2 nuotr.Į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdį iškviestas Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta pareiškė, kad Lietuvai negresia joks pavojus dėl to, jog žlugo trys JAV bankai.
Pasak S.Krėpštos, tik vienas iš žlugusių JAV bankų priskirtinas prie vidutinių - buvo 16-as pagal dydį šalyje, kurio turtas buvo vertinamas daugiau nei 200 mlrd. dolerių. Kitas buvo mažesnis, o kelios dienos prieš tai savanoriškai užsidarė ir dar vienas bankas, susidūręs su panašiomis problemomis.
Pasak jo, bankų griūtį nulėmė kelios priežastys. Viena jų - didelis milžiniškų indėlių skaičius. Visi bankai veikė rizikinguose kriptovaliutų sektoriuose. Kriptosektoriui smukus, milžiniški indėliai buvo atsiimti ir bankai susidūrė su likvidumo problemomis. Be to, bankų vertybiniai popieriai buvo itin didelės trukmės, kylant palūkanoms jų vertė krenta. Kai bankai susidūrė su likvidumo problemomis, vertybinius popierius pardavė su nuolaida, kas tapo nuostoliais. Dar viena priežastis - pastaraisiais metais JAV sušvelnino smulkių ir vidutinių bankų likvidumo reikalavimus.
S.Krėpštos teigimu, Lietuvai pavojus negresia, nes ir likvidumo reikalavimai bankams nėra sumažinti, ir Lietuvos komercinių bankų verslo modelis ir turto struktūra yra visai kitokia.
„Akivaizdūs skirtumai, lyginant bankinę sistemą Lietuvos ir tuos bankus, kurie susidūrė su problemomis Amerikoje, pati struktūra yra visai kitokia, tai ir verslo modelis, ir įsipareigojimų struktūra ne tokia koncentruota. Mūsų bankai žymiai daugiau turi indėlių iš fizinių asmenų, mažesne apimtimi, kartu ir diversifikuoti finansavimo šaltiniai žymiai labiau yra, taip ir turto struktūroje neturime tokių bankų, kurie visą turtą būtų investavę į vertybinius popierius ir ypač ilgo laikotarpio vertybinius popierius, kurie ir sukėlė tuos nuostolius, kai juos teko parduoti", - sakė Lietuvos banko valdybos narys.
Pasak jo, Lietuvoje „turime net perteklinį likvidumą, iš ko kyla poreikis kalbėti apie solidarumo įnašą, šia prasme tie likvidumo rezervai yra tikrai labai geri, atsargos yra didelės; nerimo dėl likvidumo situacijos sistemos mastu tai tikrai nėra".
Komiteto narys Valius Ąžuolas pastebėjo, kad Švedijos pensijų fondai žlugusiuose JAV bankuose prarado apie milijardą dolerių, ir pasiteiravo, ar tas pats negresia Lietuvoje veikiantiems pensijų fondams bei ar juose esantys žmonių pinigai yra apdrausti. Ir dar stebėjosi, kodėl Lietuvos bankas šneka, jog indėlių draudimas yra pakankamas, kai Indėlių draudimo fonde teturime apie 260 mln. eurų, o „Snoro" atveju reikėjo išmokėti 1,2 mlrd. eurų draudimo išmokų.
S.Krėpšta atsakė: europiniai reikalavimai nurodo, kad Indėlių draudimo fonde būtų bent 0,8 procento visų apdraustų indėlių. Šis lygis Lietuvoje jau pasiektas, bet mes turime ambicingesnį tikslą: turėti 2 procentus fonde.
Į pirmąjį klausimą teatsakė, kad pinigai fonduose nėra apdrausti, bet esą dėl to jokio pavojaus nėra.
