Bankai mokesčių mokėti nenori

Tokia diskusija praėjusią savaitę vyko Seimo Biudžeto ir finansų komitete vykstant parlamentinei kontrolei. Jos metu buvo iškeltas klausimas, kokios bankų paslaugos nuo kitų metų bus apmokestinamos PVM mokesčiu.

Situaciją pristatęs finansų viceministras Darius Sedeckas sakė, kad ir dabar dalis bankų paslaugų buvo apmokestinamos PVM mokesčiu. Tai - techninės, bet ne finansinės paslaugos. Pokytis tik tas, kad reglamentuojama tvarka bus numatyta įstatymu, o ne ministro įsakymu, kaip buvo iki šiol. Tiesa, iki įstatymo įsigaliojimo vyko diskusijos, kurias paslaugas įtraukti į apmokestinamų sąrašą, o kurių - ne. „Vien fizinių, techninių ar panašių paslaugų teikimas nelaikomas finansinių paslaugų teikimu", - sakė viceministras. Būtent techninės paslaugos ir yra apmokestinamos PVM mokesčiu.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė atkreipė dėmesį, kad pasikeitė sąrašas paslaugų, kurioms būtų taikoms PVM: „Kai įstatymo pakeitimas buvo vasara, tikėjomės, kad neapmokestinamų paslaugų sąrašas, kuri yra ministro įsakyme, tiesiog persikels į įstatymą ir galvojome, kad niekas nesikeis. Bet pasikeitė traktavimas ir atsirado paslaugų, kurios nebelaikomos finansinėmis, todėl tapo apmokestinamos PVM.

Manome, kad visgi kai kurios paslaugos neturėtų būti apmokestinamos PVM. Pavyzdžiui, SWIFT žinutės, nemanome, kad turi būti apmokestinamos PVM. Pasikeitė traktavimas, atsirado mokestis kai kurioms paslaugoms ir visas naujas PVM mokestis atiteks valstybei - bankai jį perves valstybei."

Į tai sureagavo komiteto pirmininkas Algirdas Sysas: „Taip turėtų būti. O kaip bus, pasižiūrėsime."

Lietuvos banko atstovai įvardijo, kurios paslaugos galėtų būti neapmokestinamos. Pavyzdžiui, mokėjimo kortelių siuntimas ir atsiėmimas, nes be šitos paslaugos klientai negali naudotis finansinėmis banko paslaugomis.

Neapmokestinamų paslaugų sąrašą sudarinėjo ir su bankais derino VMI. Inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė sakė, kad paskutinį kartą šis sąrašas buvo peržiūrėtas 2004 m., o per šį laikotarpį atsirado daug naujų paslaugų. Naujas sąrašas sudarytas atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimus ir kaimyninių valstybių praktiką.

Komiteto narys Valius Ąžuolas stebėjosi, kodėl iš viso dalis bankų paslaugų lieka neapmokestintos PVM. „Įmonė siunčia nuolaidų kortelę, ji apmokestinama PVM, bet kai bankas siunčia mokėjimo kortelę, paslauga neapmokestinama PVM. Kas čia per stebuklų laukas Lietuvoje? Kodėl yra šventi ir šventesnis? Dabar, kaip suprantu, bankai nori išsimušti kuo daugiau paslaugų, už kurias nereikia mokėti PVM. Gal prieisime prie to, kad iš viso nebereikės mokėti.

Pateikite skaičius, kiek bankai kiekvienais metais sumoka PVM? Nes suprantu, kad po dabartinių pakeitimų, jie mokės dar mažiau. Kiek metų galioja pareiga mokėti PVM ir kas vykdė kontrolę? Nes atrodo, kad Lietuvos bankas pusiau žiūrėjo pusiau nežiūrėjo, PVM kažkaip liko šone", - stebėjosi V.Ąžuolas.

„Bankai tikrai buvo kontroliuojami. Ar buvo nustatyta pažeidimų būtent šioje labai siauroje srityje, negaliu atsakyti", - nurodė VMI atstovė.

V.Ąžuolas taip pat klausė, kodėl galutinio paslaugų sąrašo negalima įtraukti į įstatymą, kad jis nebūtų nuolat keičiamas. Tačiau VMI atstovai paaiškino, kad sąrašas yra ilgas - net 30 puslapių, tad geriau, kad jis liktų „gyvas" ir jį būtų galima keisti pagal poreikį.