14 šalių sunaikino 400 tūkst. kiaulių

- Jau kone metus Lietuva neturėjo afrikinio kiaulių maro protrūkių, liepą fiksuoti trys ligos protrūkiai smulkiuose ūkiuose.

- Lenkai, latviai, estai irgi turi afrikinio kiaulių maro (AKM) protrūkius šiais metais. Protrūkių daugėja, nes žmonės daug lankosi miškuose, grybauja, uogauja, malkauja, ir taip mechaniškai gali pernešti virusą į kiaulių ūkius. Liga labai cirkuliuoja laukinėje faunoje, aplinkoje cirkuliuoja virusas ir šiais metais šernuose jau nustatyta daugiau kaip 500 teigiamų afrikinio kiaulių maro atvejų.

Beje, fiksuoti du AKM protrūkiai Joniškio rajono savivaldybėje, kurioje jau metus ligos nebuvo nustatyta laukinėje faunoje, tačiau Latvijos pasienyje dviejų kilometrų spinduliu yra labai daug šernų gaišenų. Joniškio rajono savivaldybėje pradėjome taikyti šimtaprocentinę sumedžiotų šernų stebėseną, kad gautume daugiau informacijos. O pirmasis šiais metais AKM protrūkis, kuris buvo nustatytas kiaulių ūkyje liepą Kelmės rajone, buvo 10 km spinduliu nuo tos vietos, kur sumedžiotas sergantis AKM šernas. Vadinasi, yra epidemiologinis ryšys tarp kiaulių ūkio ir laukinės faunos.

Ne pats šernas ateina į ūkį ir užkrečia, viskas įvyksta per žmogaus veiklą. Mechaniškai virusas pernešamas. Visi trys protrūkiai buvo neverslinėse kiaulių laikymo vietose, kiaulės ten laikomos savo reikmėms. Tie augintojai kelia riziką didiesiems, dabar Joniškio rajono savivaldybėje dėl tų kelių laikomų kiaulių ūkis, turintis 30 000 kiaulių, pateko į 10 km zoną, kurioje 30 dienų taikomi ribojimai. Dėl to kyla šimtatūkstantiniai nuostoliai - užsidaro kiaulienos išvežimas į kitas ES šalis. Po 30 dienų kiaules bus galima skersti patvirtintoje skerdykloje ir mėsa turės likti tik vidaus rinkai su vidiniu sveikatingumo ženklinimu. Dėl protrūkio Kelmėje du versliniai ūkiai taip pat pateko į ribojimų zonas, tai sukelia didelius ekonominius nuostolius.

Žinoma, mažam ūkininkui dviejų kiaulių netekimas yra nuostolis, bet didiesiems dar didesni nuostoliai. Be to, kenčia ir pati valstybė, nes atsiranda nuostolių kompensavimas.

Kaimyninėms valstybėms dar prasčiau, pavyzdžiui, Estijoje šiais metais fiksuoti 5 AKM protrūkiai ir nugaišinta 17 tūkst. kiaulių. Mūsų šalyje - tik 11 kiaulių nugaišinta. Estijoje neverslinių kiaulių ūkių nebelikę, ten tik didieji liko.

- Vadinasi, didieji ūkiai irgi neapsisaugo 100 proc.

- Vadinasi, buvo kažkoks kontaktas. Lenkijoje šiais metais buvo 9 protrūkiai, sunaikinta daugiau nei 13 tūkst. kiaulių. Latvijoje - 3 protrūkiai, sunaikintos 97 kiaulės. Tai mūsų šalyje situacija dar nėra bloga.

Iš viso yra 14 šalių, kurios raportuoja apie afrikinį kiaulių marą, įskaitant Ukrainą, Šiaurės Makedoniją. Šalys per šiuos metus dėl afrikinio kiaulių maro sunaikino beveik 400 tūkst. kiaulių. Milžiniški protrūkiai Rumunijoje, ten fiksuota daugiau nei 200 protrūkių, sunaikinta 200 tūkst. kiaulių.

