Seimas patvirtino Vyriausybės programą: darbus pradės Ingos Ruginienės Ministrų kabinetas

Vyriausybės programą palaikė 80 Seimo nariai, prieš balsavo 40, susilaikė – 2 parlamentarai.

Vyriausybės programoje dėmesys gynybai, diskusijų kelia pozicija dėl santykių su Kinija

Rugsėjo pradžioje plenarinių posėdžių salėje pristatytame dokumente I. Ruginienės Vyriausybė įsipareigojo gynybai skirti ne mažiau nei 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). Taip pat programoje pabrėžiama, jog kartu su Šiaurės, Baltijos šalimis ir Lenkija ketinama stiprinti išorinės NATO ir Europos Sąjungos (ES) sienos saugumą ir gynybą, akcentuojamas siekis sukurti integruotą Baltijos gynybos liniją.

Naujosios Vyriausybės programoje numatyti ir planuojami ekonominiai pakeitimai, tarp kurių – planai laikinai stabdyti akcizo dyzelinui kėlimą, įvesti naują finansinio stabilumo mokestį bankams, didinti Kelių fondo finansavimą, peržiūrėti leistinas atsiskaitymo grynaisiais ribas ir tęsti atsinaujinančios energetikos šalyje plėtrą.

Naujosios Vyriausybės programoje, lyginant su buvusiu Gintauto Palucko Ministrų kabinetu, esama ir pokyčių – pavyzdžiui, pažymima, kad su Kinija bus siekiama atkurti santykius iki tokio diplomatinio lygio, koks jis yra kitose ES valstybėse.

Tiesa, viešoje erdvėje kilo klausimų, kodėl naujajame dokumente nebeliko nuostatos, jog Kinija kelia rimtus iššūkius Lietuvai, o jos partnerystė su Rusija yra grėsmė. Tokios formuluotės buvo įrašytos G. Palucko Vyriausybės programoje.

Opozicija būsimąją Vyriausybę vadino „makaronų kabinimu“, kritikavo V. Blinkevičiūtę ir G. Nausėdą

Seimo konservatorių frakcijos narys Mindaugas Lingė kritikavo naująją Vyriausybę ir vadino ją eksperimentine. 

„Vyriausybė bus eksperimentinė. Nuo pasirinkimo į premjeres skirti asmenį be didesnės valstybinio darbo patirties, iki performanso saugoti energetiką kultūros sąskaita“, – plenarinių posėdžių salėje kalbėjo M. Lingė. 

„Suformuota ir nauja eksperimentinė profesinių reikalavimų ministrams skalė. Kažkas tarp kebabų kepėjų, kurie neįtinka, ir makaronų pardavėjų, kurie jau atitinka kvalifikacinius reikalavimus. Toje pačioje skalėje bandyta įgrūsti ir antilopes. Bendras įspūdis, kad pagrindinis įspūdis, kurio reikės įgyvendinant šią programą – tai pagrindinės kompetencijos rafinuotai tęsti Vilijos Blinkevičiūtės pradėtą makaronų kabinimą. Mums bandoma kabinti makaronus, kad ministrų kompetencijos – pakankamos, o programa – įgyvendintina“, – akcentavo jis. 

Tuo metu kalbėdamas apie naujojo Ministrų kabineto programą, M. Lingė tikino, kad joje nėra aiškios valstybės raidos vizijos. 

„Programa neturi aiškios valstybės raidos vizijos. Programoje daug proceso, bet nėra orientacijos į konkrečius rezultatus. Makaronai kabinami, kai programos siekiai nėra pagrįsti reikalingais finansais“, – dėstė konservatorius. 

Savo ruožtu neseniai prie opozicijos prisijungusių Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcijos Seime seniūnas Saulius Skvernelis abejojo, ar kandidatai į ministrus prisidėjo prie Vyriausybės programos rašymo.

„Mes turime programą, iš kurios neprisidėjo beveik nei vienas paskirtasis ministras. Šiandien nesame tikri, kas yra tos programos autorius, kas įdėjo tokias keistas nuostatas“, – svarstė S. Skvernelis.

„Turėjome unikalią situaciją, kai prisikviesti į frakcijas kai kuriuos ministrus, kurie apgintų kai kurias nuostatas – buvo neįmanoma“, – pabrėžė jis. 

Be to, demokratų lyderis negailėjo kritikos „koalicijos architektams“ ir prezidentui Gitanui Nausėdai.  

„Viskas prasidėjo nuo melo ir apgaulės, norint paveikti rinkėjus. Beveik prieš metus laiko, veikiant grupei asmenų, iš anksto susitarus apgauti rinkėjus ir tokiu būdu laimėti rinkimus. Šiandien tų asmenų, kurie čia turėtų būti – nėra“, – sakė S. Skvernelis.

