Įstrigę vilkikai vis dar negali pajudėti iš pasienio su Baltarusija

„Stovime, lyg įkalti - jokių gerų naujienų. Vienintelis dalykas yra, kad keli autovežiai įvažiavo į Baltarusiją. Kiti pro Baltarusiją iš Lietuvos važiuoti pasiruošę vežėjai - susilaiko. Jie jau buvo žadėjo startuoti, tačiau pamatę, kad Baltarusija neišleidžia ten vis dar užstrigusių vilkikų - atsirado baimė, kad dar daugiau transporto priemonių bus prarasta", - Eltai penktadienį ryte sakė E. Mikėnas.

Jam vėliau antrino ir Tarptautinio transporto bei logistikos aljanso (TTLA) generalinis direktorius Povilas Drižas.

„Situacija yra nepakitusi. Status quo koks yra, toks yra. Mano žiniomis, iš mūsų turimų vilkikų dar niekas neparvažiavo į Lietuvą - jie nėra išleidžiami iš parkavimo aikštelių. Tiesa, yra paskleista žinia, kad kol Lietuvos ir ir Baltarusijos ministrai nepasikalbės, tol nieko ir nebus", - Eltai teigė P. Drižas.

Lietuva sieną su Baltarusija atidarė vidurnaktį iš trečiadienio į ketvirtadienį, nuo to laiko pasienyje įstrigę Lietuvos vežėjai negali išvykti iš specialių stovėjimo aikštelių.

Prasidėjus kontrabandinių balionų antplūdžiui, Vyriausybė spalį mėnesiui, iki lapkričio 30 d. vidurnakčio, nusprendė uždaryti paskutinius Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus (PKP) su Baltarusija, tačiau Vyriausybės sprendimu jie atidaryti anksčiau.

Skelbta, jog pasienyje įstrigusios transporto priemonės su lietuviškai numeriais perkeltos į specialiai įrengtas stovėjimo aikšteles bei už tai apmokestintos 120 eurų mokesčiu.

„Linava" prezidentas sakė turintis duomenų, kad Baltarusija reikalauja derybų su Lietuva Užsienio reikalų ministerijų (URM) lygmeniu.

Visgi vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius anksčiau ketvirtadienį sakė tokių duomenų neturintis.

Kaip skelbta, pasienyje gali būti įstrigę iki tūkstančio Lietuvoje registruotų vilkikų.

Sprendimą atidaryti sieną anksčiau numatyto termino Lietuvos Vyriausybė priėmė po to, kai sumažėjo kontrabandinių balionų iš Baltarusijos srautai, trikdantys šalies oro uostų darbą.

Visgi atidarius sieną balionai ketvirtadienio vakarą vėl sutrikdė Vilniaus oro uosto veiklą - po naujausio incidento premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas teigė, kad, jei balionų antplūdžiai kartosis, vėl gali būti priimtas sprendimas dar kartą uždaryti sieną.

Nemato pagrindo pasiduoti

Baltarusijai neišleidžiant Lietuvoje registruotų vilkikų ir siekiant susitikimo ministerijų lygiu, Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigia nematanti pagrindo pasiduoti šantažui ir žada didinti spaudimą režimui.

„URM nemato jokio pagrindo pasiduoti prievartai ir šantažui iš Baltarusijos pusės“, – teigiama ministerijos komentare.

„Lukašenkos režimo veiksmus vertiname kaip dar vieną bandymą išnaudoti bet kokią situaciją spaudimui Lietuvai daryti, ieškant naujų režimo legitimizavimo kelių“, – rašoma jame.

Anot URM, Baltarusijos režisuojama situacija, kai Lietuvos įmonių turtas laikomas įkaitu, tik dar labiau sustiprina Lietuvos pozicijas siekiant griežtesnių sankcijų Lukašenkos režimui įvedimo.

„ES piliečių, o dabar ir jų nuosavybės grobimas nepakeis ES principų santykiuose su ją atakuojančia diktatūra – bus tęsiama tarptautinė izoliacija ir didinamas spaudimas režimui“, – pabrėžė ministerija.

Nereikia daryti tragedijos

Prezidentas Gitanas Nausėda mano, kad neturėtume stebėtis, jog Lietuvai net atidarius pasienio punktus, Baltarusijoje strigę vilkikai vis tiek negali grįžti namo. Anot valstybės vadovo, kontaktai su baltarusiais yra užmegzti ir siekiama išsiaiškinti, kokia yra reali situacija.

„Pirmiausia, turime žinoti su kuo turime reikalą – nuo 2021 m. ši valstybė mums davė daug puikių pavyzdžių dėl to, kokie yra jos kėslai ir veiklos principai, tad labai stebėtis neturėtume. Nereikia pulti ir daryti iš to tragedijos. Pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokios yra tariamos ar tikros priežastys, kad mūsų vilkikai iš Baltarusijos vis dar nejuda“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Nausėda.

„Galbūt, tai nėra sąmoningas mėginimas sulaikyti, o bandymas parodyti kažkokią derybinę poziciją. Išsiaiškinsime netrukus – kontaktai užmegzti, žmonės dirba ir pirmiausia turime gauti paaiškinimą iš pačios Baltarusijos“, – tikino prezidentas.

Jis stebėjosi, kad Lietuvos įmonės kelis vilkikus išsiuntė į Baltarusiją, nepaisant to, kad iš pasienio dar neparkeliavo nė viena užstrigusi transporto priemonė.

„Tai, kad mūsų vežėjai toliau vieną kitą vilkiką siunčia į Baltarusiją, vertinu kaip tikrai didelę drąsą. Ypač, kai konfliktas dar neišspręstas“, – sakė G. Nausėda.