Skaidrūs rinkimai Lietuvoje neįmanomi?

Iki savivaldos ir merų rinkimų dar daugiau nei metai, tačiau sakoma, kad vos rinkimams pasibaigus, prasideda kiti. Pasiruošimas 2027 m. rinkimams jau vyksta. Neseniai visuomenininkas Andrius Tapinas paskelbė „Laisvės TV" iniciatyvą „Didžioji politikų kelionė."

Iniciatyvai renkamos lėšos, o jos tikslas - politikų kelionės po Lietuvą, kur jie diskutuotų skirtinguose miestuose. Iš karto nurodoma, kad bus kviečiami dalyvauti tik konkrečių partijų atstovai. Taip pat nurodoma, kad „Nemuno Aušros" atstovai dalyvauti nebus kviečiami. „Nemuno Aušra" šiame projekte nepageidaujama ir jei žmonės klaus kodėl, galėsime labai lengvai paaiškinti - važiuojame kalbėtis, o ne kiršinti", - pranešė A.Tapinas.

Nurodoma, kad dalis kelionių vyks iki 2026 metų rugsėjo, kai prasidės savivaldos rinkiminė kampanija, o kita dalis prasidės 2027 metų balandį ir truks iki Seimo rinkimų kampanijos pradžios 2028 metais.

„Vakaro žinios" kreipėsi į VRK su prašymu įvertinti tokias iniciatyvas, kai organizuojant į debatus panašų diskusinį turinį kviečiami ne visi kampanijos dalyviai. VRK atstovė Indrė Ramanavičienė nurodė, kad „visos iniciatyvos turi būti organizuojamos laikantis Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatų."

Beje, panašių atvejų jau buvo, kai pernai rinkimės kampanijos metu „Didžiųjų TV3 debatų" ir „Laisvės TV" organizuotų kandidatų debatų laidose buvo kviečiami tik dalis kandidatų. Tuomet VRK nustatė, kad laidų ciklai buvo rengiami neužtikrinant politinės kampanijos dalyvių lygiateisiškumo. Kartu komisija pripažino, kad kandidatų diskusijų laidų organizavimo reglamentavimą yra kur patobulinti.

Nors Rinkimų kodekse kalbama apie lygiateisiškumo principą, visgi detaliai nėra reglamentuota pareiga užtikrinti nuomonių įvairovę, kai transliuotojai savo iniciatyva neatlygintinai rengia diskusines laidas.

VRK iškėlė siūlymą įstatymų leidėjui tobulinti Rinkimų kodekso nuostatas kandidatų diskusijų laidų organizavimo srityje. Tam buvo suburta Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto darbo grupė.

Interviu su Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto nariu Ignu VĖGĖLE:

- Kaip vyksta darbai darbo grupėje, kuri suburta Rinkimų kodekso tobulinimui?

- Procesas toks, kad VRK yra pasiūliusi Rinkimų kodekso pataisas. Darbo grupė, sudaryta iš visų frakcijų, kurios atstovaujamos komitete, atstovų. Vyksta ne sprendimų priėmimas, o diskusijos, klausymai ir bandymas rasti kompromisą dėl kodekso pakeitimo.

Taip ilgai procesas vyksta todėl, kad Rinkimų kodeksas po praėjusios konservatorių kadencijos priimtas kaip konstitucinis įstatymas. Norint jį pakeisti, reikia daugumos iš 86 Seimo narių. Kitaip tariant - valdančiosios daugumos balsų neužtektų tam, kad galima būtų priimti sutartas Rinkimų kodekso pataisas.

- Šiuo metu „Laisvės TV" jau paskelbė akciją, kurios metu organizuos debatus, renka jiems pinigus, bet iš karto įspėjo, kad „Nemuno Aušros" projekte nebus. Kas tai - žiniasklaidos veikla, visuomeninė veikla ar kišimasis į politiką?

- Tai yra dalyvavimas viešojoje politikoje. Kiekvienas pilietis turi teisę kištis į politiką. Bet kad tai yra dalyvavimas viešojoje politikoje, vienareikšmiškai taip.

