„Siekiu apsaugoti laisvos nuomonės raišką": Vaida Aleknavičienė atsakė į opozicijos klausimus

Tiesa, V. Aleknavičienė atsakinėjo tik į raštu užduotus klausimus, nuspręsta dėl laiko stokos opozicijoje esantiems parlamentarams neleisti užduoti papildomų klausimų gyvai.

Viename iš opozicijos klausimų buvo referuojama į šių metų gruodžio 12 d. LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ V. Aleknavičienė teiginį, kad dėl visuomeninio transliuotojo pataisų tartasi su žurnalistais.

Opozicija paprašė ministrės patikslinti, su kuo buvo tartasi dėl prieštaringų reakcijų sulaukusios valdančiųjų iniciatyvos.

V. Aleknavičienė savo ruožtu tvirtino, jog profesinės diskusijos vyko įvairiais formatais ir buvo skirtos išklausyti skirtingas pozicijas bei argumentus.

Anot jos, tokiu būdu siekta įvertinti tuo metu siūlytų pataisų galimą poveikį viešajam interesui, žiniasklaidos laisvei ir paties LRT nepriklausomumui.

„Atsižvelgiant į tai, kad diskusijos vyko nuomonių pasikeitimo pagrindu, taip pat įvertinus rizikas galimo tiesioginio ar netiesioginio spaudimo, bandymo daryti įtaką ar diskredituoti atskirus asmenis, konkrečių diskusijų dalyvių pavardės nėra ir nebus viešinamos“, – akcentavo V. Aleknavičienė.

„Siekiu apsaugoti laisvos nuomonės raišką, užkirsti kelią bandymams susidoroti su asmenimis dėl jų išsakytų pozicijų“, – pridūrė ji.

Tikslino savo žodžius

Kitas opozicinių frakcijų klausimas buvo susijęs su šių metų gruodžio 9 d. LRT laidoje „Svarbi valanda“ išsakytu V. Aleknaviečienės komentaru.

Laidoje, komentuodama tuo metu dar tik „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pateiktą projektą dėl lengvesnės LRT vadovo atleidimo tvarkos, ministrė pareiškė, jog prieš teikiant naujus siūlymus Seime reikėtų daryti pertrauką, o klausimus – išdiskutuoti su suinteresuotomis bendruomenėmis.

Opozicija ministrei uždavė klausimą, ar per mažiau nei 24 val. po šio interviu įregistruoto valdančiųjų socialdemokratų įstatymo pataisos dėl LRT buvo pakankama pertrauka.

Savo ruožtu V. Aleknavičienė teigė norinti patikslinti savo LRT laidoje išsakytus žodžius. Pasak jos, sakydama apie pertrauką, ji kalbėjo apie „turinio lygmens diskusijų poreikį, o ne apie formalius ar procedūrinius terminus“.

„Mano pozicija nuosekliai grindžiama įsitikinimu, kad teisėkūros procesas, ypač susijęs su visuomenės pasitikėjimu, viešojo transliuotojo vaidmeniu ir žiniasklaidos nepriklausomumu, turėtų būti grindžiamas išsamiais svarstymais, o ne vien tik teisės aktuose numatytų minimalių terminų laikymusi“, – kalbėjo ministrė.

Ji taip pat pabrėžė, kad pagal Konstituciją kiekvienas Seimo narys yra laisvas teikti įstatymo projektus savo iniciatyva pasirinktu metu ir apimtimi. Anot ministrės, tai nepriklauso nuo Vyriausybės institucijų, pozicijų ar pageidavimų.

„Todėl vertinant laikotarpį tarp viešo pasisakymo ir konkretaus įstatymo projekto registravimo svarbu atskirti ministrės, t. y. mano, išsakytą politinę ir vertybinę poziciją dėl diskusijų poreikio nuo Seimo narių teisės savarankiškai inicijuoti teisėkūros procesus“, – akcentavo V. Aleknavičienė. 

Nutarta atsisakyti skubos dėl LRT pataisų

Kaip skelbta, užsitęsus įtampoms dėl LRT įstatymo pataisų, pirmadienį Prezidentūroje buvo surengtas šalies vadovo Gitano Nausėdos, Seimo pirmininko Juozo Oleko bei parlamentinių frakcijų lyderių susitikimas. 

Po jo prezidentas tikino, kad sulaukė pažado iš valdančiųjų, jog šie LRT įstatymo pataisų nebesvarstys skubos tvarka, o iš opozicijos – kad ši nerengs vadinamojo filibusterio.

Savo ruožtu Seimo vadovas pabrėžė, kad bus suburta darbo grupė, kuri tobulins šiuo metu du balsavimus parlamente įveikusias LRT įstatymo pataisas. Anot jo, darbo grupės pakoreguotas variantas vėliau bus registruotas ir iš karto keliaus į priėmimo stadiją.

Opozicijoje dirbančių parlamentarų manymu, Seimui reiktų grįžti ne prie to paties įstatymo projekto, bet registruoti visiškai naujas pataisas. 

Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė Birutė Davidonytė pirmadienį teigė nežinanti, ar jos vadovaujama organizacija dalyvaus Seimo pirmininko buriamoje darbo grupėje. Anot jos, protestą organizavusi bendruomenė reikalauja, kad Seime kelią besiskynusios pataisos būtų atmestos, o politikai ir suinteresuotos pusės iš esmės diskutuotų apie galimus LRT valdysenos pokyčius.

ELTA primena, kad Seime skubos tvarka svarstytos LRT įstatymo pataisos sulaukė aštrios žurnalistų bendruomenės kritikos. Šią savaitę, tris vakarus iš eilės, prie Seimo vyko protestai „Šalin rankas nuo laisvo žodžio“.

Siekdama vilkinti, jų vertinimu, ydingus sprendimus, opozicija registravo daugybę pasiūlymų LRT įstatymo pataisoms. Daugelis jų – komiški ir ironiški.

Dėl LRT įstatymo pataisų šauktas papildomas nenumatytas Seimo posėdis, svarstymai salėje truko keliolika valandų.

Pirminiame valdančiųjų inicijuotame projekte siūlyta, kad skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių būtų balsuojama slaptai.

Be to, visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimą dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba Tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos.

Tai pat už tokį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 iš 12.

Tačiau svarstant parlamentas pritarė konservatorės Dalios Asanavičiūtės-Gružauskienės pasiūlymui, jog LRT generalinį direktorių dėl nepasitikėjimo iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui galima atleisti tik tuo atveju, jei demokratės Agnės Širinskienės katinas Nuodėgulis išreiškia nepasitikėjimą.

Tiesa, grupė valdančiųjų jau registravo pasiūlymą, kad projektas būtų pataisytas ir grįžtų prie pirminio varianto.