Teroro aktų byla: į teismą siunčiami 5 kaltinamieji – sprogusios siuntos buvo išsiųstos iš Lietuvos

Byla buvo atskirta

Šiandien Eurojustas pranešė, kad veikdamos jungtinėje tyrimo grupėje Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės teisėsaugos institucijos sustabdė Europoje planuotus įgyvendinti išpuolius naudojant savaime užsiliepsnojančius siuntinius ir identifikavo nusikaltimus planavusius ir vykdžiusius asmenis. Baudžiamosios bylos Lietuvoje ir Lenkijoje jau perduotos nagrinėti teismuose.

Generalinės prokurorės pavaduotojas Artūras Urbelis penktadienį spaudos konferencijoje sakė, kad iš viso byloje yra 16 įtariamųjų, kurie yra įvairių valstybių piliečiai. Buvo atskirta ir teismui perduota 49 tomų byla dėl 5 kaltinamųjų. Du iš jų yra Ukrainos piliečiai, vienas - Rusijos, vienas - Lietuvos, vienas turi dvigubą Rusijos ir Lietuvos pilietybę.

Kaltinamieji yra 23, 24, 62, 69 ir 53 metų. Jie kaltinami organizavus ir planavus įvykdyti teroro aktus skirtingose valstybėse veikiant organizuotoje teroristinėje grupėje. Bendra inkriminuojam žala - 587 tūkst. eurų.

Trims iš kaltinamųjų taikomas suėmimas, vienam - apykojė ir dokumentų paėmimas, dar vienam - piniginis užstatas. Kitų įtariamųjų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas toliau. Keletas asmenų bendradarbiavo su pareigūnais, todėl jie atleisti nuo atsakomybės.

Pasak Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojo Sauliaus Brigino, teismui perduoti tik įtariami tiesioginiai vykdytojai, užduočių tarpininkai, organizatoriai Lietuvos pareigūnams kol kas nepasiekiami, nes, kaip įtariama, yra Rusijos piliečiai.

Prokuroras pažymėjo, kad vykdytojams kelionių, pragyvenimo, priemonių įsigijimo išlaidos buvo kompensuojamos, o už užduočių vykdymą buvo mokamas neženklus atlygis - siekė tik šimtus eurų.
Veiksmai buvo atliekami, remiantis tam tikrais socialiniais ryšiais, pažintimis, paslauga, dalis asmenų, kaip manoma, užverbuoti , nes buvo pažeidžiami dėl savo turtinės padėties.

Ketvirtoji siunta nesprogo

Kaip rašė „Vakaro žinios", nustatyta, kad 2024 m. liepos 19 d. buvo pasinaudota ,,DHL" bei ,,DPD" bendrovių tarptautinių siuntų pristatymo ir transportavimo paslaugomis ir iš Vilniaus į įvairias Europos valstybes išsiųstos 4 siuntos su savadarbiais sprogstamaisiais-padegamaisiais užtaisais.

Dvi iš šių siuntų buvo adresuotos ir ,,DHL" krovininiais lėktuvais išsiųstos į Jungtinę Karalystę, kitos dvi - adresuotos ir išsiųstos į Lenkiją ,,DPD" vilkikais.

Liepos 20 d., 05.45 val., pirmoji siunta, veikiama iš anksto užprogramuoto elektroninio laikmačio, detonavo ir užsidegė Vokietijos Leipcigo oro uoste prieš pat krovinio pakrovimą į jungiamojo skrydžio (Vilnius-Leipcigas-Jungtinė Karalystė) ,,DHL" krovininį lėktuvą.

Liepos 21 d., 02.15 val., antroji siunta detonavo ir užsidegė ,,DPD" vilkike, važiavusiame per Lenkiją.

Liepos 22 d., 03.36 val., trečioji siunta detonavo ir užsidegė Jungtinėje Karalystėje, Birmingeme esančiame ,,DHL" sandėlyje.

Ketvirtoji siunta, gabenta ,,DPD" kroviniu sausumos transportu Lenkijoje, neužsidegė sugedus techniniam įtaisui, dėl ko neįvyko sprogstamojo užtaiso detonavimas.

Tyrimo metu nustatyta, kad didelio padegamojo poveikio savadarbiai sprogstamieji-padegamieji užtaisai buvo valdomi elektroniniais laikmačiais, paslėptais masažinėse (vibro) pagalvėlėse, o papildomi degiųjų medžiagų mišiniai, skirti sustiprinti padegamąjį poveikį - higienos ir kosmetikos priemonių tūtelėse.

Sprogstamajam-padegamajam poveikiui naudota pramoniniams bei kariniams tikslams naudojama medžiaga - termitas, pasižymintis itin aukšta degimo temperatūra ir praktiškai neužgesinama.

Anot Eurojusto, tyrėjai taip pat nustatė, kad į Jungtines Amerikos Valstijas ir Kanadą buvo siųsti ir du bandomieji siuntiniai, o dar du tokius siuntinius, turėjusius pasiekti šias šalis, aptiko Amsterdame.

Sieja su Rusijos žvalgyba

Po šių įvykių Eurojustas inicijavo ir užtikrino jungtinės tyrimo grupės veiklą, kurioje dirbo Lietuvos, Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Jungtinės Karalystės pareigūnai. Pagalbą susijusioms šalims tyrimų metu teikė ir Europolas.

Šio išskirtinio tyrimo metu buvo nustatyti iš viso 22 asmenys, kurie, kaip manoma, veikė Rusijos žvalgybos struktūrų interesais ir naudai. Tyrimo metu buvo išaiškinta šių nusikalstamų veikų organizavimo schema.

Asmenys buvo verbuojami per internetines susirašinėjimo platformas, o užduotys išskaidomos taip, kad dalis vykdytojų negalėtų žinoti tikrojo veiksmų tikslo. Už atliktas užduotis dažnai buvo atsiskaitoma kriptovaliutomis. Dauguma nustatytų įtariamųjų - asmenys, gyvenantys Rusijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Ukrainoje sudėtingomis socialinėmis ir ekonominėmis sąlygomis.

Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Estijoje buvo atlikta daugiau nei 30 kratų. Taip pat buvo rastos sprogstamosios medžiagos, kurios buvo paslėptos konservuoto maisto skardinėse ir parengtos panaudoti, o taip pat ir jų detonatoriai.

Dalis rastų sprogstamųjų užtaisų buvo pagaminti taip, kad sprogimo efektas būtų stipresnis tam tikra kryptimi. Sprogstamųjų medžiagų gamybai naudotas heksogenas.