Tamašunienė nepritaria partnerystės įstatymo pataisoms

„Ne kartą esu pabrėžusi, kad šis įstatymas neatitinka mano, mūsų frakcijos ir daugelio Lietuvos žmonių nuomonės, todėl negalėčiau nei jo pateikti, nei už jį balsuoti“, – teigiama R. Tamašunienės komentare, kurį Eltai perdavė ministrės patarėja komunikacijai Božena Zaborovska-Zdanovič. 

Visgi, ministrė pabrėžė, jog šis klausimas turėtų būti sprendžiamas parlamente.

„Jau ne kartą esu sakiusi, kad Partnerystės įstatymas turėtų būti svarstomas Seime, nes būtent Seimą renka visa tauta, o Seimo nariai turi tautos mandatą. Todėl išsamiai išdiskutuoti ir priimti sprendimą Seimo salėje būtų teisinga ir sąžininga“, – akcentuoja R. Tamašunienė. 

Be to, ministrė pakartojo, kad šiuo metu yra rengiami registrų sistemos pakeitimai, kurie leistų registruoti teismo sprendimu įteisintas partnerystes.

„Kai bus rasti tinkami sprendimai, reikės diskusijų Seime, nes registrų funkcionalumo pakeitimai reikalauja ir atitinkamų įstatymų pakeitimų. Todėl šiuo klausimu Teisingumo ministerija galės pateikti įstatymų pataisas“, – nurodė R. Tamašunienė.

Teisingumo ministrė anksčiau interviu Eltai sakė neatmetanti, kad parlamentui gali būti siūloma priimti artimo ryšio sąvoką įteisinančias įstatymo pataisas.

„Sieksime, kad (tos pačios lyties asmenų poros – ELTA) nebūtų sulyginamos su prigimtine šeima ir su prigimtinės šeimos teisėmis, kalbant apie vaikus ir panašiai“, – interviu Eltai sakė R. Tamašunienė.

ELTA primena, Teisingumo ministrei R. Tamašunienei nesiimant iniciatyvos dėl partnerystės įteisinimo, Siekiant įgyvendinti Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis kartu su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.

Projektais siūloma įtvirtinti lyčiai neutralią partnerystę ir tarp skirtingų, ir tarp tos pačios lyties žmonių. Seimui pritarus, Lietuvoje būtų įtvirtintas registruotos partnerystės institutas.

Pagal projektą, partnerystė būtų laikoma civilinės būklės aktu, susitarimą dėl partnerystės sudarymo tvirtintų notaras. Ši sutartis būtų registruojama ir išviešinama Vedybų ir partnerystės sutarčių registro informacinėje sistemoje.

CK siūloma nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų – partnerių – susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius. Dokumente kalbama apie bendrą gyvenimą, kuris grindžiamas partnerių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba, ryšiais ir savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas. 

Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.