Su JAV pasiuntiniu Baltarusijai Coale'u susitiko Vėgėlė, Gražulis, Jankūnas

Pasak jo, visas, po susitikimo kilęs ažiotažas, atrodo labai dirbtinai, tarsi tyčia siekiant pateikti tai kaip sensaciją, nors nieko keisto tame nėra. 

Tie, kas atidžiai seka P.Gražulio politinę karjerą, turėtų prisiminti, jog dar 2024 m., kai JAV prezidentu buvo Džo Baidenas (Joe Biden), būtent P.Gražulis Lietuvoje įkūrė Donaldo Trampo (Donald Trump) rinkimų štabą ir vykdė aktyvią agitaciją. 

Po rinkimų, kuriuos D.Trampas laimėjo, P.Gražulis buvo pakviestas į Amerikoje vykusią Respublikonų partijos konferenciją. Joje Lietuvos politikas susitiko su JAV Vyriausybės efektyvumo departamento, kuriam tuo metu vadovavo verslininkas Ilonas Maskas (Elon Musk), atstovais. 

Taip pat P.Gražulio frakcija Europos Parlamente aktyviai bendradarbiauja su D.Trampo administracija, todėl nieko neturėtų stebinti tai, kad jis susitinka ir su Lietuvoje viešinčiais JAV politikais.

„Susitikimo metu buvo aptartas politinių kalinių paleidimo iš Baltarusijos kalėjimų klausimas. Diskutuota apie lėktuvų skrydžius trikdančius, kontrabandininkų leidžiamus meteozondus. Nebuvo pamiršta ir kaimyninėje šalyje įstrigusių Lietuvos vežėjų vilkikų bei puspriekabių problema. Visgi svarbiausia pokalbių tema tapo baltarusiškų kalio trąšų tranzitas ir jam taikomi ribojimai. 

J. Coale'ui buvo įdomu išgirsti I.Vėgėlės, R.J.Jankūno ir P.Gražulio nuomones šiuo klausimu ir jam visa prašoma informacija buvo suteikta“, - patikslino pašnekovas.

Jo vertinimu, būtent trąšų tranzito klausimas suveikė kaip dirgiklis, po kurio susitikimo dalyvių adresu ir pasipylė kritika.

„Kalbame apie milžiniškas sumas, todėl susitikime dalyvavę amerikiečiai stebėjosi tokia Lietuvos pozicija, kuri pati Rusijos naudai atsisakė milijardinių pajamų. Priminsiu, kad sprendimą - uždrausti trąšų tranzitą per Lietuvą - priėmė buvusioji, konservatorių-liberalų-laisviečių vyriausybė, o dabartinė valdžia nedaro nieko, kad jis būtų panaikintas. Amerikiečiams tai pasirodė labai keista“, - pabrėžė jis.

Šaltinis pabrėžė, kad susitikime buvo atstovaujami Lietuvos ir jos žmonių interesai, todėl dabartinio puolimo, net jeigu jis ir stiprėtų, susitikimo dalyviai nebijo.

„Kadangi atstovaujame Lietuvai, kodėl turėtume to bijoti? Tačiau įdomesnis klausimas yra kitas - labiausiai toks susitikimas ir galimas trąšų tranzito per Lietuvos teritoriją atnaujinimas kliūti turėtų Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui bei jo parankiniams. Tad jeigu Lietuvos politikai dabar dėl to yra kritikuojami, kas stovi už kritikų ir kieno interesams jie atstovauja? - retoriškai teiravosi pašnekovas. - Ir visus labai nustebino, kai susitikime, apie kurį niekur viešai nebuvo skelbta, pasirodė LRT žurnalistai. Kam atstovauja LRT visi puikiai žinome, tad kyla dar vienas klausimas - iš kur jie gavo informaciją ir ko siekė savo vizitu?“

Apibendrindamas šaltinis papasakojo, kad Lietuvos politikai padėkojo kolegoms amerikiečiams už bendradarbiavimą ir pagalbą paleidžiant politinius kalinius, tarp kurių buvo ir lietuvių. Juolab kad nei ankstesnė JAV administracija, nei Lietuvos valdžia šiuo klausimu nieko nenuveikė.

Taip pat jis išreiškė viltį, kad šis susitikimas ne tik duos apčiuopiamų rezultatų, bet jie bus matomi ir naudingi Lietuvai bei jos žmonėms.

Susitikimas įvyko sostinėje esančiame viešbutyje „Kempinski“.

Tuo metu premjerė Inga Ruginienė teigė kitų politikų susitikimų su J. Coale'u nesekanti.

„Aš jų (susitikimų – ELTA) neseku. Ir, man atrodo, kad labai svarbu, kad mes, kaip Vyriausybė, turime savo tikslus ir visomis galimomis priemonėmis juos stengiamės įgyvendinti“, – Vyriausybėje ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Ruginienė.

