Somalis ir Afrikos šalys pasmerkė Izraelio sprendimą pripažinti Somalilandą

JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį „New York Post“ paskelbtame interviu pareiškė prieštaraujantis, kad JAV pripažintų Somalilandą, kai apie tai paskelbė jo sąjungininkas Benjaminas Netanyahu.

„Ne“, – atsakė JAV prezidentas, leidinio paklaustas apie JAV Somalilando pripažinimą. „Ar kas nors iš tikrųjų žino, kas yra Somalilandas?“, – pridūrė D. Trumpas.

Somalilandas 1991 m. paskelbė nepriklausomybę nuo Somalio ir dešimtmečius siekė tarptautinio pripažinimo. Pernai pareigas eiti pradėjęs prezidentas Abdirahmanas Mohamedas Abdullahi tai laiko svarbiausiu prioritetu. 

Izraeliui penktadienį paskelbus, kad laiko Somalilandą „nepriklausoma ir suverenia valstybe“, Somalis šį sprendimą pavadino „tyčiniu išpuoliu“ prieš jo suverenitetą ir pakertančiu taiką regione. 

Izraelio sprendimą pasmerkė dar kelios šalys. Afrikos Sąjunga (AS) perspėjo, kad tai gali „sukurti pavojingą precedentą su toli siekiančiais padariniais taikai ir stabilumui visame žemyne“. Somalilandas yra neatsiejama Somalio, AS nario, dalis, sakė šios Afrikos organizacijos vadovas Mahamoudas Ali Youssoufas. 

Izraelio ministro pirmininko B. Netanyahu biuras pareiškė, kad sprendimas „atitinka Abraomo susitarimų dvasią“, turėdamas omenyje virtinę susitarimų, D. Trumpo tarpininkautų per pirmąją jo kadenciją bei normalizavusių Izraelio ir kelių arabų valstybių santykius. 

Izraelio vadovo biuras pranešė, kad B. Netanyahu pakvietė A. M. Abdullahi apsilankyti Izraelyje. A. M. Abdullahi socialiniame tinkle  X gyrė Izraelio sprendimą kaip „istorinę akimirką“ ir sakė, jog tai yra „strateginės partnerystės“ pradžia. 

Somalilando pripažinimui nepritarė palestiniečių administracija. Ji  pareiškė, kad Izraelis anksčiau įvardijo Somalilandą kaip „palestiniečių, ypač iš Gazos Ruožo, priverstinio perkėlimo vietą“.

Atviras kišimasis

Artima Somalio sąjungininkė Turkija irgi pasmerkė sprendimą. „Ši Izraelio iniciatyva, atitinkanti jo ekspansinę politiką, (...) yra atviras kišimasis į Somalio vidaus reikalus“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime. 

Egiptas teigė, kad jo aukščiausias diplomatas kalbėjosi su kolegomis iš Turkijos, Somalio ir Džibučio, jie kartu pasmerkė šį žingsnį ir pabrėžė „visišką paramą Somalio vienybei, suverenitetui ir teritoriniam vientisumui“. 

Respublika pasiskelbęs Somalilandas yra strateginėje vietoje prie Adeno įlankos ir turi savo pinigus, pasus bei kariuomenę. Tačiau vienašališkai nepriklausomybę paskelbęs kraštas yra diplomatiškai izoliuotas. 

Strateginis žingsnis 

Už šio žingsnio gali slypėti Izraelio regioninio saugumo interesai. 

„Izraeliui reikia sąjungininkų Raudonosios jūros regione dėl daugelio strateginių priežasčių, įskaitant galimybę ateityje vykdyti kampaniją prieš husius“, – sakoma praėjusį mėnesį paskelbtame Nacionalinio saugumo tyrimų instituto dokumente, turint omenyje Irano remiamus Jemeno sukilėlius. 

Izraelis ne kartą smogė į taikinius Jemene, kai 2023 m. spalį kilo karas Gazos Ruože, atsakydamas į husių atakas prieš Izraelį, pasak sukilėlių, surengtas solidarizuojantis su palestiniečiais Gazos Ruože. Husiai nutraukė atakas, kai spalį Gazos Ruože įsigaliojo trapios paliaubos. 

Be tarptautinio pripažinimo Somalilandui sunku gauti užsienio paskolas, pagalbą ir investicijas, kraštas tebėra labai nuskurdęs. 

Pernai Etiopijos ir Somalilando sudarytas susitarimas dėl pakrantės ruožo nuomos uostui ir karinei bazei įsiutino Somalį. 

Izraelis mėgina stiprinti santykius su Artimųjų Rytų ir Afrikos šalimis. Istoriniai susitarimai, sudaryti 2020 m. pirmosios D. Trumpo kadencijos pabaigoje, leido kelioms šalims, įskaitant musulmoniškus Jungtinius Arabų Emyratus ir Maroką, normalizuoti santykius su Izraeliu. Tačiau karai, sukėlę arabų šalių pyktį, ypač Gazos Ruože, trukdo toliau plėsti ryšius.