1 nuotr.Pavasarinės saulės įkvėptas seimūnas Žygimantas Pavilionis pasijuto poetu. Beveik lygiu Kristijonui Donelaičiui.
Pas Donelaitį saulelė budino svietą, o Pavilionis jai skyrė kitą užduotį - sudeginti Rusijos tamsą.
Kaip reta gražų praėjusį savaitgalį Pavilionis apsilankė Labanoro girioje ir ten patyrė nušvitimą, kuriuo pasidalijo feisbuke.
„Šviesos negali užgožti tamsa, nes pavasaris ateina visada, o žiema visada baigiasi! Tegu būna šie metai paskutiniai šaltos žiemos metai Ukrainai! Tegu artėjantis pavasaris ir karšta vasaros saulė sudegina visą rusijos tamsą - tiek jos viduje, tiek visur kitur Europoje ir Lietuvoje, kur maskvos ir kinijos komunistų vardu ji vis dar skleidžias", - suokė seimūnas.
Suokė ne eilėmis, bet šiaip motyvas labai donelaitiškas.
„Metuose" „saulelė vėl atkopdama budino svietą ir žiemos šaltos trūsus pargriaudama juokės".
Įprasta, kai saulelė budina svietą ir išvaro žiemą, tačiau Pavilionis su ja sieja visai kitokius lūkesčius.
Kiek buvo atvejų, kad saulelė pradangintų diktatorių kaip kokį besmegenį? Turbūt nė vieno.
Pavilionis gal ir norėtų prilygti Donelaičiui, bet pastarasis parašė šedevrą, o seimūnas - tik grafomanišką nesąmonę.
