JAV prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) ketina daugiau nefinansuoti Baltijos saugumo iniciatyvos (BSI) programos, kuri trims Baltijos valstybėms jau skyrė milijardą JAV dolerių.
Tiesa, D.Trampo ketinimams dar turėtų pritarti JAV Senatas ir Kongresas, nes būtent kongresmenai kasmet nutardavo, kiek BSI programai skirti pinigų.
Tačiau, jei Senatas ir Kongresas D.Trampui pritars, BSI programa, veikusi nuo 2020 m., kitų metų rudenį bus uždaryta.
Kaip tai paveiktų Lietuvos saugumą?
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas, buvęs ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis socialiniuose tinkluose apkaltino krašto apsaugos ministrę Dovilę Šakalienę jau anksčiau žinojus apie nutraukiamą BSI programą, tačiau apie tai neinformavus prezidento, Valstybės gynimo tarybos, Vyriausybės ir Seimo narių.
Anot Ž.Pavilionio, D.Šakalienė privalėjo ne tylėti, bet laiku įspėti, nes iki rugsėjo 30-osios yra tvirtinamas kitų metų krašto apsaugos biudžetas.
Ž.Pavilionis taip pat ketino bandyti įtikinti JAV politikus, kad finansavimas pagal BSI būtų tęsiamas.
„Nulauš" Pentagoną
Kaip feisbuke rašė Ž.Pavilionis, „šiandien mums liko tik kelios savaitės pataisyti šį labai blogą sprendimą naudojant visus savo kontaktus Baltuosiuose rūmuose, Valstybės departamente, Kongrese, bet, miela ministre, mes praradome bent du mėnesius labai brangaus laiko. „Nulaužti" jūsų prižiūrimą Pentagoną".
D.Šakalienė į tai atšovė, jog „veikiame, o ne panikuojame". Taip pat pridūrė, jog Lietuva spalio mėnesį atidaro JAV kariams naują infrastruktūrą, plečia pratybų erdves.
Amerikiečiai moralų nemėgsta
D.Šakalienę socialiniuose tinkluose užstojo ir politologas Tomas Janeliūnas. Anot jo, „nereikia panikuoti, kad tie 60-70 mln., kas yra mažiau nei 3 proc. viso KAM dabartinio biudžeto, kažką smarkiai pakeis".
T.Janeliūnas taip pat priminė, jog JAV akcentuoja, kad Europa turi pati mokėti už savo gynybą, todėl amerikietiška parama stabdoma ne tik Lietuvai, bet visoms Europos šalims ir BSI programa šioje visoje paramoje yra tik maža dalelė. O viena priežasčių nutraukti europiečiams paramą - baigti paramą Ukrainai. Tai irgi rodo strateginės JAV krypties pokyčius.
T.Janeliūnas pasišaipė iš Lietuvos politikų, kurie bando JAV politikus moralizuoti, sukelti jiems gailestį. T.Janeliūno teigimu, labiausiai amerikiečiai nemėgsta moralizavimo ir gal todėl kai kurie Lietuvos parlamentarai jau sunkiai gauna susitikimus su kolegomis JAV Kongrese.
Taip pat neverta bandyti „iš jėgos" nulaužinėti JAV politinių sprendimų. Esą geriau klausti JAV, kuo galėtume pakeisti BSI, ir stiprinti abipusį bendradarbiavimą, nes pinigai yra pakeičiami, o JAV dėmesys, geranoriškumas, techniniai gebėjimai ir žvalgybinė informacija - neįkainojami.
Bendras Baltijos valstybių laiškas
Seimo NSGK narys Tomas MARTINAITIS svarstė, jog D.Šakalienė sąžiningai dirba savo darbą, bet kažkodėl konservatoriai įsivaizduoja, kad tik jie gali geriausiai išmanyti apie šalies gynybą. Visgi politikas priminė, jog JAV Kongresas dar nepriėmė galutinio sprendimo dėl BSI programos pabaigos, o Lenkijos prezidentas Vašingtone buvo paties D.Trampo asmeniškai patikintas, jog pagalba bus dar padidinta.
„Žinau, - sakė T.Martinaitis, - kad mūsų Užsienio reikalų komitetas (URK) jau turi suformavęs savo poziciją ir parašė laišką Kongresui, kartu su Latvijos URK ir Estijos URK. Kad mes vieningai per savo ambasadas ir mūsų bendruomenes JAV darysime tam tikrą spaudimą.
Pati BSI dotacija nėra nepakeičiama, nes visoms Baltijos šalims per metus skiriama apie 220 milijonų, Lietuvai tenka apie 70 milijonų. Tik gal reikėtų susirūpinti, jog JAV mūsų regione nori žengti ne žingsnį pirmyn, bet žingsnį atgal. Todėl mes norime parodyti, kad mes - Baltijos šalys ir Lenkija esame vieningos ir kad saugumas yra ne tik Lietuvos, bet viso regiono klausimas.
Būtų negerai, jei prie BSI programos nutraukimo prisidėtų ir amerikiečių karių skaičiaus sumažinimas regione. Todėl ir parašėme bendrą laišką su Latvija ir Estija, bet jau Laurynas Kasčiūnas pareiškė, jog tai konservatoriai tą laišką parašė. Esą tik jie išgelbės pasaulį, nors mes veikiame vieningai su visomis Baltijos šalimis ir Lenkija, nes toks bendras pareiškimas yra daug reikšmingesnis ir solidesnis nei vienos Lietuvos".
Komentuoja Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys, buvęs Lietuvos kariuomenės vadas Arvydas POCIUS:
Aš manau, kad 60-70 milijonų JAV dolerių (skiriamų Lietuvai per BSI programą) yra nemaži pinigai. Juolab kai mes ieškome galimybių, kaip sukrapštyti pinigų mūsų gynybai. Todėl BSI milijonų praradimas būtų didelis nuostolis. Bet čia dar vienas momentas yra - tie amerikiečių skirti pinigai pagrinde būna skirti specialiai įrangai įsigyti. Ir įsigyti būtent iš amerikiečių karinės pramonės. Taip sakant, jie skiria tuos pinigus, bet ginkluotės ir specialių priemonių pavidalu. Todėl, jei BSI programa baigtųsi, būtų sunkiau įsigyti tą ginkluotę už savo pinigus, jeigu amerikiečiai pinigų nebeskirtų.
Dar vienas momentas - kai amerikiečiai skiria pinigus kažkokiai valstybei, tai iš tų pinigų būna skiriamas ir tų šalių karininkų, kariuomenės vadų apmokymas. Nemažai mūsų karininkų, vadų teko mokytis JAV Sausumos pajėgų karo koledže. Tad amerikiečių paramos pinigai buvo skirti ir už mūsų karininkų mokslą bei išlaikymą Amerikoje. Visa tai buvo įskaičiuota į visą BSI programai skirtą pinigų sumą. Jei tų pinigų neliks, mums, be abejo, bus nuostolis.
Ar nutraukus BSI programą, Lietuvoje liks amerikiečiai kariai? Be abejo, jie vis vien čia lieka. Ir šioje vietoje mes turėtume suvokti, kas visai neseniai vyko Pekine, kur buvo susirinkusios valstybės - Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos narės ir kur dalyvavo Vladimiras Putinas, Šiaurės Korėjos diktatorius Kim Čen Unas bei kitos šalys, kurios yra Kinijos sąjungininkės.
Natūralu, jog JAV dėl to nerimauja ir jai tenka sukoncentruoti didesnį dėmesį būtent ta kryptimi ir galvoti, kaip tą jėgą atsverti. Ir savo pinigus bei pajėgas nukreipti būtent to „IndoPacific" regiono stabilizavimui. Todėl D.Trampas ir sako mums - jūs esate jau pakankamai finansiškai pajėgūs, skirkite gynybai didesnį finansavimą patys. Čia yra toks pragmatiškas amerikiečių mąstymas. D.Trampas mąsto kaip verslininkas ir žiūri pakankamai pragmatiškai.
Dabar Europos šalys - Vokietija, Prancūzija ir kitos yra priverstos labiau finansuoti savo gynybą, todėl toks amerikietiškas „užpakalių paspardymas" kartais yra visai naudingas. Bet kelti panikos, kad JAV mums nepadės, tikrai nereikia.
Kai Lenkijos prezidentas Karolis Navrockis (Karol Nawrocki) ką tik lankėsi Lietuvoje, jo buvo paklausta apie susitikimą JAV su D.Trampu. K.Navrockis pasakė, kad D.Trampas davė aiškius pažadus, jog amerikiečiai kariai lieka mūsų regione. Ir tai yra garantas. O kai kurie sprendimai, pavyzdžiui, dėl BSI programos stabdymo, manau, neturi lemiamos reikšmės.
Bet reikėtų bandyti tiek užsienio reikalų, tiek krašto apsaugos ministrams dar kalbėtis ir įtikinėti JAV politikus. Nereikėtų visiškai susitaikyti su tuo (kad BSI programos parama nutraukiama). Politikoje tam ir yra tokios pareigybės, kad mus atstovautų ir ieškotų galimybių įtikinti oponentus. Būtent taip ir dėliojami tarptautiniai ryšiai.