Brangstantis kuras pabrangins viską

Pastaruoju metu akyse kylant degalų kainoms, Seimo narė Birutė Vėsaitė kreipėsi į Energetikos ministeriją, Ekonomikos ir inovacijų ministeriją (EIM), Konkurencijos tarybą bei Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociaciją, prašydama paaiškinti kainų augimo priežastis ir kainodaros ypatumus.

Parlamentarė prašo atsakyti, kokie pagrindiniai veiksniai šiuo metu lemia degalų kainų augimą šalies mažmeninėje rinkoje, kokią dalį šiuo metu parduodamų degalų sudaro anksčiau įsigytos atsargos, kaip ir per kokį laikotarpį Lietuvoje paprastai reaguojama į pokyčius tarptautinėse naftos ir dujų rinkose, ar dabartinis kainų kilimas atitinka realius tiekimo kaštų pokyčius?

Konkurencijos tarybos vyriausiasis pažeidimų tyrimų patarėjas Elonas Šatas sako, jog prekybininkams susitarus ir nepagrįstai pakėlus degalų kainas, galėtų grėsti piniginės sankcijos, kurios siekia iki 10 proc. metinės įmonės apyvartos.

„Džiugu, kad Seimo nariai kreipia dėmesį į prekes, kurios tikrai svarbios vartotojams. (...) Tik atkreipsiu dėmesį, kad Seimo narė prašo informacijos, paaiškinti skaidriai, kas vyksta dabar rinkoje, kodėl kyla kainos, kad vartotojai galėtų suprasti. Kažkokių veiksmų dėl tyrimo ar panašiai nėra prašoma", - aiškino E.Šatas.

Jis tikina, kad institucijos parlamentarei pateiks atsakymus: „Jeigu mes iš tikrųjų pradėtume tyrimą ir nustatytume tokį pažeidimą, pirmiausia įpareigotume jį nutraukti. Kitas dalykas, galėtume taikyti ir pinigines sankcijas, įvertinę tokio pažeidimo mastą, trukmę ir panašiai.

Tos sankcijos gali būti iki 10 procentų įmonės metinės apyvartos. Mūsų praktika yra įprasta - mes nekomentuojame tyrimų, ypač tų, kuriuos galėtume ar negalėtume pradėti."

Interviu su lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininku Karoliu STASIUKYNU:

- Kaip vertinate kritiką degalinių atstovams, kad staiga pakilti kainos negalėjo, nes degalinės turi užsipirkusios pigesnio kuro iš anksčiau, o kainos keliamos dirbtinai?

- Degalinė atsargų turi vienai arba dviem dienom. Degalinės talpa yra tokio dydžio, kad užtektų prekybai vienai arba dviem dienom. Vieni veža kurą kas antrą dieną, kiti - kasdien.

Mes kainomis pasipiktinę dar labiau nei vartotojai. Mums nuo to tik blogiau. Juk krenta pardavimai.

Kažkodėl niekas nesipiktina, kai išleidžiamas naujas „iPhone" modelis, kainuojantis daugiau nei tūkstantį eurų.

Neina į telefonų saloną ir akių nedrasko pardavėjams, kodėl tokia kaina. Nes visi supranta, kad pardavėjas nei litavo tą telefoną, nei ką. Jam atvežė už tokią kainą, už tiek jis ir parduoda.

Mes taip pat kurą ne iš balos semiame, perkame iš pagrindinio tiekėjo.

- Kaip nukrito pardavimai?

- Įvairiai. Vieną dieną niekas neperka, kitą dieną žmonės atvažiuoja ir pilasi į talpas. Žmonės tikrai reaguoja. Visiems yra blogai. O blogiausia yra mums - prekybininkams. Lietuvos degalinių mažmeninis antkainis yra mažiausias visoje ES.

Degalinių pelningumas yra 1 proc. Jeigu mus atleistų nuo mokesčių, nereikėtų mokėti atlyginimų, NT mokesčių, kainą degalinėje galėtume sumažinti tik 1-2 centais.

Kodėl toks skirtumas? Pavyzdžiui Lenkijoje akcizo mokestis siekia 27 centus litrui, o pas mus - 56 centus litrui. Jeigu pas mus yra daugiau mokesčių nei kitur, kaip pas mus gali būti pigiau? Paprasta matematika.

