Finansiniai spąstai, į kuriuos patenkame visi – ir kaip iš jų išlipti

Finansinė disciplina nėra susijusi su griežtu atsisakymu visų malonumų. Tai labiau gebėjimas sąmoningai planuoti, numatyti, kas laukia rytoj, ir kurti gyvenimą, kuriame pinigai teikia saugumo jausmą, o ne tampa nerimo šaltiniu. Kiekvienas iš mūsų gali mokytis valdyti savo finansus taip, kad jie tarnautų mums, o ne mes jiems. Tad kokios klaidos kainuoja brangiausiai ir kaip jų išvengti, kad pinigai taptų ramybės, o ne streso priežastimi?

Gyvenimas nuo algos iki algos

Tai viena dažniausių situacijų, į kurias patenka daugybė žmonių. Gavus atlyginimą pirmiausia sumokamos sąskaitos, grąžinamos paskolos, padengiamos prenumeratos, o likusi suma dažnai ištirpsta vos per kelias dienas. Likus kelioms savaitėms iki kito atlyginimo, atsiranda nerimas - ką daryti, jei netikėtai suges automobilis ar prireiks papildomų išlaidų sveikatai? Toks gyvenimo būdas sukuria priklausomybę nuo kiekvieno mėnesio įplaukų ir atima finansinį saugumą. Žmogus tarsi sukasi ratu, iš kurio sunku ištrūkti, nes neturi tvirto pagrindo, vadinamo „finansine pagalve", kuris leistų ramiai reaguoti į netikėtumus.

Finansų specialistai rekomenduoja turėti bent trijų ar šešių mėnesių išlaidų dydžio rezervą. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti sunkiai pasiekiama, tačiau pradėti galima nuo mažų žingsnių, kas mėnesį atidedant bent dešimtadalį pajamų. Taip pamažu formuosis įprotis taupyti, o kartu atsiranda ir vidinė ramybė. Net kukli, bet nuosekliai auganti suma suteikia pasitikėjimo bei laisvės jausmą, leidžiantį planuoti ateitį be įtampos.

Skolos be aiškaus plano

Skolintis savaime nėra blogai, tačiau problema atsiranda tada, kai tai daroma neapgalvotai ir be aiškaus plano. Dažnas žmogus pasiima kreditinę kortelę, vėliau dar mažą vartojimo paskolą naujam pirkiniui, o dar po kurio laiko ir paskolą atostogoms. Iš pirmo žvilgsnio šie įsipareigojimai atrodo nedideli, tačiau mėnesinės įmokos pamažu tampa sunkiai pakeliamos. Kai asmenys turi daug skirtingų įsipareigojimų, skirtingiems kreditoriams, o terminai ir palūkanos skiriasi, atsiranda finansinis chaosas, kuomet žmogus nebevaldo savo pinigų srautų, o tik stengiasi suspėti sumokėti visiems. Tokiose situacijose verta pagalvoti apie paskolų refinansavimą - galimybę sujungti visus įsipareigojimus į vieną ir taip sumažinti bendrą finansinę naštą.

Patikimos platformos, pavyzdžiui, Paskolų Klubas, siūlo skaidrius sprendimus, kurie gali padėti susigrąžinti aiškumą ir ramybę. Tokiu būdu vietoje kelių skirtingų skolų lieka vienas konkretus mokėjimo planas, o biudžetą tampa lengviau planuoti. Tai nėra stebuklas, o tiesiog protingas būdas atgauti finansinę pusiausvyrą ir išvengti streso, kurį sukelia įsipareigojimų gausa.

Impulsyvūs pirkiniai

Ši situacija pažįstama daugeliui. Naujas telefonas, išpardavimo metu pastebėtas paltas ar spontaniškas skrydis savaitgaliui dažnai atrodo kaip mažas atlygis už kasdienes pastangas. Tačiau tokie impulsyvūs pirkiniai, kartojami vis iš naujo, pamažu tampa įpročiu, kuris tyliai išbalansuoja biudžetą ir ilgainiui kelia stresą.

Psichologai pastebi, kad spontaniški pirkimai dažnai būna emocijų pasekmė. Juos lemia nuovargis, stresas ar net nuobodulys, o apsipirkimas trumpam suteikia palengvėjimo ir pasitenkinimo jausmą. Kad išvengtumėte šių spąstų, verta pritaikyti vadinamąją 24 valandų taisyklę. Prieš įsigydami daiktą, palaukite parą ir, jei po šio laiko vis dar jaučiate, kad pirkinys iš tiesų reikalingas, tai bus ženklas, kad sprendimas apgalvotas, o ne emocinis. Dar viena veiksminga priemonė - prieš išleisdami pinigus, paklauskite savęs, ar šis daiktas būtinas, ar tikrai reikalingas, ar tiesiog jo norite šią akimirką. Tokia savianalizė padeda sustoti ir įvertinti pirkinius racionaliai.

Nežinojimas, kur dingsta pinigai

Daugelis žmonių įsitikinę, kad pagrindinė jų finansinių sunkumų priežastis yra per mažos pajamos. Vis dėlto dažniau problema slypi ne uždirbamame, o išleidžiamame pinigų kiekyje. Kai išlaidos nėra sekamos, pinigai išslysta tarsi pro pirštus. Atrodytų, tai tik kasdienė kava, prenumerata, keli smulkūs pirkimai internetu ar maistas išsinešimui, tačiau susumavus visus šiuos įpročius, per mėnesį susidaro įspūdinga suma.

