„MG Baltic“ bylos liudytojas: kaltinimai R.Kurlianskiui – nepagrįsti

„Buvau susitikęs (...) Ne, nebuvo (jokių prašymų.), E. Masiulis turėjo savo prašymą, bet tai nesusiję su politika (...). Man taip pat visiškai neįdomu, ką Raimondas Kurlianskis su E. Masiuliu kalbasi“, – teisme sakė R. Raulynaitis.

„MG Baltic“ bylos teismo posėdyje klausomi garso įrašai. Pirmasis pokalbis tarp Raimondo Kurlianskio, Eligijaus Masiulio bei Romano Raulynaičio užfiksuotas restorane „Stebuklai“ 2015 m. spalio 21 d. Liudijęs advokatas Romanas Raulynaitis teigė, kad garso įrašai yra blogos kokybės, ir jis sunkiai ką supratęs. Vis dėlto liudytojas pripažino, kad buvo kalbama apie valstybės politikus bei artėjančius rinkimus.

„Standartinis pokalbis apie rinkimus, prieš artėjančius rinkimus. Apie partijas, asmenis, kas bus, kuo bus“, – sakė R. Raulynaitis. R. Raulynaitis sako nesuprantąs, kodėl šie pokalbiai yra kažkuo blogi ir įtartini.

Kaltinimai R. Kurlianskiui – nepagrįsti

R. Raulynaitis teigia, kad pareikšti kaltinimai Raimundui Kurlianskiui yra visiškai nepagrįsti.

„Aš bylos visiškai nevertinu, bet manau, kad tie kaltinimai visiškai nepagrįsti, tai įrodys teismas (...). Taip, aš turiu daug argumentų, jie bus visi išsakyti teisme, galbūt paskui žurnalistams“, – žurnalistams po teismo posėdžio teigė liudytojas.

Neprisimena, ar vakarienėje buvo siūloma parama

Teisėsauga 2015 metų gruodį fiksavo bylai svarbią vakarienę „Meat Steak House“ restorane, per kurią, įtariama, byloje kaltinamas buvęs Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis su R. Kurlianskiu susitarė dėl kyšio. Vakarienėje tuomet dalyvavo koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus, R. Kurlianskis, R. Raulynaitis, E. Masiulis bei Gintaras Steponavičius.

Pasak R. Raulynaičio, jis neprimena, ar vakarienės metu buvo kalbama apie pinigus, paramą.

„Aš negirdėjau, kad vakarienės metu būtų kalbama apie pinigus, paramą. Aš negirdėjau, todėl ir negaliu teigti, kad taip buvo kalbama. Aš nežinau“, – sakė jis.

„Aš nieko nežinau. Aš dalyvavau toje vakarienėje, bet tai nereiškia, kad dalyvaudamas vakarienėje aš dariau kažką daugiau. Aš negirdėjau, kas buvo kalbama, aš girdėjau tai, ką aš kalbu, o ką kiti kalba, aš girdžiu labai blogai“, – šaržavo R. Raulynaitis.

Paklaustas, ar teisėsaugos užfiksuotą restorane pasakytą frazę „į orą leisim babkes“ pasakė būtent jis, R. Raulynaitis teigė nesąs tikras.

„Aš nesu tikras, kad aš ją taip ir pasakiau. Protokole yra ta frazė, bet kas ją pasakė... Nesu tikras, kad aš ją pasakiau. Aš tokio žodžio „babkės“ nevartoju“ , – teigė advokatas.

R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas

Kaltinimuose tvirtinama, kad R. Kurlianskis nusikaltimus darė kaip „MG Baltic“ viceprezidentas, todėl kaltinimai pareikšti ir pačiam koncernui. Teismo posėdžio metu liudytojo buvo teiraujamasi, kokios buvo R. Kurlianskio pareigos. Pasak jo, „MG Baltic“ tokios pareigybės, kaip viceprezidentas, apskritai neturėjo.

