Socialdemokratų gimstamumo politika: pinigų nereikia?

Demografijos konferencijose specialistai pabrėžė, jog vien finansinės priemonės, kad ir kokios dosnios, gimstamumo iki reikalingo tautos reprodukcijai (2,1 vaiko moteriai) nepakels.

Šią teiginio dalį mus valdantys socialdemokratų politikai išgirdo: pinigai neišspręs gimstamumo problemų? Tada jų ir nereikia!

Konferencijoje „Demografiniai iššūkiai ir šeimos politika - tarptautinė patirtis" dalyvavę valdančiųjų atstovai teigė, kad kritika jiems dėl mažų finansinių paskatų skyrimo šeimoms nėra pagrista, nes esą mes patys nežinome, kas išties suveiktų didinant gimstamumą.

Tačiau tokios šnekos labiau primena rankų nusiplovimą nuo esminės valstybės problemos, o ne nuoširdi abejonė, siekiant rasti atsakymą. Juolab kad mūsų demografinės politikos istorija byloja kitokius faktus.

Startavus reikšmingoms demografijos skatinimo priemonėms, gimstamumo kreivė šaudavo į viršų.

Prieš du dešimtmečius Lietuvoje įteisinus palankiausias Europoje motinystės išmokas, kuomet pirmaisiais vaiko priežiūros metais buvo mokama 100 proc. atlyginimo dydžio išmoka, o antraisiais 70 proc., gimstamumas Lietuvoje ženkliai išaugo.

2004 m. apie 1,2 vaiko moteriai siekęs gimstamumas šovė iki beveik 1,7 ir vėl pradėjo sistemingai mažėti po šių išmokų sumažinimo 2009 metais. Šis faktas paneigia vyraujantį mitą, kad, nepaisant to, kokių priemonių griebsis valdžia, gimstamumo kreivė mūsų šalyje pasmerkta nuolat kristi.

Deja, tačiau nė viena vyriausybė taip ir nesugebėjo grįžti prie ankstesnės tvarkos, palikdama vaikus auginančioms šeimoms tik finansinės pagalbos miražą, palyginus su tuo, ką šeimos turėjo anksčiau. Įvertinus Lietuvos infliacijos tempus, per pastaruosius du dešimtmečius valstybės parama vaikus auginančioms šeimoms ne didėjo, o mažėjo. Į pastabas apie negebėjimą grąžinti ankstesnės tvarkos, atšaunama cinišku argumentu: „vis tiek iki 2,1 gimstamumo nepakels!"

Regint šokiruojančiai abejingą valdančiųjų poziciją tautos nykimo akivaizdoje kyla klausimas: ar papildomų dešimčių tūkstančių lietuvių gimimas, sąlygotas šių priemonių, jiems nėra jokia vertybė?

Šalyje, atsidūrusioje ant demografinės žiemos slenksčio, bet kokios, net ir drastiškos finansinės reformos turi būti remiamos ir išbandomos, nes kitu atveju mūsų laukia tiesiog išnykimas.

Šiandien galime konstatuoti, kad vaiko pinigų įvedimas išties gimstamumo nepakėlė, tai byloja ir kaimyninės Lenkijos patirtis. Nežymios sumos ar vaiko pinigų „padidinimai" 20 eurų, kuriais taip giriasi valdžia, išties jokių rezultatų neduos.

Be abejonės, Lietuvos demografams ir politikams būtina mąstyti apie papildomas socialines gimstamumo skatinimo iniciatyvas. Ne tik kalbėti tarpusavyje, bet kviestis ir pačių šeimų atstovus, kurie vaikų auginimu gyvena šiandien.

Būtini giluminiai kultūriniai, socialiniai sprendimai. Valstybės finansuojamoje socialinėje reklamoje šeima, motinystė ir tėvystė turi būti pristatoma esminiu visuomenės prioritetu, o demografija vertinama kaip ilgalaikis Lietuvos išlikimo klausimas.

Žiniasklaida turėtų pinigus gauti ne už valdžios sprendimų viešinimo konkursus, gražų valdančių politikų įvaizdį, bet už sistemingą teigiamo požiūrio į šeimyninį gyvenimą ir vaikų auginimą skatinimą. Metas kultūrinį fokusą perkelti nuo individo prie visuomenės ir tautos interesų ir tą kryptį įtvirtinti švietimo programose jau nuo mažų dienų.

