Lazdynų verslo įkūrėjas: „Riešutų pasodinau ir voverėms“

- Jūs Lietuvoje buvote pirmasis, pradėjęs auginti lazdynus.

- Tiesiog norėjau būti pirmas ir buvau pirmas (juokiasi). Lazdynų verslą pradėjau Dzūkijoje, ten turėjau 4 ha lazdynų pasodinęs, po 10 metų perėjau į Kauno rajoną. Šiuo metu Macijauskuose turiu 16 ha riešutų giraitę, daugiausia auginu vienkamienius lazdynus, nes tokie perspektyvausi. Turiu dar apie 5 ha sodinukų, jais prekiaujame. Kadais turėjau apie 20 rūšių veislių, šiandien turiu perspektyviausias 4 lazdynų veisles, kurios puikiai dera. Pasilikęs esu tokias, kur riešutas stambus, pilnaviduris.

Dabar Lietuvoje jau nemažai lazdynų ūkių. Yra tam tikros atsparios šalnoms rūšys. Šiais metais lazdynai atlaikė šalnas, ir net gausūs derliai. Iš hektaro bus apie 4 tonas riešutų. Jeigu audrų nebus, nesulaužys medžių.

- Kas svarbu auginant lazdynus?

- Didžiausias priešas lazdynui yra žolė, ją reikia pjauti. Jeigu žolė bus didesnė už medį, tai jokios naudos. Kitaip sakant, jei laiku viską apdirbi, bus gerai. Svarbiausia neapleisti visko.

Taip pat svarbu apsaugoti nuo kenkėjų, kad neėstų lapų, ypač nuo straubliuko, kai pavasarį lazdynai žydi, šis kenkėjas lenda į žiedą. Taigi nuo straubliuko medžius reikia apdoroti. Kai namų darbus padarai, derlius būna geras ir skanus rudenį.

Žinoma, lazdynus puola ir paukščiai. Nėra 100 proc. priemonės, kuri atbaidytų paukščius. Kauno rajone labai daug kėkštų, daug riešutų nuneša. Turime dujines patrankas, mikrofonus, vanagų balsus paleidžiame.

- O voverės?

- Nėra jų mano ūkyje, nors labai norėčiau jų užveisti. Miške gyvenu, už tvoros pilna voverių, bet pas mane laukuose nėra, pas mane trys vokiečių aviganiai laksto, matyt, jų voverės ir bijo. Už tvoros pusę kilometro pasodinau lazdynų ne vien voverėms, ir paukšteliams. Moku dalintis.

Todėl ir gyvenu miške, nes myliu gamtą ir gyvūnus. Kadais gyvenau mieste, trūko oro, dabar gyvenu miške, daugiau deguonies, esu laimingesnis. Lazdynų verslą ne iš bado pradėjau. Man jau daugiau nei 50 metų, gyvenimą jau matau kitomis akimis.

- Šiandien esate laimingesnis nei būdamas labai jaunas?

- Kai esi jaunas, tai esi kvailas. Dabar ir smegenų daugiau. Be to, džiaugiuosi, kad kuriu, dirbu Lietuvoje, o ne užsienyje. Norisi stengtis dėl Lietuvos. Visur gerai, bet Lietuvoje yra geriausia. Patikėkite! Daug kur teko važinėti, kitose šalyse vis tiek būsi svetimkūnis. O Lietuva yra tavo. Aš esu patriotas. Lietuvoje tik dirbti reikia. O lietuvių yra mandrų, nenori dirbti, bet nori turėti. Taip niekur nėra. Jeigu tu dirbsi, tai ir užsidirbsi.

- Turite vaikų, ar jie planuoja tęsti jūsų lazdynų auginimo verslą?

- Turiu sūnų. Šiais laikais vaikai ne į ūkį, o į kompiuterį... Duok Dieve, kad tik mokslai sektųsi. Gamtą reikia mylėti, jeigu nėra meilės, nepriversi. Jeigu norės vaikas, tai ir dirbs ūkyje. Matysime, dar nedidelis jis yra.

- Jūs pats gamtą mylite, kokia jūsų profesija?

- Esu elektrikas. Visada svajojau būti girininkas. Tai tapau pats sau girininkas. Turiu savo lazdynų giraitę (juokiasi). Dar turiu ir bičių nemažai. Apie 150 šeimų.

- Kada nuimate lazdynų derlių?

- Pernai skynėme rugpjūčio 20 dieną, skiname kekėmis, žaliomis, nes taip skintų riešutų paklausa labai didelė. Važinėju per ūkininkų turgelius ir tiekiu lietuvišką produkciją, noriu žmonėms pasiūlyti šviežią produktą, o ne iš užsienio parvežtą. Nuskinta kekė savaitę išbūna sultinga. Tokius riešutus reikia valgyti iškart, o ne laikyti žiemai.

