Šių metų sausio gaisrai – tragiškiausi per dešimtmetį

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenimis, sausis tapo daugiausia aukų gaisruose nusinešusiu mėnesiu per pastarąjį dešimtmetį, o vasaris išsiskyrė didžiausiu gaisrų skaičiumi per pastaruosius šešerius metus. Sausį degė net 427 gyvenamieji pastatai, gaisruose žuvo 18 žmonių, o vasarį- 410 gaisrų ir 13 žuvusiųjų. Gruodį - vasarį iš viso žuvo 39 žmonės, tai yra 4 aukomis daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.

„Turėjome tragišką žiemą" - penktadienį spaudos konferencijoje sakė PAGD direktorius Renatas Požėla.

Anot jo, šaltesnė nei pastaraisiais metais įprasta oro temperatūra lėmė išaugusį ir gaisrų, ir gelbėjimo darbų skaičių. Gaisrų šią žiemą padaugėjo maždaug 6 proc.

Daugiausia žmonių žuvo pirmadienį - 11 žmonių, mėnesio viduryje - 54 proc. visų žuvusiųjų, tragiškiausias paros laikas: 20 val. - 4 val., būtent šiuo metu gaisruose žuvo 67 proc. visų aukų. Daugiausia žuvo vyrų, vidutinis žuvusiojo amžius - 64 metai. Daugiausia tragiškų nelaimių įvyko miesteliuose ir kaimiškose vietovėse, ypač Vilniaus apskrityje.

Šią žiemą ugniagesiai gelbėtojai užgesino 2133 gaisrus, gaisruose išgelbėjo 36 žmonių gyvybes, 180 pastatų, 63 transporto priemones, 632 gyvūnus.

Pasak ugniagesių gelbėtojų, žiemą gaisrų rizika išauga, nes gyventojai intensyviau kūrena krosnis ar židinius, dažnai palieka naktimis juos be priežiūros, naudoja papildomus elektrinius šildytuvus, kurie perkrauna elektros tinklus. Šalti orai taip pat išryškina ir socialines problemas: dalis gyventojų taupo šildymo sąskaita, kūrena netinkamą kurą ar naudoja techniškai netvarkingus įrenginius, nevalo ir neprižiūri dūmtraukių.

„Žmonės degė neįtikėtinuose vietose: fermose, ūkinės paskirties pastatuose. Čia jie gyveno, šildėsi. Matyt, kūreno į kuo pakliuvo, apie krosnių patikimumą irgi, matyt, nedera kalbėti", - dėstė R.Požėla.

Jis aiškino, kad šaltis apnuogino problemas, bet daugeliu atvejų šių nelaimių buvo galima išvengti: „Žmogus per mažai investuoja į savo saugumą. Ir todėl mūsų tarnyba vis labiau garsiau kalba, kad mūsų paskirtis yra ne tik lokalizuoti, likviduoti gaisą, bet pirmiausia - prevencija. Daug užmokome iš šių metų žiemos."

Anot vadovo, labiau reikalingas bendras veikimas, seniūnų, seniūnaičių, socialinių darbuotojų, bendruomenių lyderių, bažnyčios įtraukimas. Jis pažymėjo, kad faktiškai visuose tragiškuose įvykiuose patalpose nebuvo dūmų detektorių. R.Požėla priminė neretus atvejus, kai PAGD darbuotojai ryte žmogaus namuose prisukdavo detektorių, o vakare kaimo parduotuvėlėje jis jau būdavo sėkmingai iškeičiamas į alkoholį.

„Tai, matyt, bus reikalingas, sakykime, labiau agresyvus veikimas į tą žmonių kategoriją, kurie ne visada linkę mus girdėti", - žadėjo vadovas.

Didelė problema - ugniagesių gelbėtojų stygius. Šiemet jų gretas papildė 55 žmonės, tačiau trūksta apie net 250.