Sinkevičius apie valdančiųjų užuominas dėl Taivaniečių atstovybės: pasisakymus reiktų gerai pasverti

„Šiuo atveju aš galiu pagirti socialdemokratus, nes tai yra šiek tiek nuoseklumas ir jie turėjo tai įsirašę savo programoje. Bet, be jokios abejonės, visuomet yra klausimas, kaip tai yra daroma. Ir šioje vietoje man norėtųsi išvengti tokio valstybės pažeminimo“, – laidoje „ELTA savaitė“ sakė V. Sinkevičius.

„Aš turbūt rinkčiausi kitą kelią, bandyčiau pirmiausia europiniu formatu kalbėtis su Kinija, derėtis galų gale, jeigu mes tikrai norime atstatyti tuos santykius“, – sakė jis.

Politikas akcentuoja, kad kalbėdami užsienio politikos klausimais valstybės lyderiai turi visų pirma labai gerai pasverti savo žodžius, kad nekiltų abejonių dėl Lietuvos pasirinktos krypties nuoseklumo.

„Aš matau iš Prezidentūros tokias labai korektiškas pastangas išlaikyti tą kryptį, nes vis dėlto prezidentas tai tas pats ir praėjusioje kadencijoje buvo, ir dabar. Ir prezidentas yra pagrindinis asmuo, formuojantis užsienio politiką. Tai šiuo atveju, man atrodo, prieš bet ką pasakant, pasisakant reikia labai gerai pasverti. Reikia pasitarti su ta pačia Užsienio reikalų ministerija, galų gale su Prezidentūra, kuri turi ilgametį įdirbį“, – pabrėžė demokratų vicepirmininkas.

„Viską galima svarstyti, tai nėra sprendimai įkalti į akmenį, bet aš norėčiau, kad šiuo atveju pirmiausia būtų labai gerai pagalvojama prieš pasisakant“, – teigė jis.

V. Sinkevičius taip pat pažymi manąs, kad santykių su Kinija greičiausiai nebepavyks sugrąžinti į pirminį lygmenį.

„Turime suprasti ir tai, kad tai, kas yra padaryta, net jeigu tie santykiai ir grįžtų, jie tikrai nebūtų normalūs. Tai nebus kažkas, ką Kinija užmirš ir labai lengvai atleis. Mes visuomet atrodysime Kinijai tokie pakankamai nepatikimi, bet lygiai taip pat atrodysime ir kitai pusei – tiek Jungtinėms Amerikos Valstijoms, tiek tam pačiam Taivanui kaip nepatikimi ir galų gale neapsisprendę“, – rizikas įžvelgė europarlamentaras. 

„Reikia visuomet pasverti, kaip tai bus interpretuojama mūsų sąjungininkų. Kokią žinutę galų gale tai nusiųs tam pačiam Donaldui Trumpui, kaip tai bus priimta Jungtinėse Amerikos Valstijose. Nes šiandien tai yra mūsų sąjungininkas ir mūsų saugumo garantijos pirmiausia yra paremtos santykiu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis“, – taip pat sakė jis.

Kaip skelbta, I. Ruginienė trečiadienį pareiškė nematanti priežasčių, kodėl Taivaniečių atstovybė negalėtų būti pervadinta Taipėjaus vardu. 

Kiek anksčiau Pekinas teigė, kad durys Kinijos ir Lietuvos bendravimui lieka atviros, tačiau Vilnius nedelsdamas turi ištaisyti klaidą. 

Savo ruožtu Taivaniečių atstovybė nurodė ketinanti tęsti glaudų bendradarbiavimą su Lietuva, nepaisant politinių pokyčių. 

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio. Pekinas laiko Taivaną Kinijos provincija, neturinčia teisės steigti atstovybių šalyse, su kuriomis Kinija palaiko oficialius ryšius.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Gintauto Palucko Vyriausybės programoje Kinija buvo įvardijama iššūkiu Lietuvos užsienio ir saugumo politikai, tačiau I. Ruginienės ministrų kabineto įsipareigojimuose tokių formuluočių nebėra. Vietoje to, Vyriausybės programoje teigiama, kad bus siekiama atkurti diplomatinius santykius su Pekinu.

Prezidentas Gitanas Nausėda anksčiau teigė nematąs jokios problemos dėl Vyriausybės siekio atkurti glaudesnius santykius su Kinija. Visgi, kaip pabrėžė šalies vadovas, žengti šį žingsnį turi norėti abi šalys.