Riešutai, kurie patys nukrenta ant žemės, jau visiškai sunokę, tokius galima laikyti ir kelerius metus. Parduodu šiek tiek ir perpardavinėtojams. Bet šiais metais sakiau, stengsiuosi pats prekiauti viską, būsiu Klaipėdos, Rietavo turguose, gal ir į Vilnių, Kauno rajoną spėsiu.

Jau daug metų riešutų, medaus kaina nekilo nė euro. Riešutai kainuos po 5-7 eurus už kilogramą.

- Kasdien tupinėti prie lazdynų nereikia?

- Kai ūkininkavau Dzūkijoje ir Kaune, tai buvo pragaras, nes dirbti reikėjo kasdien, dar bičių, kaip minėjau, turiu. Bėgiojau ir bėgiojau. Šiuo metu turiu lazdynų tik Macijauskuose. Nesakau, kad visiškai rojus, bet rojus savotiškas, nori dirbi, nori nedirbi. Bėgioti nebereikia. Lazdynas gerai, nes tai ne uoga, ne braškė. Buvo metų, kai riešutų krituolius rinkau net vasarį, kelias tonas surinkau. Tiesiog rugpjūtį imant derlių dar liko ant medžių, atrodė nedaug... Pavasarį lapai nukrito, vėjas papūtė - pilna riešutų! Gerai išsilaikė, pardaviau.

Su technika rinkti nesunku, važiuoji ir dainuoji. Smagu. Per trejus ketverius metus iš lazdynų neprasigyvensite, nes medis mažas, mažas ir pelnas. Lazdynai yra ateities pelnas. Šiandien galiu sakyti, kad man jau gerai.

- Daug sulaukiate kreipimųsi, kokius lazdynus auginti, kaip, ar verta ir pan.?

- Visą 18 metų prakaitą atiduodu rimtiems klientams, kurie perka sodinukus ir veisia dideles plantacijas. Neturiu pavydo. Nežinau, kiek turi praeiti metų, kad būtų didelė konkurencija. Pernai „Lidl" paskambino, pasakė, visus taškus uždaryk, niekam nepraduok ir po 4-5 eurus riešutus jiems parduok. Nedaviau jiems. Stengiamės patys prekiauti, kad žmonės kuo daugiau sužinotų apie lietuvišką produkciją.

Žinoma, dabar kalbu lengvai, pati auginimo pradžia buvo labai sunki, 6-7 metus, kol lazdynus įveisiau Lietuvoje, kokių tik epitetų apie save negirdėjau - ir melagis, ir sukčius, ir „pirikūpas". Šiandien lazdynų auginimas nebėra naujovė. Kaip jau sakiau, žmonės labai perka riešutus kekėmis, nespėjame skinti ir parduoti. Plėstis irgi neplanuoju, padariau, kiek norėjau, ir tuo džiaugiuosi. Atvirai pasakius, iš 4 ha šeima gali išgyventi. Aš turiu 16 ha. Tai tikrai užtenka.

- Sakote, didmenininkams neduodate, jei atvirai, kodėl?

- Pasakysiu tiesiai šviesiai - nenori niekas iš karto mokėti. Kita vertus, yra įsipareigojimai. Rugpjūčio gale lazdynai sunoks, o iki to laiko gali būti audrų, krušos, gali šakas išlaužyti. Įsipareigosi, tau vėtros išlaužys medžius, tada nežinosi, ką daryti. Tiesiog noriu laisvai gyventi. Ką turiu, tą parduodu ir tuo džiaugiuosi. Savaitgalį po 3-4 tonas parduodame. Per dieną priskiname 800 kg. Tai kai padirbi taip mėnesį, rankų nelabai paneši (juokiasi). Nuo žemės riešutus renka jau technika. Tada gali sau švilpauti.

Nesu jokios europinės paramos prašęs, pats viską susipirkęs. Suprantate, už ačiū nieko niekas neduoda. Kam man paramą imti už 200 tūkst. eurų, jei galiu už 30 tūkst. nusipirkti dėvėtą ir dirbti tą patį.

Viskas Lietuvoje yra gerai, tik meldžiamės, kad karo nebūtų. O dėl politikos... Joks politikas tau ant lėkštutės nieko neatneš. Turi pats užsidirbti. Niekada nebuvau pratęs gyvenime, kad kažkas man ką duotų. Viską pats užsidirbu, esu PVM mokėtojas, moku visus mokesčius, einu gydytis privačiai, nelaukiu, kol kas ką duos. Kad tik sveikatos būtų!