Lietuvos demografiją galime iš esmės keisti tik taikydami kompleksines priemones: pradėdami remti teigiamą požiūrį į šeimą formuojančias iniciatyvas, keisdami švietimo programas ir taikydami plačiausią įmanomą socialinę paramą. Faktas, kad gimstamumo šuolio nepasieksime be išmintingų žingsnių, keičiant kultūrines nuostatas, tačiau dėl to numoti ranka į finansines paskatas valdžia negali.

Priešingai, valdantieji privalo imtis ženklių finansinių pokyčių šioje srityje, o ne užsiimti kosmetinėmis reformomis, tikintis, kad problema kažkaip išsispręs savaime. Pigių sprendimų paieškos demografijos temoje yra baigtos.

Valdančiųjų taikinyje - nėščios moterys

Valdantieji su Sveikatos apsaugos ministerija išsirinko netradicinį taikinį. Šįkart nusitaikyta į gimdančias moteris.

2024 metais p. Vilija ir draugai socialdemokratai ėjo su šūkiais, kurių esmė skambėjo taip: stabdysime konservatorių optimizacinį buldozerį.

Dabar aišku, kad optimizacijos viešųjų paslaugų sektoriuje ne tik nesiruošiama stabdyti, ją norima forsuoti. Socialdemokratų partijos plenume priimtas sprendimas - pranokti Arūną Dulkį ir konservatorius.

Kaune per dvejus metus uždaromi jau antri gimdymo namai. Iš pradžių uždaryti Prano Mažylio gimdymo namai, dabar nusitaikyta ir į Krikščioniškus gimdymo namus. Nors prieš keletą metų čia investuota per 7 mln. eurų, o žmonės į šiuos išskirtinius, gimdymo laisvę bei šeimų norus gerbiančius namus važiuoja iš visos Lietuvos, jau šį rudenį įstaigos gali nelikti. Priežastis paprasta ir daug kartų girdėta - optimizacija, kaštų mažinimai, penkmečio planai, žengimas į šviesų rytojų.

Kauno krikščioniški gimdymo namai daugeliui gimdyvių dovanojo psichologinį saugumą gimdant. Tokia vertybė socdemų požiūriu yra optimizuotina. Ne viena gimdyvė, norėjusi šiemet gimdyti šioje įstaigoje, komentaruose prisipažino „po posmą jau nuverkusi". Bet valdantieji nėščiųjų ašaromis netiki.

Klausimas, ką dar optimizuosime mūsų šaly? Gal tiesiog viską perkelkim į Vilnių ir, tariant Šimonytės žodžiais, „leiskime regionams naudotis sostinės potencialu"? Neabejoju, kad optimizacijos požiūriu tai bus pasiekimas, kurį socdemai savo suvažiavime galės pasveikinti audringais plojimais, peraugančiais į ovacijas.

Man tikrai smalsu, kas dabar dedasi tų kauniečių galvose, kurie 2024 m. nusprendė, kad socialdemokratai yra alternatyva konservatoriams. Akivaizdu, kad kairioji vyriausybė tiesiog tyčiojasi iš laikinosios sostinės gyventojų. Uždaryti antrus gimdymo namus per dvejus metus reiškia, kad kauniečiai ir jų interesai yra paaukotini vardan optimizacijos tikslų.

Noriu tikėti, kad kauniečiai parodys, jog gali nepritarti valdžios sprendimams ir tą aiškiai pademonstruos. Kaip ir visi mes, kuriuos sprendimas uždaryti Krikščioniškus gimdymo namus ne šiaip papiktino, bet tiesiog įžeidė.

Akivaizdu, kad ši valdžia atėjo kalbėdama apie dialogą, bet užmiršo informuoti, kad yra kurčia. Dialogo ji neveda, žmonių interesų nesiteirauja, bet vienašališkai stato visuomenę „prieš faktą".

Tai reiškia, kad kol labai garsiai ir aiškiai neišrėksime visai Lietuvai, kad tokie procesai - problema, tol ši valdžia ir nelaikys to problema. Kaip ir praeitos kadencijos metu, taip ir dabar - tauta turės apsiginti nuo savo valdžios.