„Aš esu koncerno advokatas, prieš tai buvau teisės reikalų direktorius. R. Kurlianskis nebuvo viceprezidentas, kadangi nėra tokios pareigybės. Mane taip pat vadina viceprezidentu, aš nesu viceprezidentas. Nesvarbu, kur jis buvo įvardijamas ir kaip vadinamas (...), svarbu, kaip parašyta įstatuose. Jeigu įstatuose nėra viceprezidento pareigybių, tai reiškia, kad nėra viceprezidento“, – po posėdžio žurnalistams sakė R. Raulynaitis.

J. Basanavičiaus paminklo vieta domėjosi daug iškilių visuomenės veikėjų

R. Raulynaitis teigė, kad daugelis visuomenės veikėjų norėjo, kad paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui būtų statomas ne Aušros Vartų g., priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, o Konstantino Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados.

Liudytojas neslėpė, kad paminklo J. Basanavičiui idėja rūpėjo tiek jam pačiam, tiek koncerno „MG Baltic" prezidentui D. Mockui. Taip pat, pasak R. Raulynaičio, jis su Vilniaus meru Remigijumi Šimašiumi dėl paminklo bendravo tiek privačiai, tiek neprivačiai.

„D. Mockus domisi kultūra (...). Norėjome idėjos, kad šimtmečiui atsirastų kažkas Lietuvoje“ , – teigė jis.

Teisėsauga įtaria, kad ,,MG Baltic" koncerno vadovybei rūpėjo, jog R. Šimašiaus vadovaujama savivaldybės taryba nutartų paminklą tautos patriarchui J. Basanavičiui statyti ne Aušros Vartų g., priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją, o Konstantino Sirvydo skvere, šalia Prancūzijos ambasados. Prokurorai įtaria, kad vieta buvo svarbi dėl to, kad koncerno konkurentai K. Sirvydo skvere planavo pastatų statybas.

Šio paminklo statybas tuomečiam premjerui Algirdui Butkevičiui buvo pažadėjęs finansuoti koncerno „MG Baltic" prezidentas D. Mockus. Paminklas turėjo būti dovana Lietuvai valstybės įkūrimo 100 metų minėjimo proga.

„Dauguma mano gerbiamų žmonių norėjo, kad paminklas būtų K. Sirvydo skvere“, – teigė liudytojas.

R. Raulynaitis teisme citavo kreipimąsi į Vilniaus merą ir Vyriausybę, kuriame prašoma paminklą statyti K. Sirvydo skvere. Pasak R. Raulynaičio, prašymą pasirašė daug iškilių visuomenės veikėjų, tarp kurių – ir tuometis SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda bei profesorius Vytautas Landsbergis.

D. Mockus ir R. Raulynaitis 2016 m. rugsėjį Specialiųjų tyrimų tarnyboje (STT) galimos politinės korupcijos byloje buvo apklausti kaip specialūs liudytojai.

Primename, jog „MG Baltic" politinės korupcijos byloje įtariama, kad politikai, imdami kyšius iš „MG Baltic", palaikė ar inicijavo koncernui palankius sprendimus Seime bei kitose valstybės institucijose, taip pat darė poveikį nulemiant viešųjų pirkimų laimėtojus.

Įtariama, kad buvęs Liberalų sąjūdžio tarybos narys Šarūnas Gustainis gavo daugiau nei 8 tūkst. eurų kyšį, buvęs „darbietis" Vytautas Gapšys – daugiau nei 27 tūkst. eurų. Seimo narys G. Steponavičius kaltinamas piktnaudžiavimu, nesant kyšininkavimo požymių. Buvęs Liberalų sąjūdžio pirmininkas E. Masiulis įtariamas paėmęs daugiau nei 106 tūkst. eurų kyšį.

Darbo partija įtariama kyšininkavimu ir prekyba poveikiu, Liberalų sąjūdis – kyšininkavimu, prekyba poveikiu ir piktnaudžiavimu, o „MG Baltic" įtariamas šių partijų papirkimu ir prekyba poveikiu.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta daugiau nei 150 asmenų, iš kurių daugiau kaip 50 – praėjusios ir šios kadencijos Seimo nariai, keletas buvusių ministrų, Europos Parlamento narių. Atlikta daugiau nei 200 apklausų ir daugiau nei 30 kratų.