Penki Vilniaus ir Kauno verslininkai valstybei liko skolingi milijoną

Tyrimas buvo pradėtas FNTT surinkus informaciją dėl galimo stambaus masto bendrininkų grupės sukčiavimo su PVM ir žalos valstybei padarymo. Įtariama, kad, siekiant paslėpti duomenis, apsunkinti sandorių atsekamumą, dalis kaltinamųjų valdomų bendrovių buvo ,,nupirktos" ar vadovaujamos užsieniečių, kurie apie jų veiklą nieko nežinojo ir minėtoms bendrovėms realiai neatstovavo. Fiktyvioms įmonėms vadovavo ir socialiai pažeidžiami Lietuvos gyventojai.

Tyrimas išsiskyrė ir tuo, kad jo metu kaltinamieji, pasinaudoję žiniasklaida viešojoje erdvėje ne kartą visuomenei bandė sukelti abejones dėl pradėto tyrimo teisėtumo bei sukompromituoti FNTT ir jos pareigūnus.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, sostinės įmonių vadovai A.S., Ą.Č. ir A.S. ėmėsi vykdyti tarpusavio prekybos trąšomis sandorius, kurie realiai nevyko. Įtariama, kad bendrininkai, vadovaudami veikiančioms įmonėms ir valdydami atskiras veiklos nevykdančias įmones, klastojo sąskaitas faktūras, taip siekdami išvengti privalomojo pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Buvo naudojama „dingusio prekeivio" schema, kuomet į sandorių grandinę įtraukiamos tariamai tarpininkaujančios bendrovės, kurios neva nutraukia veiklą, nesumokėjusios mokesčių valstybei.

Suskaičiuota, kad per 2017-2018 m. viena iš bendrininkų valdomų bendrovių galimai fiktyviai nusipirko trąšų už daugiau nei pusę milijono eurų iš veiklos nevykdančių, kitų grupės narių valdomų, įmonių. Įtariama, kad, klastojant sąskaitas faktūras ir teikiant melagingus duomenis, buvo išvengta per 164 tūkst. eurų mokesčių.

Du iš minėtų kaltinamųjų pagal panašią schemą 2017-2018 m. galimai klastojo dar vienos bendrovės dokumentus. Būdami faktiniai jos vadovai, jie dirbtinai sukūrė prekių pardavimo sandorių grandines, siekdami taip nuslėpti mokesčius ir valstybei nesumokėjo daugiau kaip 75 tūkst. eurų PVM.

Kartu su Vilniaus verslininkais į teisiamųjų suolą sės stambaus masto sukčiavimu, apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu bei mokesčių vengimu kaltinami kauniečiai J.T.S. bei D.A.R.

Įtariama, kad J.T.S. 2017-2018 m., siekdamas išvengti PVM, galėjo suklastoti 71 sąskaitą faktūrą. Bendradarbiaudamas su vilniečiais, jis neva iš jų įsigijo rapsų aliejaus už daugiau nei 1 mln. eurų. Atsakingoms institucijoms pateikęs suklastotas sąskaitas bei apskaitos dokumentus, J.T.S. galimai išvengė mokėtino PVM mokesčio, kuris siekė per 235 tūkst. eurų.

Kitos Kauno bendrovės direktorius D.A.R. kaltinamas, kad panaudojęs kelių įmonių vardu surašytus dokumentus įrašė žinomai melagingus duomenis. Vėliau bendrovė nepagrįstai į dokumentus įtraukė daugiau nei 235 tūkst. eurų pirkimo PVM, taip sumažindama mokėtiną į biudžetą PVM. Dėl tokių vadovo veiksmų bendrovė galimai išvengė daugiau nei 168 tūkst. eurų pelno mokesčio.

Pasak ikiteisminiam tyrimui vadovavusio prokuroro A.Amparavičiaus, dėl kaltinamųjų veiksmų į valstybės biudžetą galimai nebuvo sumokėta beveik 970 tūkst. eurų mokesčių.