- Pagrindiniai viruso nešiotojai - šernai, tai šiandien jie didžiausia problema?

- Jų išnaikinti neįmanoma, jų populiaciją reikia tik mažinti. Jei nemažinama, liga padaro savo darbą, t.y. „nusinulina" tos bandos. Bet kai neišrenkamos šernų gaišenos, ligos šaltinis nepašalinamas. Virusas gaišenose lieka per žiemą ir pavasarį nuo jų užsikrečia naujos šernų bandos.

Tiesioginio ligos patekimo į kiaulių ūkius nebūna, mes nesame nustatę tokių ūkių. Nebūna taip, kad ateitų šernas į ūkį ir užkrėstų tiesiogiai kiaules. Vadinasi, kiaulėms paduodama šviežia žolė, kurioje braidė šernai; grįžus iš miško su ta pačia avalyne einama į kiaulių ūkį ir pan. Lengvai kiaulių negali užkrėsti, vis tiek turi būti tiesioginis kontaktas su virusu. Netikiu, kad žmonės miške randa šerno gaišeną, ją sutrypia ir eina tais pačiais batais pas savo kiaules (ironizuoja). Bet užtenka praeiti pro vietą, kur buvo sergančio šerno išskyrų, ir ateiti į savo ūkį ir liga bus išplatinta.

Jau prasidėjo derliaus nuėmimo laikas, laukuose irgi vaikšto, gaišta šernai, tai čia irgi yra pavojus.

Medžiotojai gali šernus medžioti ir su naktinio matymo prietaisais. Viskas priklauso nuo medžiotojų noro ir lūkesčių. Pavasarį stebime mažesnį šernų medžiojimą, nes yra jaunikliai, medžiotojų etika neleidžia medžioti paršavedžių. Tinkamiausias laikas yra spalio, lapkričio mėnesiai.

- Kokie VMVT iššūkiai?

- Iššūkiai - neversliniai ūkiai, jų Lietuvoje yra apie 3000. Visus juos patikrinti neįmanoma turimais resursais. Prie kiekvieno laikytojo inspektoriaus nepastatysi, tai paties žmogaus supratimas turi būti, kad biosauga - kasdienė rutina. Gyvename su AKM jau 11 metų, bet pasitaiko, kad susirgus kiaulei pats šeimininkas bando gydyti savo vaistais. Jeigu kiaulė karščiuoja, neėda, nugaišo, pats laikytojas turi pranešti veterinarijos gydytojui arba VMVT, tada inspektoriai atvyks į vietą, paims mėginius. Nuo AKM nėra gydymo ar vakcinos, gaištamumas 100 proc.

Būna net tokių atvejų, susirgo kiaulė, šeimininkas nueina pas kaimyną į kiaulių ūkį pasižiūrėti, ar ten kiaulės neserga. Ir paskui perneša ligą ten. Pašalinių į kiaulių ūkį negalima leisti, nešerkite kiaulių maisto atliekomis ir eidami pas kiaules, persiaukite avalynę, persirenkite viršutinius rūbus. Tai nekainuoja didelių pinigų. Kai inspektoriai atvyksta į ūkius, mato ir chalatą, ir batus, bet ar kaskart ūkininkas persirengia, tą sunku sukontroliuoti. Visos šios priemonės yra ne dėl kontrolę atliekančių asmenų - o dėl paties laikytojo.

Verslinius ūkius tikriname du kartus per metus, pavasarį, žiemą. Ūkiai investuoja nemažai į biosaugą, nes žino, jei protrūkis, nuostoliai milžiniški.

- 2024 m. birželio 13 d. per TV3 televiziją rodyta laida „Ūkininkai ieško meilės", kur projekto dalyviai su visa filmavimo komanda lankėsi kiaulių ūkyje, taisyklės tokios, kad pašaliniams draudžiama lankytis kiaulių ūkiuose dėl griežtos biosaugos reikalavimų. Kaip baigėsi tam ūkininkui?

- Buvo atliktas tyrimas, kažko daugiau pasakyti nėra, ūkininkas įspėtas apie biosaugos priemones.