Karas su kuro kainomis pralaimimas

Pirmasis pasisakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, pristatęs, kokių žingsnių imtasi energetikos sektoriuje. Jis informavo, kad pasirašė įsakymą, pagal kurį jau nuo vakar degalinės įpareigotos kiekvieną darbo dieną ne vėliau kaip iki 10 val. pateikti duomenis Lietuvos energetikos agentūrai apie tos dienos 10 val. pardavimo kainas: benzino, dyzelino bei suskystintųjų naftos dujų.

Pasak ministro, tai paskatins konkurenciją, nes vairuotojai rinksis degalines, kuriose kainos žemiausios.

Ž.Vaičiūnas akcentavo, kad informacijos apie degalų kainas teikimas neduos efekto tol, kol degalinės neturės apribojimo didinti degalų kainas neribotą skaičių per dieną.

Šiuo metu teisės aktuose nėra nustatyto specialaus reikalavimo, reglamentuojančio degalų kainų keitimo dažnį degalinėse.

Socialdemokratė Birutė Vėsaitė pasidomėjo, kuo siūlymas kartą per dieną fiksuoti kainas degalinėse skirtųsi nuo prezidento siūlymo kasdien nustatinėti kainų lubas.

Pasak Ž.Vaičiūno, esminis skirtumas yra tas, kad kainos nebūtų reguliuojamos tam, jog neatsirastų kuro trūkumas: jei dirbtinai kaina būtų nuspaudžiama iki tokio lygio, kad įmonės tiesiog būtų priverstos eksportuoti kurą, jo imtų trūkti mūsų vairuotojams.

Ministras sulaukė ir klausimo, kiek dar laiko kainų pasiutpolkę, Tarptautinės energetikos agentūros prognozėmis, turėtume, jei karas Artimuosiuose Rytuose baigtųsi.

Pasirodo, kainos labai greitai normalizuotųsi ir situacija rinkoje realiai grįžtų į praėjusių metų spalio-lapkričio padėtį.

Po jo buvo kamantinėjamas finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

Pasak jo, vienas svarbiausių Vyriausybės siūlymų - mažinti dyzelino akcizą, taip siekiant amortizuoti dyzelino kainos sukeliamą šoką. Taip traukinių bilietams įvesta 50 proc. nuolaida.

Tačiau konservatoriui Jurgiui Razmai užkliuvo, kodėl nuspręsta tik traukiniais vežioti 50 proc. pigiau.

„Daugelis žmonių turbūt labiau autobusais gali pasiekti norimas vietas. Kodėl nebuvo panašus dalykas numatytas ir autobusų vežėjams?" - domėjosi parlamentaras.

Ministras paaiškino, kad traukiniai yra valstybiniai, todėl šią priemonę galima pradėti taikyti greičiau.

„Sutinku, kad traukiniais tikrai ne visur galima nuvykti, bet, manau, praėjus šiek tiek laiko galėsime matyti, kiek ši priemonė efektyvi, kiek išaugs srautas žmonių. Tai leis spręsti, kaip stipriai tos kainos darė įtaką žmonių gyvenimo ir vartojimo įpročiams. Aš manau, kad pradėti nuo geležinkelių yra tikrai teisingas sprendimas", - kalbėjo K.Vaitiekūnas.

„Aušrietis" Aidas Gedvilas teiravosi, kodėl Lietuva nesiima tokių sprendimų, kaip Lenkija, kur dyzelino kainos dėl akcizų sumažinimo ir kitų priemonių krito iki 1,8 euro.

Anot finansų ministro, kad mes išlaikytume tokias kainas, turėtume rasti biudžete papildomų lėšų.

„Tos lėšos turėtų būti arba patraukiamos nuo kitų sektorių, tokių, kaip švietimas, sveikatos apsauga, keliai, gynyba, arba ta našta perkeliama ateities kartoms skolinantis.

Mano nuomone, tas mūsų pasirinktas nuosaikus kelias yra visai neblogas. Manau, kad reiktų vadovautis tiek patirtimi iš praeitos krizės, tiek ir dabartinėmis rekomendacijomis vis dėlto koncentruotis į tikslines priemones, o ne bandyti tas kainas kažkaip atsukti į prieškarinį lygį, nes, kad ir kiek ten lėšų įdėtum, vargu, ar tai galima pasiekti", - kalbėjo ministras.

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Paulius Petrauskas paguodė, kad dabartinė padėtis dujų rinkoje yra nepalyginama su situacija, buvusia prasidėjus Rusijos karui prieš Ukrainą.

„Tuomet dujų kaina išaugo penkis kartus, šiuo metu fiksuojamas maždaug 40 proc. dujų kainų augimas. Nepaisant to, rizika išlieka.

Pavyzdžiui, Kataras tiekia apie 20 proc. visų pasaulio suskystintųjų dujų, todėl, geopolitiniam konfliktui plečiantis, dujų kainų šoko tikimybė išlieka. Svarbiausias šios dienos klausimas yra ne tai, ar Lietuva atlaikys šią krizę, svarbiausias klausimas yra tai, ar gebėsime gana tiksliai ir laiku sureaguoti ten, kur poveikis gali būti skausmingiausias", - pabrėžė viceministras.

Anot jo, trumpuoju laikotarpiu turime neleisti, kad laikinas išorinis šokas padarytų ilgalaikę žalą konkurencingiems Lietuvos verslams.

„Ministerija, reaguodama į situaciją, inicijavo naują tiesioginių paskolų priemonę, kuriai numatyta skirti 100 mln. eurų. Ši pagalba pirmiausia skirta įmonėms, kurios realiai pajuto krizės poveikį ir kurioms būtinos papildomos lėšos kasdienei veiklai, tai yra apyvartinės lėšos", - pabrėžė P.Petrauskas.

Be to, anot jo, Lietuva turi konkuruoti ne vien darbo jėga, bet ir investicine aplinka, todėl siūloma kurti valstybės subsidijų priemonę itin stambioms investicijoms.