Darbdaviai: TVF rekomendacijos į darbo rinką pritraukti daugiau migrantų atspindi realybę

Anot Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentės Aurelijos Maldutytės, jau ne vienerius metus kalbama apie darbo jėgos mažėjimo riziką, todėl dabar svarbiausia diskutuoti ir užtikrinti efektyvesnę ilgalaikę migracijos politiką.

„Manau, kad tai yra iš tikrųjų realybę atspindinčios įžvalgos. Mes jau ne vienerius metus kalbame apie tai, kad darbuotojų trūksta ir jau anksčiau skelbti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrimai sakė, kad iki 2050 metų mes neteksime maždaug 30 proc. darbingo amžiaus žmonių, (…), tai buvo labai aiškiai paskaičiuoti dalykai ir tai verčia mus nerimauti“, – Eltai teigė Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentė A. Maldutytė.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius tikina siūlymams taip pat pritariantis. Anot jo, TVF rekomenduojamas 20 tūkst. migrantų įsileidimas kasmet šalyje neturėtų kelti problemų.

„Mes turime 160 tūkstančių struktūrinių bedarbių, iš kurių pusė nejuda, kurie nėra neįgalieji ar dar kas nors. Iš kitos pusės, turime pastovų poreikį ir turime beveik 200 tūkstančių užsienio piliečių, būnančių pas mus. Tai faktas, kad tie dvidešimt tūkstančių kasmet tikrai nepadarys jokios neigiamos įtakos ir mes, be abejo, žiūrime pozityviai į šitą siūlymą ir rekomendaciją“, – Eltai komentavo V. Janulevičius. 

Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Algirdo Syso teigimu, nors ateityje gali tekti įsileisti daugiau darbuotojų iš užsienio, galbūt jų skaičius galėtų būti mažesnis nei nurodo TVF. Anot politiko, pirmiausia reikėtų susigrąžinti į užsienį emigravusius Lietuvos gyventojus. 

„Bet kokiu atveju, jeigu mes norime turėti ekonominį augimą, mes turėsime įsivežti dalį darbuotojų. Galbūt ne dvidešimt tūkstančių, gal reikės dešimt ar penkių tūkstančių“, – Eltai teigė A. Sysas.

„Mano galva, būtų geriausia būtų susigrąžinti savo darbuotojus, kurie Norvegijoje silkėms uodegas kapoja ar Švedijoje kažką stato, ar kitus“, – pridūrė jis.

Dabartinė kvotų sistema turi daug trūkumų

Darbdavių konfederacijos prezidentės manymu, atsižvelgiant į tai, jog siekiama užtikrinti stabilią darbo jėgą, šiuo metu taikoma atvykstančių dirbti užsieniečių kvotų politika turi trūkumų. Anot jos, kvotos yra neteisingai skaičiuojamos, kadangi atvykusiam žmogui persigalvojus ir palikus šalį kvotos vienetas vis tiek laikomas panaudotu.

„Bėda yra tame, kad tie žmonės, ypač sunkesniuose darbuose, pavyzdžiui, tolimųjų reisų darbuotojai, (…) kažkiek laiko padirba ir grįžta namo užsidirbę pinigėlio. Mums į tas pačias darbo vietas reikia juos keisti, plius dar reikia kažkokių naujų (darbuotojų – ELTA), nes darbo vietos atsilaisvina naujai“, – teigė ji. 

„Kvota skaičiuojama pagal tai, kiek yra išduota lapelių, leidžiančių žmonėms atvažiuoti, o ne pagal tai, kiek jų realiai pradėjo Lietuvoje dirbti. Tai reiškia, kad, jeigu mes išdavėme lapelį, bet tas žmogus persigalvojo ir išvažiavo dirbti į kokią Lenkiją, jis vis tiek išnaudojo tą kvotos vienetą“, – tęsė A. Maldutytė. 

Savo ruožtu Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas A. Sysas tikino kvotų sistemoje trūkumų nematantis. 

„Aš pritariau kvotų įvedimui, nes buvo laikai, kai kvotų išvis nebuvo ir vežė kiek norėjo ir kaip norėjo, tai aš manau, kad tai drausmina darbdavius, reikalauja, kad šiek tiek daugiau dirbtų ir su Lietuvos darbuotojais, kurie neturi darbo tuo laiku“, – teigė Seimo narys.

„Nemanau, kad dabartinė kvotų sistema yra bloga“, – tęsė A. Sysas.

Svarbiausia - ilgalaikės migracijos politikos sąlygos

A. Maldutytės teigimu, šiuo metu migrantų integracijai į darbo rinką daug kliūčių kelia paini migracijos politikos sistema, valdoma kelių ministerijų. 

