Vyriausybė pritaria, kad didėtų baudos už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams

Trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime siūloma už pirmą kartą padarytą tokią veiką nustatyti baudą nuo 60 iki 300 eurų (vietoje siūlomos – nuo 100 iki 500 eurų), o už pakartotinį administracinį nusižengimą –  nuo 300 iki 600 (vietoj siūlomos – nuo 300 iki 1 tūkst. eurų). 

Beje, Vyriausybė atkreipia dėmesį į tai, kad per 2020-2025 m. dėl ANK straipsnio, reglamentuojančio atsisakymą teikti informaciją visuomenės informavimo priemonių atstovams ar trukdymą žurnalistams atlikti profesines pareigas, nebuvo pradėta nė viena administracinė teisena.

„Siekiant griežtinti administracinę atsakomybę paprastai vertinami statistiniai administracinio nusižengimo duomenys: kiek pradėta administracinio nusižengimo teisenų, ar nusižengiama pakartotinai, kaip kito teisės pažeidimų skaičius per tam tikrą laikotarpį. (...) Tačiau įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad (...)  sankcija yra neadekvačiai maža ir neturi pakankamo prevencinio poveikio. Toks teiginys turėtų būti pagrįstas papildoma informacija, sudarančia prielaidas griežtinti administracinę atsakomybę” , – sakoma Vyriausybės nutarime, kuriame įvertintos Seimo nario Rimo Jono Jankūno Seimui pateiktos ANK pataisos. 

Palyginus iš dalies panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus ir pažeidėjams galimų skirti baudų dydžius, Ministrų kabinetas pastebi, kad, pavyzdžiui, kliudymas administracinio nusižengimo tyrimą atliekančiam pareigūnui atlikti procesinius veiksmus užtraukia baudą nuo 30 iki 170 eurų, policijos pareigūno teisėto reikalavimo atvykti į policiją nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 600 eurų. Tyčinis uniformuoto kario teisėto reikalavimo nevykdymas užtraukia baudą asmenims nuo 60 iki 140 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 140 iki 300 eurų, statutinio valstybės tarnautojo, karo policijos, vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas užtraukia baudą nuo 90 iki 140 eurų.

Seimo narys R. J. Jankūnas siūlo numatyti administracinę atsakomybę taip pat valstybės ir savivaldybių įmonių vadovams, jei jie nepateiktų informacijos žurnalistams.

Siekiant įtraukti tokią nuostatą, Vyriausybės nuomone, reikėtų koreguoti Visuomenės informavimo įstatymą. 

„Siūlant praplėsti subjektų (...)  ratą, įtraukiant valstybės ir savivaldybių įmonių vadovus, kuriems pagal Visuomenės informavimo įstatymą nenustatyta imperatyvi pareiga teikti viešąją informaciją tokiais būdais ir tokia tvarka, kaip ir valstybės ir savivaldybių institucijoms bei įstaigoms, kartu turėtų būti keičiamas ir Visuomenės informavimo įstatymas“, – teigiama Vyriausybės nutarime. 

Kaip ELTA jau skelbė, pernai rudenį Seimas pradėjo svarstyti parlamento Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos nario R. J. Jankūno inicijuotas ANK pataisas, siūlančias padidinti baudas valdžios institucijų vadovams už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams ir trukdymą jiems atlikti savo profesines pareigas.

Jei Seimas pritartų, už pirmą kartą padarytą tokį pažeidimą grėstų nuo 100 iki 500 eurų siekianti bauda, už pakartotinį – nuo 300 iki 1 tūkst. eurų. Tokią atsakomybę siūloma taikyti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių vadovams. 

R. J. Jankūno teigimu, parengti projektą paskatino daugybė atvejų, kai dėl formalios priežasties, nesusijusios nei su valstybės, nei su tarnybos paslaptimis, nei su privataus gyvenimo apsauga, žurnalistams nebuvo pateikta  informacija ir visuomenė negalėjo žinoti. Šiuo metu nustatytos baudos, jo nuomone, yra neadekvačiai mažos. 

Pagal galiojantį Administracinių nusižengimų kodeksą, už atsisakymą teikti informaciją žurnalistams valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vadovams gresia nuo 20 iki 140 eurų siekiančios baudos. Toks administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo 50 iki 300 eurų.