus, būti šviežia, bet ir įtikti pirkėjo gomuriui. Dažna praktika, kai prekybos tinklų atstovai apsilanko paukščių ūkiuose ir gamybos vietose, siekdami susipažinti su auginimo ir gamybos technologijomis. „Daugiausia lietuviškos paukštininkystės produktais prekiauja „Maxima“. Matome, kad lietuviškos produkcijos paklausa auga. Tai rodo, kad žmonės vertina vietinę produkciją“, - sako minėtos asociacijos prezidentas.
Dar pamename laikus, kai parduotuvėse pirkdavome baltus kiaušinius, ir jie visi būdavo nuobodžiai vienodi. Šiandien nebereikia keliauti į turgus „pas bobutes“, nes vadinamųjų kaimiškų lietuviškų kiaušinių galite rasti prekybos centruose. Galite įsigyti kiaušinius vištų, ne tik laikomų narvuose, bet ir laikomų ant kraiko, galite rinktis ir ekologiškus kiaušinius. Jei pirksite kiaušinius, pažymėtus, jog šie yra ekologiški, tai reiškia, kad paukščiai daug laiko leido lauko aikštelėse, jiems buvo užtikrintas laisvas judėjimas po didelę teritoriją, bet to, tokioms vištoms dedeklėms užtikrintos specialaus lesalo sąlygos. Jei įsigyjate kiaušinius, kurie pažymėti, jog vištos laikytos ant kraiko, vadinasi, užtikrintas reikalavimas, kad paukštis laikytas ne narve, o laisvai vaikščiojo po teritoriją.
„Šiuolaikiniai paukštininkystės ūkiai yra visiškai kitokie, nei tarybiniais laikais, kai būdavo ankšti narvai. Kartu su Europos Sąjungos reikalavimais atėjo ir paukščių laikymo komfortas. Išsiplėtė narvų plotai. Ateities tendencija - palaidų paukščių laikymas. Jau dabar paukščių ūkiai, rekonstruojantys pastatus, naujų narvų neremontuoja, o taiko laisvo laikymo technologijas“, - sakė V.Tėvelis.
Griežta biologinė sauga
Norint išauginti kokybišką vištieną ir kiaušinius, paukščiai turi būti lesinami visaverčiu lesalu. Paukštininkystės ūkiuose nuolat vykdoma paukščių selekcija, tokie sparnuočiai būna geros genetikos ir produktyvūs, taigi kad jie „atiduotų“ produkciją, būtina užtikrinti lesalo kokybę. Įdomu tai, kad lesalai paukščiams turi atitikti net 150 parametrų.
Vis dar gajus mitas, esą į lesalus dedama antibiotikų, kad paukščiai negaištų ir įmonės susikrautų didelius pelnus. V.Tėvelis atkreipia dėmesį, kad antibiotikai niekada nenaudojami kaip pašarinis priedas prevencijai, tai Europos Sąjungoje yra uždrausta. Prekybos tinkluose galite pamatyti paukštienos produkcijos, kiaušinių, pažymėtų „be antibiotikų“ ženklu, tai reiškia, kad per visą auginimo laikotarpį paukščiai išauginti nepritaikant antibiotinio gydymo. Čia svarbu pabrėžti, kad paukščių ligų prevenciją ūkiuose užtikrina griežta biologinė sauga, į kurią, žinoma, įmonės nemažai investuoja. Tačiau norint rinkoje išlikti patikimu dalyviu, būtina dirbti sąžiningai.
Paklaustas, kuo vietinė produkcija pranašesnė už įvežtinę, minėtos asociacijos vadovas akcentavo griežtą Lietuvos veterinarinę kontrolę, trumpą produkcijos tiekimo grandinę, kuri užtikrina maisto šviežumą. „Užsienio firmos, norėdamos išnaudoti velykinį laikotarpį, sukaupia rezervą ir kiaušinius atiduoda ne visai šviežius. Iš Lenkijos, Ukrainos vežami pigūs kiaušiniai, kurie gali būti ir pastovėję. Įdomu tai, kad Ukrainoje netaikomi ES reikalavimai, o kiaušiniai atvežami pas mus pirkėjams. Nemažai iš Lenkijos (kas mėnesį iš Lenkijos įvežama apie 2,5 tūkst. tonos paukštienos) įvežamos paukštienos randama salmonelių. Mūsų Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba tą nuolat fiksuoja. Vadinasi, šlubuoja toje šalyje veiklos priežiūra“, - kalbėjo pašnekovas.
Parengta bendradarbiaujant su Lietuvos paukštininkystės asociacija
