Pastaruosius dvejus metus nusikaltimų, sietinų su narkotikų platinimu ar vartojimu, skaičius stabilizavosi, tačiau atsižvelgus į emigracijos tempus galima daryti išvadą, kad svaiginamąsias medžiagas vartojančiųjų daugėja.
Nusikaltimų nedaugėja
“Jei pavogė jūsų automobilį, jūs rašote pareiškimą policijai. Jei jūsų kaimynas vartoja narkotikus, vargu ar apie tai pranešite policijai. Nebent šalimais bus prekiaujama narkotikais ir jums pabos narkomanų tuntai, tada jau pagalbos prašysite”, - tokį atsakymą į klausimą, kodėl per pastaruosius dvejus metus nusikaltimų, siejamų su narkotikais, skaičius stabilizavosi, davė Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos viršininkas Eduardas Šileris.
Praėjusiais metais, Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, teisėsaugos institucijos užregistravo 2220 nusikalstamų veikų, siejamų su narkotikų platinimu ir vartojimu - tai tik septyniomis veikomis daugiau, negu užfiksuota 2009 metais.
Pasak E.Šilerio, šio pobūdžio nusikaltimų 2008-aisiais būta bene penktadaliu mažiau: “Stebėdami nusikaltimų augimo tempus prognozavome, kad kasmet jų turėtų daugėti maždaug po 10 procentų. Prognozės nepasitvirtino greičiausia dėl įvairių priežasčių - emigracijos, gyventojų senėjimo”.
Narkotikų sulaikoma mažiau
Nors su narkotinėmis medžiagomis siejamų nusikaltimų skaičius per pastaruosius metus stabilizavosi, teisėsaugos pareigūnai džiaugiasi, kad praėjusiais metais narkotinių medžiagų sulaikyta žymiai mažiau negu 2009-aisiais. Vieno populiariausių kvaišalų Lietuvoje - heroino praėjusiais metais konfiskuota tik 17 kilogramų - 80 kilogramų mažiau negu ankstesniais metais. Palyginti su 2009-aisiais, praėjusiais metais šiek tiek mažiau konfiskuota ir amfetamino tabletėmis (2,9 kg), metamfetamino (28,4 kg), hašišo (15,4 kg), kanapių ir jų dalių (142 kg). Praėjusiais metais kokaino konfiskuota vos 0,4 kg - net šešiais kartais mažiau negu 2008-aisiais.
Tokią statistiką E.Šileris sieja su keliomis aplinkybėmis. Pirma, prieš porą metų Lietuvos kriminalistai dalyvavo keliose tarptautinėse operacijose, kai per šalį bandyta gabenti didesnes narkotikų partijas. Tuo metu dar nustatyta nemažai sintetinių narkotikų gamybos laboratorijų.
“Viena, gal dvi laboratorijos ir dabar greičiausia egzistuoja. Vieną sunaikiname - kita po kiek laiko atsiranda”, - E.Šilerio manymu, kova su šio pelningo verslo atstovais neretai primena kovą su vėjo malūnais - demaskuoti nusikaltėliai po trumpo atokvėpio paprastai vėl pradeda veiklą. Tą patvirtina ir statistika: praėjusiais metais už nusikalstamą veiką dėl narkotikų sulaikyta beveik 460 asmenų, kurie už panašias veikas jau buvo teisti.
Dar viena priežasčių, dėl kurios pastaruoju metu stabilizavosi šio pobūdžio nusikaltimų skaičius - sugriežtintos bausmės. E.Šilerio teigimu, pastaruoju metu šalies kalėjimuose net trigubai išaugo kalinių, nuteistų už šią nusikalstamą veiką.
Tačiau bene pagrindinė priežastis, kodėl pastaruoju metu narkotikų sulaikoma mažiau, yra ta, kad pagrindiniai dar nedemaskuoti prekeiviai persikėlė į Skandinavijos, Vakarų Europos šalis.
Miršta jauni
Medikai teigia, kad dėl narkotikų vartojimo Lietuva kasmet praranda apie 14 000 potencialių gyvenimo metų.
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvoje užregistruota 68 mirtys, iš jų 62 vyrų ir 6 moterų (0,16 proc. visų mirčių), kurių pagrindinė priežastis buvo narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimas. Dažniausiai tokią mirtį lėmė apsinuodijimas narkotikais ir psichodisleptikais - 54 atvejai.
Vidutinis mirusių asmenų amžius buvo 32,6 metų, vyrų - 32,4, moterų - 34,2 (2008 metais atitinkamai - 31,8, 31,6 ir 33,8 metų).
Valstybinėje teismo medicinos instituto toksikologijos laboratorijoje, tiriant įtariamųjų dėl apsinuodijimų narkotinėmis psichotropinėmis 1082 mirusiųjų autopsinę medžiagą, 415 atvejų buvo aptikta narkotinių ir psichotropinių bei kitų medžiagų, iš jų 95 atvejais rasta etilo alkoholio.
2009-aisiais institutas užfiksavo 15 (14 vyrų ir 1 moteris) netiesioginės mirties dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo atvejų (2007 metais - 7, 2008 metais - 14 atvejų). Dažniausios šių asmenų tiesioginės mirties priežastys buvo savižudybės, įvairūs susižalojimai, tarp jų ir patirti per eismo įvykius, apsinuodijimai įvairiomis medžiagomis ir dujomis. Vidutinis mirusiųjų amžiaus vidurkis - 28,3 metų.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
