Vyriausybė mano, kad Rusija gali pulti NATO

Strategijoje atnaujinami nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai, kurie sugrupuoti pagal tris ramsčius: valstybės ginkluotos gynybos, paramos ginkluotai gynybai ir valstybės atsparumo bei Lietuvos Respublikos interesus atitinkančios tarptautinės saugumo sistemos.

Vertinant saugumo aplinką strategijoje konstatuojami baisūs dalykai.

Pavyzdžiui, „Lietuvos Respublikos ir visos euroatlantinės bendrijos saugumui kylanti egzistencinė grėsmė, kurią sustiprina tikimybė, kad Rusijos Federacija iki 2030 m. gali būti pasirengusi išvystyti pajėgumus, kurie leistų kariauti didelio masto konvencinį karą su NATO".

Taip pat įžvelgiama priešiškų užsienio valstybių žvalgybos tarnybų keliama grėsmė, Baltarusijos politinio režimo įsitraukimas į Rusijos vykdomą karą prieš Ukrainą, didėjantis nenuspėjamumas ir galimybė, kad Baltarusija bet kada gali būti pasitelkiama įgyvendinti bet kokiems agresyviems veiksmams prieš regiono valstybes.

Prognozuojama Kinijos savo ekonominės, diplomatinės, informacinės, technologinės ir karinės galių didinimas ir siekis pertvarkyti tarptautinę tvarką ir joje dominuoti, Kinijos tapimas pagrindine Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą įgalintoja; trečiųjų šalių veikla, kuria siekiama euroatlantinių saugumo struktūrų dezintegracijos ar tarptautine teise grindžiamos tarptautinės tvarkos erozijos; nacionalinio saugumo interesų neatitinkančių subjektų ketinimų veikti Lietuvai strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose neatsisakymas; neatsakingas branduolinės energetikos vystymas Baltarusijoje.

Kitos numatomos grėsmės - valstybės ir visuomenės priklausomybė nuo informacinių ir ryšių technologijų, didinanti pažeidžiamumą ir kelianti naujų saugumo rizikų; gimstamumo mažėjimas, nesudarantis sąlygų natūraliai kartų kaitai.

Atnaujinamos strategijos projekte akcentuojama, kad pagrindinis patikimos gynybos ramstis yra kariuomenė, todėl jos stiprinimas ir toliau turi likti svarbiausiu tikslu (Lietuvos kariuomenės I divizijos ir ją įgalinančių pajėgumų, oro erdvės ir teritorinės jūros stebėjimo ir gynybos vystymas, nacionalinių gebėjimų vykdyti karines operacijas kibernetinėje erdvėje plėtra, aktyviojo kariuomenės personalo rezervo didinimas, infrastruktūros ir poligonų vystymas, logistikos pajėgumų plėtra ir kiti).

Pabrėžiami kolektyvinio saugumo garantijų ir Europos gynybinių pajėgumų stiprinimo uždaviniai; paramos gynybai ir valstybės atsparumo stiprinimo uždaviniai (stiprios, modernios, technologiškai pažangios žvalgybos ir kontržvalgybos vystymas; civilinio dėmens, suprantamo kaip sistemingo visų institucijų ir visuomenės pasirengimo reaguoti į įvairaus pobūdžio grėsmes, plėtra; nacionalinių grėsmių vertinimo ir išankstinio perspėjimo pajėgumų plėtra; Lietuvos šaulių sąjungos integracijos į valstybės gynybą didinimas; valstybės ekonominio saugumo ir atsparumo užtikrinimas, plėtojant ir veiksmingai taikant strateginių sektorių investicijų ir sandorių kontrolės sistemą; gimstamumo skatinimo ir šeimos politikos įgyvendinimas ir kiti).

Komentuoja Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, gynybos ekspertas Audrius BUTKEVIČIUS:

Ar keliama panika dėl to, kad Rusija gali pulti NATO, yra pagrįsta? Pradėkime nuo to, kad po paskutinės NATO generalinio sekretoriaus Marko Riutės kalbos kitaip to vertinti ir nebegalima. Mes esame Aljanso dalis, o NATO generalinis sekretorius tiesiai šviesiai pasakė, kad rusai gali pradėti karą. Todėl mūsų Vyriausybės žingsnis yra sveikintinas.

Taip, esame maža šalis, jei ir apsiginkluosime iki dantų, vieni neapsiginsime. Bet mes nesame vieni, esame NATO narė. Iki galimai kils tokio masto konfliktas, gal jau bus pasikeitusi JAV vadovybė. Nes dabartinė yra pareiškusi, kad, kilus kariniam konfliktui, JAV Europos negins - priėmė tokią strategiją.