- Kylant akcizams vežėjai nebesipila kuro Lietuvoje. Gal logiška būtų akcizą mažinti, kad kaimynai važiuotų pilti kuro pas mus, o ne atvirkščiai?

- Mes tai jau siūlėme. Jau prieš dvejus metus sakėme, kad taip bus. Akcizai buvo konstruojami, kai naftos barelio kaina buvo žemumose - barelis kainavo apie 60 dolerių.

O dabar kaina pakilo iki 115 ar net 120 dolerių. 30 proc. degalų kainos sudaro žaliavos kaina, keli procentai - degalinės pelnas, o apie 65 procentus galutinėje kainoje sudaro mokesčiai.

Natūralu, kad augant žaliavos kainai ir esant kosminio dydžio mokesčiams, kaina kyla eksponentiškai.

Net VMI, lygindama 2025 m. ir 2024 m., suskaičiavo, kad pernai buvo neparduota apie 300 mln. litrų dyzelino. Nuo tokio kiekio į biudžetą buvo negauta apie 300-400 milijonų eurų.

Jeigu dar skaičiuotume pelno mokestį, žmonių atlyginimus, tai būtų ir kokie 500 milijonų eurų. Ar tokių pinigų mūsų biudžetui nereikia?

- Politikai girdi, kai sakote šiuos argumentus?

- Gal jie užsiėmę kitais dalykais. Gal jiems tokios sumos atrodo nesvarbios. Gruodį dalyvavome Seime komiteto posėdyje. Ir „Linavos" atstovai sakė, kad, sumažinus akcizus, vežėjai taip pat grįš ir pils kurą Lietuvoje.

Sunkvežimis užsipila 1500 litrų degalų vienu sustojimu. Mokesčiai sudaro apie 1 eurą nuo litro. Kiekvienas toks užpylimas būtų apie 1500 eurų į biudžetą.

Dabar tie pinigai tenka latviams, lenkams. O mes stebimės tuo, kokios prastos kokybės keliai Lietuvoje. Dabar vežėjai tik pravažiuoja, kuro nesipila, mums lieka tik užterštas oras ir sugadinti keliai.

Iš kokių pinigų kelius taisysime ir gynybą finansuosime? Būtų geriau surinkti tuos pusę milijardo ir gal net daugiau. Užtektų ir keliams, ir gynybai. Ir verslai nebankrutuotų, pelno mokesčio daugiau sumokėtų.

- Kaimyninėse šalyse kurą pilasi jau ir pasienio gyventojai?

- Visi važiuoja piltis kur pigiau. Važiuoja pirkti mėsos, pieno, perka ir kurą. Nuvažiuoja, prisiperka prekių ir į Lietuvą atveža šiukšles. Jeigu pradėsime vežti visų šalių šiukšles, o pinigus leisime ten, tai už kokius pinigus mes tvarkysimės?

- Kaip vertinate kreipimąsi į Konkurencijos tarybą dėl degalinėse pakilusių kainų?

- Labai norime, kad kuo greičiau būtų atliktas tyrimas ir būtų išaiškinta, kad karalius nuogas. Dabartinė situacija yra panaši į tai, kai degant gaisrui stumdomi baldai. Reikia greičiau gesinti tą gaisrą, o ne ieškoti kažkokio žvaigždžių išsidėstymo.

- Kaip prognozuojate: kiek kils kuro kainos?

- Nuo kitų metų didėja CO2 mokestis, kuris didės šešerius metus. Nereikia būti pranašu ar būrėju. Jeigu žinai, kad kasmet augs mokesčiai, o naftos kaina kils, pas mus ir toliau kuras bus brangesnis.

Visoje Europos Sąjungoje bus 2 eurų ar 2,5 eurų kaina už litrą, o pas mus bus 2,5 eurų ar 3 eurų kaina už litrą.

- Kartu su kuru brangs visos prekės?

- Per pandemiją Lietuvoje buvo didžiausia visoje ES infliacija - 24 proc. Nes Lietuva vienintelė nieko nedarė su kuru. Lenkija buvo sumažinusi akcizus, kitos šalys atsisakė dalies skaičiavimų dedamųjų. Lietuvos nieko nedarymas nulėmė tai, kad turėjome didžiausią infliaciją.

Tad matant kas buvo, būtų keista galvoti, kad bus kažkas kitaip, jeigu nieko nekeisime.