Kaip skelbta, trečiadienį su J. Coale‘u susitiko premjerė I. Ruginienė.

Ji padėkojo už aktyvias pastangas siekiant politinių kalinių Baltarusijoje išlaisvinimo.

Su specialiuoju pasiuntiniu premjerė aptarė saugumo situaciją regione. 

Nebuvo informuoti

Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis Mindaugas Sinkevičius teigia, kad koalicijos lyderiai nebuvo informuoti apie parlamentarų I. Vėgėlės, R. J. Jankūno ir europarlamentaro P. Gražulio susitikimą su J. Coale'u. 

„Manau, kad užsienio svečias yra laisvas susitikti su kuo jis pageidauja. Nei mes apie tuos susitikimus buvome informuoti. (...) Koks pokalbių turinys – taip pat yra nežinoma. Matyt, kad yra galimybė pasiuntiniui susitikti su plataus spektro politikais ir valdančiojoje daugumoje tokius alternatyvios politikos vedlius arba veidus“, – žurnalistams Seime teigė M. Sinkevičius. 

„Kas tą inspiravo, tikrai nežinau“, – akcentavo jis. 

Viešojoje erdvėje pasirodžius svarstymams apie alternatyvią užsienio politikos liniją koalicijoje, M. Sinkevičius tikino tokių vertinimų atlikti negalintis, mat nežino šių politikų ir J. Coale'o pokalbių turinio. 

„Manau, kad bus proga apie tai paklausti, kieno tai buvo iniciatyva. Žinoma, ne apie visus susitikimus yra pranešama, galbūt čia buvo norima taip diskretiškai ir incognito pasišnekėti, bet tai tapo vieša“, – sakė LSDP vadovas. 

„Kad taip būtų galima teigti apie skirtis užsienio politikos – reikia žinoti politinių pokalbių turinį, apie ką buvo kalbėta su kiekviena iš šalių. Juk pasiuntinys apsilankė Prezidentūroje, Vyriausybės rūmuose, matome, kad buvo papildomų susitikimų. Galbūt pasiuntinys visoms šalims paaiškino – ir Prezidentūrai, ir Vyriausybei, ir besikuriančioms alternatyvioms jėgoms, kokia yra Amerikos pozicija užsienio politikos klausimais“, – kalbėjo M. Sinkevičius. 

I. Šimonytė: apgailėtina

Opozicijoje dirbančių konservatorių atstovė Ingrida Šimonytė teigė apie susitikimą ir jo motyvus nieko nežinanti. 

„Nežinau, nei kieno iniciatyva tas susitikimas vyko, nei koks čia labai didelis tikslas. Bet turbūt tiesiog labai vertintos pono Gražulio ir pono Vėgėlės pastangos siekiant Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui Nobelio taikos premijos“, – Eltai teigė I. Šimonytė. 

Paklausta, kaip vertina tokio pobūdžio susitikimą, I. Šimonytė situaciją vadino apgailėtina. 

„Toks vaizdas, kad žmonės atrado užsienio politiką ir visi nusprendė pasibandyti, ką čia gali pasirodyti ir kokių nuotraukų pasidaryti. Apgailėtina“, – sakė I. Šimonytė ir pridūrė, kad tokie veiksmai yra stebimi tarptautiniu mastu.

„Kai mes vietoje ginčijamės, ką su kuro kainomis daryti ar ką su mokyklų tinklu daryti – tai yra viena. Bet kai mes čia pradedame vieną dieną su savo priešininkais, kuriuos esame padavę į teismą, draugauti, kitą dieną nedraugauti, Taivano atstovybę tai atidaryti, tai uždaryti – visa tai yra matoma ir vertinama kaip blaškymasis.“

ELTA primena, kad pernai gruodį JAV specialusis pasiuntinys Baltarusijoje pranešė, kad Jungtinės Valstijos naikina sankcijas Baltarusijos kalio eksportui.

Jis taip pat pažymėjo, kad diskusijos dėl sankcijų bus tęsiamos ir toliau.

Buvusio JAV prezidento Joe Bideno administracija sankcijas Baltarusijos kalio trąšoms įvedė 2021 m. – praėjus metams po Baltarusijos prezidento rinkimų, kuriuos neteisėtai laimėjo Aliaksandras Lukašenka.

2022 m. sankcijas baltarusiškoms trąšoms pritaikė ir Europos Sąjunga (ES). Tuo metu Lietuvos valstybinė įmonė „Lietuvos geležinkeliai“ sutartį dėl trąšų tranzito nutraukė pagal 2022 m. priimtą Vyriausybės sprendimą, kuriame teigiama, jog „Belaruskalij“ kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Iki tol tranzitas turėjo vykti iki 2023-iųjų pabaigos.