Kitą kartą labai svarbu pamatyti, kaip asmenys save įvardija, ir kas jie yra iš tiesų. Dažnai galime pamatyti atvejų, kai asmuo save įvardija taip, kam jam tuo metu patogu. Kai patogu, pasivadina žurnalistu, tai nepatogu - visuomenininku, kai reikia dar kitaip, - sako, kad yra verslininkas. Turbūt įstatymai turi numatyti objektyvius kriterijus, kad jeigu asmuo daro įtaką politikai už pinigus, tai yra politinio lauko įtaka. Ypač per rinkimus. Jeigu tai yra reguliuojama politikams, turi būti reguliuojama ir kitiems. Kurie, beje, yra susiję su politikais.

Dabartinės pataisos bando reguliuoti šiuos atvejus. Kalbame ne šiaip apie agitavimą balsuoti, o kai tai daroma už pinigus arba renkant pinigus. Tokiais atvejais, mano įsitikinimu, tai turi būti aiškiai reglamentuojama. Patiems politikams ar netgi žiniasklaidos priemonei politikus reklamuoti yra nustatyti limitai. Ir net jeigu žiniasklaidos priemonė pareklamuotų politikams už tai nesumokėjus, VRK vis tiek laikytų, kad tai buvo politiko išleisti pinigai jo rinkimų kampanijai. Kai tai daro tariamai nepriklausomai asmuo, tai nėra reguliuojama. Dabar bandoma apie tai kalbėti. Labai viliuosi, kad reguliavimas atsiras.

O kad žiniasklaida galėtų kviesti nebūtinai visus, tai gali būti. Jeigu norima turėti diskusinę laidą iš kelių kandidatų, tai gali būti. Bet kartu reikia galvoti apie tai, kaip užtikrinti objektyvumą. Kad nebūtų taip, kad atrenkami trys kandidatai, kurie visą laiką rodomi. Tai pažeistų lygiateisiškumo principą.

- Prieš prezidento rinkimus buvo kažkokių situacijų, kur buvote nekviečiamas ar jautėtės nepageidaujamu?

- Prezidento rinkimų kampanijos metu žiniasklaida paprastai domėdavosi tais, kurie turėjo galią ir politinį veikimo lauką. Tai gal klausimas VRK - kaip ji vertina politikų keliones rinkimų kampanijos metu, jeigu jos vyksta iš valstybės biudžeto.

Aš pats keliavau po Lietuvą iš savo ir žmonių suaukotų pinigų. Tuo metu didelė mano konkurentų dalis važinėjo kaip politikai už mokesčių mokėtojų pinigus kaip užimantys tam tikras pareigas. Kėliau šį klausimą, bet tada VRK tai nepasirodė įdomu.

Su Rinkimų kodeksu problema yra ta, kad tos pataisos, kurias mes svarstome, yra pasiūlytos VRK. Bet yra tokių aspektų, kuriuos reikėtų tikslinti ir taisyti. Ir jie gal nelabai patiktų pačiai VRK. Pavyzdžiui, per kiek laiko ir kokia eilės tvarka turėtų būti nagrinėjami skundai? Turbūt pastebime, kad skundai dėl kandidatų, kurie tarsi yra netinkami, išnagrinėjami rinkimų kampanijos metu. O skundai dėl kandidatų, kurie mažiau nepatogūs, išnagrinėjami jau po rinkimų kampanijos, jau pasibaigus rinkimams ir jokios įtakos rezultatams neturi.

Kitas apsektas - VRK visus rezultatus ir biuletenius sunaikina per kelis mėnesius po to, kai paskelbiami rinkimų rezultatai. Įsivaizduokite, kas atsitiktų, jeigu kokia nors UAB priduoda dokumentus VMI, o po kelių mėnesių sunaikintų visus pirminius šaltinius? Logiška, kad jeigu nutiktų pažeidimas, jo ištirti nebūtų galima, nes duomenys sunaikinti.

Yra daug tokių aspektų, kuriuos reikėtų taisyti. Siūlau juos taisyti, bet spėju, kad galutinėje rinkimų kodekso versijoje jų nebus, nes surinkti 86 Seimo narių palaikymą tam, kad rinkimai būtų iš tiesų skaidrūs, manau, yra neįmanoma. Nors tai ir skamba labai fantasmagoriškai.