„Tačiau tie asmenys vienas po kito vis pasirodo viešojoje erdvėje ir mes matome, kas yra Vyriausybės formavimo tėvas. Mes matėme įvairiausių pasakymų. Nuo „nesikalbėsiu su teroristais“ iki šiltų šypsenų, nuo „neleisiu užlipti ant galvos“ iki priėmimo su kavutėmis ir bandelėmis rūmuose. Nuo „neskirsiu antilopės“ iki paskyrimų tokių, kurie yra kontroversiški. Tai nėra problema tų žmonių, kurie buvo įmesti į šią mėsmalę. Tai ne jų kaltė. Kaltė yra tų žmonių, kurie buvo architektai tiek koalicijos, tiek Vyriausybės formavime“, – tikino jis.

Tuo metu Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen akcentavo, kad naujojoje Vyriausybėje ji pasigenda nuoseklaus darbo bei patirties kaupimo.

„Kalbėti apie pristatomą Vyriausybę ir jos programą būtų prasminga, jeigu tai, ką matėme pastarosiomis savaitėmis, būtų buvęs racionalus, aiškus, tvarkingas procesas. Kaip iki šiol Lietuvoje buvo įprasta: rodant pagarbą Lietuvos žmonių valiai, politinei sistemai ir procedūroms. Tačiau to mes nematėme“, – dėstė V. Čmilytė-Nielsen.

„Nors naujojoje Vyriausybėje dar liko žmonių, kurie supranta, kas yra sistemingas kompetencijų ugdymas ir patirties kaupimas, siekiant užsibrėžtų tikslų politikoje, ar kitoje veikloje, kuri nuosekliai veda į tarnystę visuomenei. Tie žmonės yra mažuma. Nežinau kaip šie žmonės jaučiasi šiandien šioje Vyriausybėje, šioje komandoje, matydami visišką prieštarą nuosekliam darbui, kompetencijų ugdymui bei patirties siekimui“, – pabrėžė ji.

Kritika į kultūros ministrus paskirtam I. Adomavičiui

Savo ruožtu Mišriai Seimo narių grupei vadovaujantis Viktoras Fiodorovas negailėjo kritikos kandidatui į kultūros ministrus Ignotui Adomavičiui.

„Labiausiai įstrigo visiškai nekultūringas kultūros ministro skyrimo procesas. Ministre, sutinku su jūsų pasakymais apie patyčių kultūrą. Tačiau tai nereiškia, kad kai kalbate apie patyčių kultūrą, nereikia stengtis pačiam, kad iš jūsų nesityčiotų. Kai kalbate apie patyčias ir priešinatės tam – nereikia tyčiotis ir iš kitų“, – dėstė V. Fiodorovas.

„Jūs turėjote progą nustebinti Lietuvą, (…) pakeisti požiūrį į save ir į savo partiją. Tačiau gavosi priešingai, ir toną, ir akcentus sudėliojote visai neteisingai“, – pabrėžė jis. 

Valdantieji liaupsino programą, kritikavo opoziciją

Valdančiųjų Seimo socialdemokratų frakcijos seniūnė Orinta Leiputė parlamentarus ragino palaikyti Vyriausybės programą. Ji Seimo nariams vardino atskiras nuostatas ir kvietė balsuoti už jas. 

„Kviečiu balsuoti už darnų ir tvarų valstybės vystymąsi, už ramų ir saugų gyvenimą, už gynybos finansavimo didinimą, gynybos pramonės stiprinimą ir transatlantinės partnerystės puoselėjimą“, – dėstė O. Leiputė.

„Kviečiu visus pritarti šiai programai už stipresnę, teisingesnę ir laimingesnę Lietuvą“, – pabrėžė ji.

Tuo metu Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos lyderė Ligita Girskienė pažymi, jog parlamentarams šiuo metu svarbiausia įrodyti gyventojams, kad Seimas gali būti atsakinga institucija, kurios atstovai ne dalijasi įtakos zonomis, o vieningai dirba dėl šalies gyventojų.

„Lietuvos žmonės iš mūsų laukia ne ginčų, tarpusavio santykių aiškinimosi, įtakos zonų dalybų, o vienybės ir atsakingų sprendimų (…). Turime parodyti, kad Seimas gali būti atsakinga ir žmonėms tarnaujanti institucija“, – kalbėjo L. Girskienė.

„Norėčiau, kad iš Seimo kasdienybės dingtų patyčių kultūra. Nebedaužykime žmonių gyvenimų. Prieš žemindami kitą, pagalvokime, ar patys norėtume atsidurti patyčių objektu tapusio žmogaus vietoje. Linkiu prasmingų darbų, vienybės ir dėmesio Lietuvos žmonėms“, – pridūrė ji.

R. Žemaitaitis kaltino opoziciją sumaišties kėlimu

Savo ruožtu koalicijoje esančios „Nemuno aušros“ frakcijos seniūnas Remigijus Žemaitaitis kritikavo opoziciją ir kaltino juos sumaišties valstybėje kėlimu. 