„Kai mes kalbame apie darbo migraciją, mes labai dažnai pradedame kalbėti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovais, nes tai yra (…) darbo santykiai, bet užsieniečių teisinės padėties įstatymas jau yra Vidaus reikalų ministerijos (VRM), tai išeina taip, kad, (…) labai daug šeimininkų ir tada niekas neatsakingas. Tada dar migracijos departamentas – VRM priklauso, irgi ne SADM“, – sako darbdavių atstovė.

„Ir (reikia užtikrinti – ELTA) ilgalaikę migracijos politiką, kaip mes ją dėliosime, kad nesikeistų. Kas pusę metų mes vis išgirstame kažkokią naujieną, kažkokį pakeitimą, nes tos kvotos, ar tai yra geriausias variantas? Turbūt reikėtų irgi diskutuoti“, – tikina ji. 

Anot Darbdavių konfederacijos prezidentės, migracijos politikoje svarbu sudaryti Lietuvos darbo rinkai draugiškų valstybių sąrašą. Anot jos, prioritetu būtų laikomos saugios, kultūriškai, religiškai artimos valstybės, kurios nekeltų neigiamos reakcijos visuomenėje.

„Mes pavyzdžiui tikrai ne vieną kartą jau girdėjome apie Filipinus. (...) Kodėl mes negalėtumėme galbūt turėti kažkokio tarpvalstybinio susitarimo?“, – teigė ji.

„Filipinai – krikščionys, antroji, užsienio kalba yra anglų kalba, su jais nėra didelių problemų nei Italijoje, nei Ispanijoje, mažiausiai nusikalstamumo yra tarp šitų šalių atvykėlių ir jie užsidirbę pinigų išvažiuoja atgal pas save“, – jai antrino Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

Palanki rekomendacija ekonomikai

„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas tikina, jog TVF rekomendaciją galime laikyti palankia Lietuvos ekonomikai, tačiau turime įvertinti ir kitus su darbo jėga susijusius ekonominius veiksnius. Anot jo, svarbu užtikrinti, kad valstybės institucijos palaikytų ryšį su verslu, galinčiu atkreipti dėmesį į konkrečias sritis, kuriose tuo metu trūksta darbuotojų.

„Mums reikia migrantų tam tikrose specifinėse srityse, kuriose trūksta darbuotojų, tam, kad nebūtų pažeistas vidaus darbo rinkos interesas. Nes realiai šiuo metu Lietuvos darbo rinka yra šiek tiek nusilpusi, tai jei mes tiesiog importuosime migrantus į visus sektorius, mes galime pakenkti darbo užmokesčio augimui“, – Eltai sakė A. Izgorodinas.

„Tada kita svarbi dalis – mokesčiai. Nesvarbu, ar tai yra labiau kvalifikuotas, ar mažiau kvalifikuotas žmogus, darbuotojų importas reiškia, kad valstybė turi laimėti kovą už tuos talentus ir mes šiuo atveju, didindami mokesčius, tarsi šiek tiek šaunam sau į koją. (…) Su didesniais mokesčiais juos pritraukti yra sunku, nes jie gali nuvažiuoti į kitas valstybes, į kitas rinkas, kur mokesčiai yra mažesni“, – teigė ekonomistas. 

TVF analizėje teigiama, jog siekiant išlaikyti nenukritusią darbo jėgą šalyje, svarbu užtikrinti efektyvią migrantų integraciją į darbo rinką. Pavyzdžiui, anot fondo, turėtų būti Lietuvai siūlomas įsileisti migrantų skaičius turėtų būti lygus 0,7 proc. visų šalies gyventojų, t.y., apie 20 tūkst.

Kaip nurodoma TVF, migracija gali padėti sušvelninti neigiamą visuomenės senėjimo poveikį Lietuvos ekonomikai.

Nurodoma, jog politika turėtų ir toliau būti orientuota į migrantų integraciją, kuo labiau didinant produktyvumą, tuo pačiu leidžiant užsienio specialistams dirbti sektoriuose, kuriuose trūksta darbo jėgos.

VRM 2024 m. pabaigoje skelbė, jog patvirtinta užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, kvota 2025 metams – 24 830 užsieniečių. Kvota taikoma naujai atvykstantiems dirbti į Lietuvą užsieniečiams.

Nuo 2025 m. užsieniečių įdarbinimo kvota turi būti ne didesnė kaip 1,4 proc. Valstybės duomenų agentūros praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d. paskelbto Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydis.