Žemaitaitis nepasiduoda dėl buvusių KGB bendradarbių: siūlo išslaptinti nuo 2028 metų

Šį kartą politikas siūlo panaikinti 1999 m. Seimo priimtą įstatymą, reglamentuojantį buvusių KGB bendradarbių registraciją, prisipažinimą, įskaitą ir prisipažinusiųjų apsaugą.

Tiesa, tai nebūtų greitas sprendimas. Siekiant tinkamai pasirengti jo įgyvendinimui, politikas siūlo dokumento įsigaliojimą nukelti į 2028 m. sausio 1 d. Jei Seimas pritartų, tai reikštų, kad suėjus šiam terminui, prisipažinusiųjų apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis pateikta informacija ir duomenys nebebus laikomi valstybės paslaptimi ir būtų išslaptinti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. 

Kita vertus, anot R. Žemaitaičio, esant būtinybei, Valstybės saugumo departamentas (VSD), be kita ko, atsižvelgdamas į šalies nacionalinio saugumo interesus, turės galimybę spręsti dėl atskiros informacijos ar duomenų įslaptinimo termino pratęsimo.

Seimo narys siūlo atsisakyti, jo nuomone, nepagrįstų ir perteklinių slaptumo barjerų ir suteikti galimybę visiems, kas tam turi teisėtą interesą, susipažinti su istoriškai reikšminga informacija. 

„Demokratinė visuomenė turi teisę žinoti apie praeities represinių struktūrų veikimą ir asmenų vaidmenį jose“, – įsitikinęs politikas. 

Kaip pagrindinę priežastį, kuri paskatino siūlyti Seimui visiškai atsisakyti įstatymo dėl buvusių KGB bendradarbių, R. Žemaitaitis nurodo tai, kad po beveik 25 metų jis iš esmės prarado aktualumą.

Parlamentaras taip pat pažymi, kad praktikoje jau ilgus metus iš esmės neveikia komisija, kuriai pavesta viešai skelbti duomenis apie neprisipažinusius slapta bendradarbiavus su KGB asmenis.

1999 m. priimtas įstatymas numatė tokios 5 narius turinčios tarpžinybinės komisijos sudarymą. Šiai komisijai pavesta vertinti buvusių KGB bendradarbių veiklą, spręsti dėl jų įrašymo į įskaitą arba viešo duomenų apie slaptą bendradarbiavimą paskelbimo.

R. Žemaitaičio duomenimis, paskutinis šios komisijos sprendimas Teisės aktų registre viešai buvo paskelbtas dar 2012 metais.

„Komisijos neveiklumas šioje srityje iš esmės neveikiančiomis padarė ir galiojančias įstatymo nuostatas dėl neprisipažinusių asmenų veiklos apribojimų“, – dokumento aiškinamajame rašte nurodo „Nemuno aušros“ lyderis.

Be to, anot jo, į Rinkimų kodeksą yra įrašytas įpareigojimas kandidatams į prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero pareigas išviešinti informaciją apie savo slaptą bendradarbiavimą su KGB. 

Nemano, kad bus pažeisti konstituciniai teisėti lūkesčiai 

Iniciatyvos autorius R. Žemaitaitis nemano, kad priėmus jo pasiūlytą dokumentą būtų pažeisti buvusių KGB bendradarbių, prisipažinusių Lietuvos valstybei, konstituciniai teisėti lūkesčiai. 

Pasak jo, tuo metu, kai įsigaliojo įstatymas, tokios informacijos įslaptinimo terminai buvo gana neapibrėžti ir galėjo varijuoti nuo 15 iki 30 metų – priklausomai nuo slaptumo lygmens, su pratęsimo galimybe 10 metų, neribojant pratęsimų skaičiaus. 

„Šie duomenys buvo įslaptinti 15 metų ir tik artėjant šio termino pabaigai, ne paslapčių subjektas, o Seimas priėmė politinį sprendimą šį terminą pratęsti dar net 75 metams. 2015 m. įsigaliojęs įstatymas, kuriuo nustatytas konkretus, 75 metų trukmės (....) terminas, negalėjo turėti jokios įtakos šių asmenų apsisprendimui savanoriškai prisipažinti apie tokį bendradarbiavimą. Taigi, atitinkamai tokio reikalavimo atsisakymas negali būti laikomas pažeidžiančiu tokių asmenų konstitucinį teisėtų lūkesčių principą“, – mano R. Žemaitaitis.  

Jis taip pat pažymi, kad toks ilgas įslaptinimo terminas iš esmės nedera su bendru valstybės ir tarnybos paslapčių teisiniu reguliavimu. „Nemuno aušros“ lyderio teigimu, 75 metams gali būti įslaptinama tik tokia informacija, kurios atskleidimas gali sukelti pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei.

2015 m. Seimas priėmė įstatymo pataisas, kuriomis įsipareigojo 75 metams įslaptinti ir saugoti užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą buvusių slaptų KGB bendradarbių pateiktą informaciją.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

ELTA primena, kad Vyriausybė nepritaria pavasarį Seime pradėtoms svarstyti konservatoriaus Arvydo Anušausko ir  R. Žemaitaičio iniciatyvoms, kuriomis siekiama išslaptinti buvusius KGB bendradarbius.

Lapkričio mėnesį Ministrų kabinetas kritiškai įvertino įstatymų pataisas, kurios, jo nuomone, neatitinka konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo principų. Vyriausybės vertinimu, tai galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir pakenkti nacionaliniams interesams.

Buvę KGB bendradarbiai, prisipažinę Lietuvos valstybei, anot Vyriausybės, galėjo turėti savo lūkesčius dėl informacijos įslaptinimo. Tačiau pasiūlytas reguliavimas suponuotų galimybę valstybės paslaptimi laikomą informaciją, šiuo metu įslaptintą 75 metams, išslaptinti netrukus, nuo jos įslaptinimo nepraėjus 30 metų.

„Todėl tokio teisinio reguliavimo nustatymas reikštų esminį valstybės pozicijos pakeitimą – atsitraukimą nuo anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Tokie pokyčiai objektyviai gali būti vertinami kaip neatitinkantys konstitucinių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų bei galėtų neigiamai paveikti visuomenės pasitikėjimą valstybe ir jos teisine sistema“, – savo nutarime akcentuoja Vyriausybė.

Jame pastebima, kad ši pozicija atitinka ir Konstitucinio Teismo (KT) praktiką, kurioje pabrėžiama, kad „neužtikrinus teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise“.