„Po tamsos – atėjo šviesa. Atėjo šviesa po juodinimo, po žeminimo ir po visų istorijų, kurios buvo kuriamos. Opozicijos vienas iš darbų – kritikuoti valdančiąją daugumą. Tai yra sveikintina ir priimtina. Tačiau opozicija bando sukelti sumaištį valstybėje, pasitelkdama užsienio valstybės agentus, užsienio žiniasklaidą, kuri yra nepalanki Lietuvai“, – kalbėjo R. Žemaitaitis. 

„Mes turėjome šėtonus, turėjome satanistus, kurie paskutinius du mėnesius valstybę vedė blogio keliu: skaldė visuomenę, kiršino visuomenę ir specialiai bandė sukelti pyktį dėl valdančiosios daugumos“, – pabrėžė jis. 

I. Ruginienė: gaila, kad mūsų siekiai vertinami kaip populistinė idėja

Savo ruožtu į opozicijos kritiką reaguodama paskirtoji premjerė Inga Ruginienė stebėjosi, kodėl Vyriausybės siekiai laikomi populistiniais. 

„Aiškiai deklaruojame, kad norime stipresnio viešojo sektoriaus, norime girdėti bendruomenes, norime vystyti socialinį dialogą ir dialogo būdu tęsti problemas. Norime daugiau investuoti į gynybą, ką jau demonstravome ir demonstruosime toliau. Norime tvirto socialinio pagrindo kiekvienam gyventojui: kad algos didėtų, senjorai jaustųsi oriai, o pažeidžiami žmonės galėtų gyventi daug geriau“, – plenarinių posėdžių salėje dėstė I. Ruginienė. 

„Man labai gaila, kad mūsų siekiai, mūsų įrašytos nuostatos vertinamos kaip populistinė idėja. Suprantu, kad kai kam būtų priimtiniau viską nurėžti, taupyti ir neskirti dėmesio tiems, kam labiausiai jo reikia. Bet vėlgi, mes esame kitokia Vyriausybė ir einame kitokiu keliu“, – pabrėžė ji. 

Todėl būsimosios Vyriausybės vadovė dėkojo paskirtiesiems ministrams ir koalicijai už susitelkimą. 

„Noriu padėkoti už šį sunkų nueitą kelią. Mūsų susitelkimo dėka mes visi kartu priėjome finišo tiesiąją. Tikiu, kad nepaisant kritikos, nepaisant tam tikrų spaudimo būdų mes tikrai galėsime išeiti su tais darbais, kurių reikia Lietuvai“, – kalbėjo I. Ruginienė. 

Prezidentas patvirtino naująjį Ministrų kabinetą

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pasirašė atnaujintą dekretą ir patvirtino paskutinius tris ministrus į naująją Vyriausybę – aplinkos ministru paskyrė dabartinį viceministrą Kastytį Žuromską, energetikos ministro pareigas patikėjo eiti iki šiol ministerijai vadovavusį Žygimantą Vaičiūną. Tuo metu kultūros ministru paskirtas aštrios kritikos viešojoje erdvėje sulaukęs „aušrietis“ Ignotas Adomavičius. 

Rugsėjo pradžioje pasirašytu prezidento dekretu Finansų ministerijos vadovu buvo paskirtas iki šiol viceministru dirbęs Kristupas Vaitiekūnas, socialinės apsaugos ir darbo ministre – Seimo narė Jūratė Zailskienė, susisiekimo ministru – viceministras Juras Taminskas.

Prieš kelias savaites jau buvo patvirtintos ir Gintauto Palucko Vyriausybėje dirbusių ministrų kandidatūros: Krašto apsaugos ministerijai (KAM) ir toliau vadovaus Dovilė Šakalienė, Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) – Marija Jakubauskienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) – Raminta Popovienė, Užsienio reikalų ministerijai (URM) – Kęstutis Budrys, Vidaus reikalų ministerijai (VRM) – Vladislavas Kondratovičius.

Teisingumo ministre šalies vadovas paskyrė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pasiūlytą parlamentarę Rita Tamašunienę. Patvirtintas ir „valstiečių“ kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Edvinas Grikšas.

Taip pat pritarimo sulaukė į žemės ūkio ministrus „Nemuno aušros“ deleguotas viceministras Andrius Palionis.

Nauja Vyriausybė įgis įgaliojimus veikti tik tada, kai Seimas pritars Ministrų kabineto programai.

Jeigu Vyriausybės programai būtų nepritarta arba ji būtų grąžinta patobulinti, nauja programos redakcija Seimui turėtų būti pateikta per 10 dienų, o jos svarstymo procedūra kartojama iš naujo.

Jei Seimas du kartus iš eilės nepritartų naujai sudarytos Vyriausybės programai, Vyriausybė privalėtų atsistatydinti.