Kiekvienas esame sau sakę, kad „šį mėnesį tikrai taupysiu", bet vis tiek galiausiai stebimės, kur pradingo pinigai. Taip nutinka todėl, kad daugelis išlaidų atrodo tokios mažos, jog net nesinori jų fiksuoti. Vis dėlto būtent jos ir sudaro didžiausią skirtumą tarp finansinės tvarkos ir nuolatinio jausmo, kad pinigų niekada neužtenka.

Finansų planavimas nėra toks sudėtingas, kaip kai kuriems asmenims gali pasirodyti, nes kartais pakanka paprastos užrašų knygelės arba „Excel" lentelės, kurioje kasdien pasižymite išlaidas. Norintiems patogumo verta išbandyti išlaidų sekimo programėles, kurios padeda aiškiai pamatyti, kur keliauja jūsų pinigai, o tai savaime keičia kasdienius įpročius, kai viską matote juodu ant balto. Taip ir sprendimai tampa racionalesni, ir spontaniškų pirkimų gerokai sumažėja.

Ateities neplanavimas

Daugelis žmonių vengia galvoti apie investavimą, pensiją ar didesnius gyvenimo tikslus, nes šie dalykai atrodo pernelyg tolimi, o gyvenimas vilioja jau dabar. Tačiau tik tie, kurie planuoja rytojų, gali iš tiesų gyventi be nerimo. Pensija, vaikų išsilavinimas, būsto remontas ar seniai atidėta kelionė tampa lengviau pasiekiami, kai pasiruošimas prasideda laiku. Be to, investavimas ar taupymo planai nereikalauja didelių pajamų. Tai priemonės, prieinamos kiekvienam žmogui, kuris nori atsakingai valdyti savo pinigus. Svarbiausia čia yra nuoseklumas, nes net mažos, bet reguliarios įmokos į taupymo sąskaitą ilgainiui sukuria tvirtą pagrindą ateičiai. O jeigu trūksta žinių, visada galima pasinaudoti daugybe nemokamų šaltinių, kaip finansinio raštingumo kursai, tinklalaidės ar knygos apie asmeninius finansus. Jų turinys paprastas, bet gebantis iš esmės pakeisti požiūrį į pinigų valdymą ir padėti atrasti ilgalaikės ramybės pojūtį.

Emociniai sprendimai vietoje racionalių

Pinigai dažnai siejami su emocijomis, nes jie mums reiškia ne tik skaičius sąskaitoje, bet ir saugumo, pasitikėjimo bei savivertės jausmą. Būtent todėl finansiniai sprendimai neretai priimami vadovaujantis jausmais, o ne skaičiais. Vieni perka, kad pasijaustų geriau, kiti bijo praleisti „gerą pasiūlymą", treti pasiduoda spaudimui atrodyti sėkmingiems. Tačiau emocinis požiūris į pinigus dažniausiai veda prie streso ir finansinės įtampos.

Kad emocijos netrukdytų priimti racionalių sprendimų, verta iš anksto susikurti aiškias asmenines taisykles. Pavyzdžiui, galite nuspręsti, kad brangesnius pirkinius leidžiate sau įsigyti tik po 24 valandų apmąstymo, o dalį pajamų kas mėnesį skiriate „malonumų fondui". Tai padeda išlaikyti pusiausvyrą, pasimėgauti gyvenimu be kaltės jausmo ir kartu išsaugoti finansinį stabilumą.

Skaitmeninio pasaulio spąstai - kai viskas pasiekiama akimirksniu

Gyvename laikais, kai beveik viską galime gauti akimirksniu. Keli paspaudimai telefone ar kompiuteryje, ir jau įsigyjame naują prekę, užsisakome prenumeratą ar pateikiame paraišką paskolai. Šis patogumas neabejotinai palengvina kasdienybę, tačiau kartu kelia ir riziką, nes sprendimai priimami taip greitai, kad nelieka laiko įvertinti, ar jie tikrai būtini ir naudingi. Būtent todėl itin svarbu sustoti bent kelioms minutėms, pasvarstyti ir sprendimus priimti ne emocijų, o faktų pagrindu.

Didžiausios finansinės klaidos retai įvyksta staiga - jos kaupiasi pamažu. Vieną mėnesį pavėluota sąskaita, kitą impulsyvus pirkinys ar neapgalvota paskola, ir galiausiai tai virsta našta, kuri slegia kasdienybę. Vis dėlto gera žinia ta, kad finansinė tvarka visada gali būti atkurta, nes stabilumas prasideda nuo paprastų dalykų: planavimo, išlaidų stebėjimo, taupymo ir atsakingo skolinimosi. Kai šie įpročiai tampa sąmoningi, dingsta nuolatinis nerimas dėl netikėtų situacijų, o pinigai pradeda teikti ramybę, o ne stresą.

Galiausiai tikras finansinis saugumas nėra susijęs su tuo, kiek turite, bet su tuo, kaip valdote tai, ką turite. Gebėjimas priimti apgalvotus sprendimus, išlaikyti pusiausvyrą tarp poreikių ir galimybių bei planuoti ateitį suteikia ne tik finansinę, bet ir emocinę laisvę.