Kaip aklai Temidei užkemšamos ausys

Apeliacinį skundą atmetė

Koks gali būti pasitikėjimas mūsų teismais, kai visuomenei lieka neaiški bausmių skyrimo logika?

Žmonės neretai svarsto, kad Temidei ne tik užrištos akys, bet galbūt kartais kažkodėl užkemšamos ausys. Tokioms diskusijoms žibalo gali įlieti ir ne rezonansinėse bylose priimti ir mažiau paaiškinti teisėjų sprendimai.

Štai viena moteris užpernai į pataisos namus išsiuntė siuntą, kurioje buvo du sintetiniais kanabinoidais impregnuoti lapai. Už tai ji atsidūrė teisme. Kaltinamoji pripažinta kalta pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 260 straipsnio 2 dalį - dėl neteisėto disponavimo dideliu kvaišalų kiekiu turint tikslą juos platinti. Anksčiau neteista moteris pasiųsta už grotų 8 metams. Tai minimali bausmė pagal minėtą straipsnį. Beje, minimali bausmė už nužudymą - 7 metai laisvės atėmimo.

Apeliaciniuose skunduose nuteistoji ir advokatas paprašė išteisinti arba pakeisti nuosprendžio dalį dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Tačiau aukštesnės instancijos teismas paliko skirtą bausmę. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad veikdama tyčia kaltinamoji ne tik laikė psichotropines medžiagas su tikslu jas platinti, bet ir ėmėsi realių veiksmų.

Prokurorės nepaklausė

Tą patį vasario mėnesį teismas nuteisė kaltinamąjį, kurio vairuotame automobilyje įrengtoje sudėtingoje slėptuvėje aptikti paketai su per 4 kilogramais kokaino. Pernai grįžtantis iš užsienio vyras įkliuvo pasienyje.

Jis kaltinamas ir dėl suklastotų dokumentų, nes kitam žmogui perdavė savo nuotraukas ir organizavo netikrų vairuotojo pažymėjimo bei asmens tapatybės kortelės pagaminimą.

Prokurorė teismo prašė pagal tris BK straipsnius teisiamą vyrą pasodinti už grotų 12 metų ir 3 mėnesiams. Pavyzdžiui, už turėjimą labai didelio narkotinių medžiagų kiekio baudžiama laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų, o už kvaišalų kontrabandą gali tekti kalėti nuo 3 iki 10 metų.

Teismas vyrui skyrė subendrintą 8 metų laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendis galėjo būti apskųstas.

Priminė teisingumo principą

Šiuos dviejų prokuratūros paviešintų bylų nuosprendžius „Vakaro žinios" paprašė pakomentuoti patyrusius teisininkus. Advokatas prof. dr. Romualdas Drakšas pabrėžė, kad sprendimą konkrečioje byloje lemia teisėjas, todėl negalėtų komentuoti. Tačiau jis pastebėjo, kad kai kurie teismų sprendimai nors ir būna formaliai teisėti, bet galbūt nebūtinai yra teisingi: „Tokių sprendimų būna. Yra teisingumo principas, bet ne visi teismai žino, kad pagrindinė užduotis jį vykdyti."

Kaip nurodyta BK 54 str., jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Advokato nuomone, galbūt reikėtų minėtu atveju šiek tiek tobulinti įstatymą: „Platinimas nelygu platinimui. Būčiau šalininkas, kad reikėtų atskirti atvejus, kai, pavyzdžiui, draugas draugui vakarėlyje duoda surūkyti suktinę, kai kvaišalai pardavinėjami gatvėje."

Teisėjas - irgi žmogus

Ką tik paskirtas Konstitucinio teismo teisėju, buvęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas dr. Stasys Šedbaras taip pat pabrėžė, kad teisininkai labai atsargiai komentuoja neskaitytą konkrečią bylą: „Tai principinė taisyklė. Nežinant bylos aplinkybių nuosprendžio neįmanoma komentuoti, nes yra labai daug dedamųjų. Bausmės individualizavimas yra vienas pagrindinių principų."

Jis pastebėjo, kad teismas turi imti sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, o tai, ar ji didės, ar mažės iki BK straipsnyje apibrėžtų ribų, priklauso nuo teisiamojo įvertinimo: „Jei yra lengvinančių aplinkybių, asmuo nusikalto pirmą kartą, šeimoje nėra problemų, dirba, tuomet iš karto bausmė nuo vidurkio mažėja. Kartais būna galimybė atleisti nuo bausmės esant tam tikroms sąlygoms. Teisėjas remiasi kodeksu ir turi matyti patį žmogų."

Anot S.Šedbaro, teisėjas yra žmogus, todėl gali pasitaikyti ir subjektyvumo atvejų, tačiau tai ištaisyti ir bylos nagrinėjimą į loginę seką padeda sugražinti aukštesnių instancijų teismai.

Derins kodeksą

Teisininkas sutinka, kad visuomenei turi būti aiškiai suvokiamos bausmės, tačiau situaciją komplikuoja ir jau 20 metų sulaukęs ir realijas jau ne visai atitinkantis BK: „Bausmės tikrai nebeadekvačios dabartinei situacijai. Per ilgesnį laiką atsirado proginių straipsnių ir sankcijų. Štai kažkur kažkas atitiko ir visi bėga, kuo greičiau griežtinti bausmes. Nežiūrima, kad už žmogžudystę kartais mažiau baudžiama, nei už nedidelio kiekio narkotikų gabenimą."

Pasak S.Šedbaro, jau pribrendo laikas pasidėti kodeksą stalo ir suvesti bausmių sistemą pagal vertybių hierarchiją: žmogaus gyvybė, sveikata, asmens laisvė, o paskui - kiti dalykai. Jis patikino, kad dėl šio klausimo dabar dirba Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, Teisingumo ministerija ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas.